Vyriausybėje šiandien įvyko Sinchronizacijos komisijos posėdis, kuriame buvo aptarta sinchroninio Lietuvos susijungimo su kontinentinės Europos tinklais eiga ir valstybės elektros energetikos sistemos infrastruktūros atsparumo užtikrinimas.
„Esame tikri, kad sinchronizacijos dienai esame pasiruošę. Algoritmai, kaip reaguoti net ir į netikėtus įvykius, galimus gedimus ar sutrikimus, taip pat paruošti. Galime užtikrinti, kad nė vienu atveju elektros energijos tiekimas nebūtų sustabdytas, – sako Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas. – Tikime, kad jau antrą dešimtmetį vykstantis procesas pasibaigs sėkmingai ir atneš geriausius rezultatus – patikimą ir stabilų elektros energetikos sistemos veikimą. Džiaugiuosi, kad daugelio įstaigų, įmonių, specialistų dėka esame pasirengę išskirtiniam įvykiui Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istorijoje: po beveik 65 metų buvimo bendroje elektros energetikos sistemoje visam laikui atsijungsime nuo Rusijos valdomų tinklų.“
Bus pasiektas strateginis tikslas
Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos energetikos infrastruktūros projektų, kurio tikslas – integruoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemas į kontinentinės Europos sinchroninę zoną. Tai ambicingiausias energetinės nepriklausomybės projektas Baltijos šalyse ir visoje Europos Sąjungoje.
Sinchronizacija kaip strateginis tikslas pirmą kartą oficialiai buvo įtvirtinta dar 2007 m. birželio 11 d. Baltijos šalių Ministrų Pirmininkų pasirašytame komunikate, o Lietuvos elektros energetikos sistemos susijungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais įvyks jau šį savaitgalį – vasario 9 dieną.
Šis susijungimas leis tapti visiškai nepriklausomais nuo Rusijoje priimamų sprendimų (bus atsijungta nuo BRELL) ir panaikins galimybes techniškai paveikti Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimą. Tai prisidės prie viso regiono energetinio saugumo.
Veikimas vienoje didelėje sinchroninėje zonoje padeda užtikrinti sistemos saugumą ir patikimumą, nes kuo daugiau elektros gamybos ir vartojimo pajėgumų veikia toje pačioje sistemoje, tuo mažesnė neigiama kiekvieno atskiro įrenginių gedimo ar kito sutrikimo įtaka. Kontinentinės Europos sinchroninė zona yra viena didžiausių pasaulyje, joje elektra tiekiama daugiau nei 400 mln. vartotojų. Baltijos šalių sinchronizacija apima daugiau nei 40 projektų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje: elektros perdavimo linijų ir pastočių statybą, sinchroninių kompensatorių įrengimą, valdymo sistemų diegimą. Lietuvoje įgyvendinama 20 sinchronizacijos projektų.
Lenkijos ir ES parama
Posėdyje akcentuota, kad sinchronizacijos tikslą pasiekti pavyko užsitikrinus Lenkijos strateginę partnerystę, taip pat politinę bei finansinę Europos Komisijos paramą: iš 1,6 mlrd. Eur sinchronizacijos kaštų, apie 1,2 mlrd. Eur yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
Taip pat posėdyje pabrėžta, kad Lietuva yra techniškai pasirengusi (tą patvirtina ir ENTSO-E (Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija)) susijungimui su kontinentinės Europos tinklais: įvertintos įvairios rizikos, pasirengta skirtingiems scenarijams. Nenutrūkstamas elektros tiekimas vartotojams bus užtikrintas izoliuoto darbo bandymo ir sinchroninio prisijungimo metu.
Komisija taip pat kalbėjo apie pasikartojančius ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pažeidimus, šiuo metu jau įdiegtas ir diegiamas kritinės infrastruktūros apsaugos priemones bei neabejotiną poreikį tęsti kritinės infrastruktūros atsparumo programos įgyvendinimą. Nutarta bendradarbiauti su Europos Komisija ir kitomis susijusiomis institucijomis dėl ES finansavimo suteikimo.
Laukiantys uždaviniai
Posėdyje aptarti ir uždaviniai, kuriuos teks spręsti įvykus sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais: Lietuvos-Lenkijos sausumos jungties „Harmony Link“ įgyvendinimas, sklandus valstybinės svarbos Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektas, naujų tarpvalstybinių jungčių su Latvija ir Vakarų Europa vystymas. Siekiant užtikrinti darbų tęstinumą nutarta toliau vykdyti Komisijos veiklą: Vyriausybės nutarimo pakeitimu artimiausiu metu patikslinti Komisijos mandatą ir sudėtį bei tęsti darbus.
