Vaistažolės – tai gydomųjų savybių turintys augalai. Jau nuo seno žiniuoniai ir net vadinamos raganos žinojo kaip panaudoti vaistažoles įvairiems tikslams. Šumerų rašytiniuose šaltiniuose (6000 m. pr. m. e.) jau randami augalų aprašymai, kurie vartojami vaistams. Jau tuo metu žmonės žinojo, jog augalų negalima džiovinti saulėje. Hipokratas (460–377 m. per. m. e.) aprašė 236 augalus vartojamus liaudies medicinoje. Tačiau jis manė, kad vienodai veikia visos augalo dalys. Šiuo metu yra žinoma virš 12000 jų rūšių. Lietuvoje leidžiama vartoti 189 žolinius augalus, o Birštono apylinkėse randama 169 gydomieji augalai. Gydomąsias vaistažolių savybes lemia veikliosios medžiagos. Jos kaupiasi visame augale arba tik kai kuriose jo dalyse.
Daugelis vaistinių augalų yra vitaminingieji, kai kurie yra kartu ir nuodingi. Iš vaistinių augalų bei jų mišinių gaminami nuovirai, ištraukos, užpilai, sultys, milteliai, tabletės, tepalai. Daromos vaistinių augalų ir jų mišinių gydomosios vonios, inhaliacijos, pavilgai, kokteiliai. Vaistinių augalų preparatai yra mažiau kenksmingi už cheminius, rečiau sukelia alergiją. Gydymą vaistiniais augalais skiria gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio amžių, ligas, kitus jo gydymo būdus. Jie renkami tada, kai juose yra daugiausiai veikliųjų medžiagų. Stiebai su lapais ir žiedais renkami jų žydėjimo pradžioje, pjaunama viršutinė 25–30 cm. ilgio dalis. Žiedai skinami tik pražydę. Vaisiai renkami visiškai prinokę, vėliau jie džiovinami, kuliami. Šaknys ir šakniastiebiai kasami pavasarį arba rudenį, kai sunyksta antžeminės augalo dalys. Žievę geriau lupti pavasarį, dar lapams neišsiskleidus. Vaistinei žaliavai tinka nesueižėjusi, neapsamanojusi .
Dauguma žmonių, prisiskaitę įvairių knygų, stengiasi patys ieškoti augalų ir jais gydytis, bet geriau kai pataria tie, kurie didelę savo gyvenimo dalį jiems atidavė. Birštono savivaldybės teritorijoje yra daug žmonių, kurie prasidėjus pavasariui renka pumpurus, valgo pienių lapus ir žiedus ir dar kitokiais būdais stengiasi išvyti iš savo organizmo jau prasidėjusias ligas, tačiau niekada nesusimąsto ar tikrai jiems būtent to augalo reikia. Patenkinti augalų mėgėjų norus kuo daugiau sužinoti apie augalus Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos Birštono lankytojų centre vyko renginys skirtas pažymėti Sveikatos metus, o kartu suteikti žmonėms kuo daugiau informacijos apie vaistinius augalus. Visoje parko teritorijoje kiek jų yra nėra suskaičiuota. Pasidalyti patirtimi ir padėti suprasti apie vaistinių augalų naudą ir žalą į Nemuno kilpų regioninio parko direkcijoje organizuotą renginį atvyko šio krašto žolininkai ir sveikuoliai, kurių visas gyvenimas susijęs su netradiciniais gydymo metodais, skirtais kūnui ir sielai.
Apie gydymą vaistiniais augalais susirinkusiems pasakojo Matiešonių kaime gyvenanti Birutė Laukevičienė. Ji nuo pat vaikystės jais domėjosi, nes įvairius gydomuosius antpilus, tepalus gamino jos senelė. Tad ji buvo nuolatinė senelės pagalbininkė, o vėliau net ir patarėja. Birutė susirinkusiems rodė įvairius augalus, mokė kaip atskirti pagal žiedynus ar lapus, nes kai kurie augalai yra panašūs ir ne kiekvienas tai gali pastebėti. Nepažindamas gerai augalų žmogus gali prisirinkti visiškai jam netinkamų, o kartu ir nuodingų augalų. Birutė taip pat priminė visiems, kad ne teisingai paruošta vaistinių augalų arbata arba naudojama neatsižvelgiant į žmogaus ligą gali ne gydyti, o nuodyti organizmą. Taip, kad būtina labai gerai žinoti savo problemas ir labai tiksliai žinoti augalo savybes, nes ne kiekvienam tinkama gerti ramunėlių, šalpusnio ar bijūnų žiedų arbatos. Stengiantis pašalinti ligą nežinant augalo savybių galima ją kaip tik sustiprinti arba sukelti naujų. Birutė patarė prieš pradedant gerti arbatas arba naudoti kitokius preparatus pagamintus iš vaistinių augalų būtinai pasitarti su gydytoju.
Sveikuolė Antanina Jadzinskienė patarė susirinkusiems pirmiausia pradėti gydyti savo sielą, nes tik tada pasitraukia ir pati liga. Moteris pasidalino savo gyvenimiška patirtimi, kai visi gydytojai jau buvo ją „nurašę“ . Tada ji pradėjo domėtis vaistiniais augalais, jų savybėmis, bet ir savo dvasine būsena. Dabar po didelių išgyvenimų ji jau pataria ir padeda sveiko gyvenimo būdo ieškantiems žmonėms. Antanina kai kuriuos retus vaistinius augalus augina savo sodyboje kaime, nes surasti juos Birštono apylinkėse sunku.
Kitas birštonietis sveikuolis Juozas Giknius pravedė susirinkusiems lengvą jogos pamokėlę. Joga užsiimti jį taip pat privertė užpuolusios ligos dabar šis žmogus džiaugiasi gyvenimu ir jau daugelį metų nesilanko gydytojų kabinetuose. Visi renginio svečiai patarė jeigu kiekvieną rytą skirsite 5 minutes paprastiems jogos pratimams, gydysit sielą ir vartosit vaistažoles tik jums tinkamas visada jausitės žvalūs ir energingi. Pasibaigus renginiui buvo ragaujamos įvairių vaistinių augalų arbatos, pateikiami jų paruošimo receptai. Visus sužavėjo jaunystės arbata pagaminta iš 5 žolelių, kurias išskirti buvo labai sunku, nors jos visos gerai žinomos ir pažįstamos. Dar ilgai susirinkusieji klausė patarimų žolininkės Birutės Laukevičienės, Antaninos Jadzinskienės ir Juozo Gikniaus, nes prabėgęs pavasaris ir prasidedanti vasara, tai tas laikas kada reikia kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, prisirinkti reikalingų ir pakankamą kiekį vaistinių augalų, kad ateinanti žiema sukeltų kuo mažiau sveikatos problemų.
Renginio pabaigoje Antanina patarė „kiekvienam skinamam augaliukui padėkoti už tai, kad jis padės sustiprinti sveikatą ir juos rinkti taip, kad nepakenktume motulei gamtai“.
