Cholesterolis gavo mažesnio „blogiuko“ vaidmenį

Infarktas ar insultas gali pakirsti netgi turint normalų cholesterolį. Patyrę gydytojai nurodo realesnę klastingosios aterosklerozės priežastį – lėtinį kraujagyslių uždegimą. Ar ir jį galime laiku sukontroliuoti?

Joks cholesterolis nebaisus, kai žmogaus kraujagyslės yra sveikos. Ateroskleroze susergama nepriklausomai nuo jo turimo kiekio. Toks Vakarų šalyse vis labiau įsigalintis kardiologų sutarimas greit nebestebins ir Lietuvos gyventojų.

Tačiau ilgus dešimtmečius cholesterolio baubu gąsdintiems pacientams lengviau atsikvėpti, matyt, nepavyks. Naujas medicinos mokslo požiūris neneigia blogųjų kraujo riebalų reikšmės aterosklerozės vystymosi procese, o tik skiria menkesnį vaidmenį.

„Praktika parodė, kad daug aterosklerozės komplikacijų – širdies ritmo sutrikimai, jos nepakankamumas, infarktai, insultai – atvejų įvyksta esant normaliam cholesterolio santykiui. Todėl jo blogos įtakos nereiktų suabsoliutinti. Aterosklerozės pagrindas – lėtinis kraujagyslių uždegimas“, – įsitikinęs Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas.

Kraujagysles nubrūžina blogas kraujas 

Pasak kardiologo, pirmiausia aterosklerozės procesas prasideda, kai kraujagyslės vidinę sienelę nubrūžina toksinais užterštas, per tirštas kraujas.

„Pavyzdžiui, rūkant į kraują patenka smalkės, kurios tvirtai susijungia su hemoglobinu. Susidariusi ne tik šiurkšti, bet ir chemiškai agresyvi medžiaga ilgai cirkuliuoja kraujagyslėmis, kol jos „neišgaudo“ kepenys bei blužnis. Toks blogas kraujas zulina kraujagyslių vidines sieneles – įsivaizduokite, panašiai statybininkai smėliu trina namo sienas. Arba pažiūrėkime, kokį prikimštą visokiausių priedų maistą valgome, kiek suvartojame įvairiausių alkoholio mišinių. Anksčiau ar vėliau gautos žalingos medžiagos užteršia kraują ir skatina kraujagyslių uždegimą“, – aiškino dr. M.Biliukas.

Kraujagysles taip pat pažeidžia infekcinių ligų sukėlėjai – įvairūs patogeniniai mikrobai. Gydytojas pabrėžė kraujotakos ligų tiesioginį ryšį su žmogaus burnos būkle.

„Daug pacientų stebisi, kodėl kardiologas tikrina dantis ir gerklę. Reikia žinoti, kad sergančiuosius dantų ligomis infarktai pakerta daugiau nei 2 kartus, o insultai – beveik 3 kartus dažniau. Prie nesveikų dantų šaknų sukasi mažiausiai 4–5 rūšys mikrobų, kurie per kraują pasiekia kraujagysles. Tuomet uždegimas dar labiau paūmėja“, – sakė dr. M.Biliukas.

Kraujagyslių sienelių pažeidimus aktyvina ir stresas, nes jo metu organizmas išskiria adrenaliną ir noadrenaliną. Tai agresyvios medžiagos, galinčios apnuodyti ne blogiau nei actas ar naminė degtinė. Beje, žmogus išgyvena ne tik psichologinį stresą. Stiprūs „botagai“ širdžiai ir kraujagyslėms – vasaros karščiai, staigios orų permainos, magnetinės audros ir kt.

Atakuoja ir blogieji kraujo riebalai

Kai kraujagyslės nebeatlaiko tokio nuodų kokteilio, į areną išeina blogieji kraujo riebalai. Pažeidimų vietose pradeda skverbtis mažo tankio cholesterolis ir trigliceridai, kitos medžiagos.

Kraujagyslių sienelės reaguoja į svetimkūnius, atsiranda uždegimas. Formuojantis aterosklerozinėms plokštelėms kraujagyslių spindis siaurėja. Žmogus daugelį metų gali nejausti jokių išorinių ligos požymių, kol neprasideda širdies skausmai, staiga ištinka infarktas ar insultas.

„Visiems reikia žinoti pirmąją taisyklę: nors kartą suskaudus krūtinę būtina pasitikrinti širdį. Deja, to dar nesuvokia daugybė žmonių. Tikisi, kad skausmas praeis, kažkas už juos pasirūpins brangiausiu turtu – sveikata, – kalbėjo Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. M.Biliukas. – Antroji taisyklė: jei sergi ir blogai jautiesi, reguliariai apsilankyk pas gydytoją. Kiek tokių yra? Laukia kol baigsis vaistai, sulaužydami nepertraukiamo gydymo principą. Net išsilavinę žmonės nesigydo aukšto kraujospūdžio, kol nepatenka į ligoninę.“

Pasak jo, dažniausiai jaunų ar be rizikos veiksnių gyvenančių žmonių kraujagyslės būna tvirtos bei nesužalotos. Jie gali turėti daug cholesterolio, bet bus sveiki kaip agurkėliai. Tačiau daugeliui gyventojų būtina reguliariai pasitikrinti širdies sveikatą: atlikti kraujo tyrimus, pasimatuoti kraujospūdį ir kt.

Jau kontroliuoja ir kraujagyslių uždegimą

Kardiologas apgailestavo, kad šiuo metu labiau nei sveikata branginami kiti turtai. Mūsų visuomenei dar reikia nueiti nemažą atkarpą, kad pilnai suvoktų susirgimų prevencijos svarbą.

„Daugiau kovojame su širdies ir kraujagyslių ligų gaisru, o ne su jo priežastimis. Lietuvoje nuo jų miršta net kas antras gyventojas. Didžiausią dėmesį tenka skirti modernioms gydymo technologijoms, kurios ūmiu atveju leidžia išgelbėti pacientą. Todėl dabar gana nedėkingas metas kalbėti apie ligų prevenciją, nors jai skirtas vienas litas sugrįžta keturgubai. Aišku, nauji vėjai jaučiami“, – aiškino dr. M.Biliukas.

Naujas požiūris į aterosklerozę jau koreguoja vieną svarbiausių mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo veiksnių – profilaktinius tyrimus. Akivaizdu, kad nebeužtenka atlikti tik išplėstinį cholesterolio tyrimą – lipidogramą.

Daugybę metų širdies ligų prevencijos akcijas rengiančios „Medicina practica“ laboratorijos vadovo gydytojo Svajūno Barakausko pastebėjimu, Lietuvoje vis plačiau naudojamas didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo (hs-CRB) tyrimas.

„Daugelyje Vakarų šalių už lipidogramą svarbesniu tapo didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo tyrimas. Jis leidžia nustatyti kraujagyslių mikrouždegimą, todėl daug anksčiau įspėja apie artėjančią aterosklerozę. Galima numatyti infarkto ar insulto pavojų net ir tiems pacientams, kurių cholesterolio santykis dar atitinka normą“, – sakė laboratorinių tyrimų specialistas.

Operacinio stalo įmanoma išvengti

Didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo ištyrimui, kaip ir lipidogramai, kraujas paimamas iš venos. Kuo daugiau randama šio kepenyse gaminamo baltymo, tuo didesnė aterosklerozės ir jos komplikacijų galimybė. Svarbu, kad tyrimo metu žmogus nesirgtų infekcine ar kita uždegimine liga.

„Plačiai naudoti didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo tyrimą mūsų šeimos gydytojus ir pacientus pradėjome skatinti beveik prieš dvejus metus. JAV gyventojų kraujagyslių uždegimo kontrolei jis sėkmingai naudojamas daugiau nei 10 metų. Kiek vėliau šis svarbus tyrimas pasiekė ir Vakarų Europą“, – pastebėjo S.Barakauskas.

„Medicina practica“ laboratorijos vadovas priminė, kad kraujotakos ligų prevencijai lipidograma išlieka aktuali. Blogieji kraujo riebalai spartina aterosklerozės progresavimą. Šią riziką padeda įvertinti išplėstinis cholesterolio ištyrimas.

„Labai svarbu, kad dabar daugelis žmonių gali gana paprastai kontroliuoti vienus iš svarbiausių širdies ligų pranašų: kraujagyslių uždegimą, cholesterolio santykį, kraujo krešėjimo rodiklį bei kraujospūdį. Dar reikia įvertinti savo genetinius veiksnius ir pakeisti rizikingą gyvenseną. Tuomet galėsime po truputį vaduotis iš kraujotakos ligų gniaužto be operacinio stalo“, – sakė gydytojas S.Barakauskas.