V. Radžvilas. Lietuva: tik vardas metraščiuose? (84)

Vytautas Radžvilas

Vytautas Radžvilas | asmeninė nuotr.

Net keista, kiek daug dėmesio žiniasklaidoje, o ir privačiuose pašnekesiuose skiriame smulkmenoms, užuot kalbėję apie tikrai svarbius dalykus. Juk, blaiviai pagalvojus, visų valdžių kabinetuose vykstančių intrigų vingiai ir užkulisiai yra niekniekis, palyginti su kruopščiausiai slepiama didžiausia valstybės vieša ir visiems žinoma paslaptimi. Toji paslaptis – seniai nujaučiamas ir vis dėlto sukrečiantis savo mastu tautos išsivaikščiojimas po platųjį pasaulį. Didžiausi Europos Sąjungoje emigracijos mastai yra iškalbingas visuomenės ir valstybės būklės rodiklis. Žinant bent jau panašius į tiesą išvykusiųjų skaičius, visi ginčai dėl šalies pažangos tampa beprasmiai. Iš tikros pažangos keliu judančių kraštų masiškai nebėgama. Neutraliai skambantis žodis „emigracija“ puikiai slepia egzistencinį šio proceso metmenį – spartų tautos nykimą.

Tačiau įtraukti emigracijos klausimą į viešųjų diskusijų, juo labiau į valdžios ir politikų darbotvarkę niekaip nepavyksta. Atviros ir sąžiningos diskusijos ne tik atkakliai vengiama, bet daroma viskas, kad tokia diskusija niekada neprasidėtų. Jai „gesinti“ pasitelkiamos ne tik gausios naujųjų – dabar jau nebe tarybinių, bet eurokomjaunuoliškų – pažangiosios žiniasklaidos propagandininkų pajėgos. Petys į petį su jais uoliai triūsia ir būriai emigracijos „tyrinėtojų“, po „nešališkų“ ir „objektyvių“ socialinių „mokslininkų“ ir „ekspertų“ kaukėmis slepiančių savo ideologinę tarnystę neoliberalistinėms „laisvo darbo jėgos judėjimo“ idėjoms. Visai kaip sovietmečiu, vieni ir kiti žūtbūt stengiasi įrodyti dvi tiesas.

Pirmoji – kad sparčiausiai savo istorijoje nykstanti Lietuva dar niekada taip gerai negyveno. Antroji – kad šis nykimas esąs toks pat natūralus ir neišvengiamas kaip metų laikų ar mėnulio fazių kaita. O svarbiausia peršama išvada yra ta, kad šis masinis Tautos išsivaikščiojimas esąs ne blogis, kaip mano naivūs tamsuoliai, bet didžiausias gėris, nes jis nykstančiai Tautai ir valstybei atveria beribes, nors kažkodėl vis dar paslaptingas ir sunkiai įsivaizduojamas, „naujų galimybių“ erdves.

Reikia pripažinti, kad ši užliūliuojanti propaganda vis dar paveiki. Iš dalies jai padeda ir kovos už nepriklausomybę laikotarpiu susiformavę ir tada buvę iš tiesų naudingi vaizdiniai, šiandien jau tampantys mąstymo klišėmis ir trukdantys atviromis akimis apsižvalgyti aplinkui. Veikiami šių klišių, daugybė visais atžvilgiais protingų žmonių ir po šiai dienai nelinkę pripažinti kai kurių svarbių dalykų. Pavyzdžiui, nenoras, o gal ir baimė pasirodyti nepakankamai „provakarietiškiems“ ir „proeuropoetiškiems“ trukdo aiškiai suvokti ir drąsiai kalbėti apie tai, kad ištrūkusi iš dusinusių blogio imperijos gniaužtų Tauta gali būti lygiai sėkmingai nutrinta nuo Žemės paviršiaus – greitai ir be pėdsakų ištirpti globalizmo verpetuose. Arba kad jos nykimą, jau akivaizdžiai peraugusį į merdėjimą, gali neblogai slėpti spindinčios parduotuvių vitrinos ir kiti „laimingųjų“ mažumą supančios gerovės ženklai.

Būtent todėl visose viešose kalbose apie darbo jėgos trūkumą nuolat skamba raginimai įsivežti darbuotojų iš svetur. Tačiau „susirūpinę“ politikos ir verslo atstovai tampa kurti kiekvieną kartą, kai tik pasigirsta esminis klausimas: kodėl staiga pritrūko darbo rankų savoje šalyje? Tokio elgesio priežastis, be abejo, yra baimė pripažinti savo atsakomybę už pagaliau išryškėjusius daugelį metų vykdytos gyventojų išstūmimo iš Lietuvos politikos padarinius. Todėl tikėtina, kad, užuot mėginus keisti padėtį, bus daroma viskas, kad kuo daugiau piliečių taip ir nesuvoktų emigracijos masto ir dėl jos iškilusios grėsmės šalies ateičiai. Greičiausiai ir toliau būsime maitinami raminančiomis šnekomis, kad iškeliavusieji grįš, nors daugėja pasiimančių svetur ir tėvus bei vaikus. O tai jau ženklas, kad išvažiuojama visam laikui. Arba valstybės politikos ašimi bus paskelbtas siekis padėti išvykusiems „puoselėti lietuvybę išeivijoje“ – tarsi visuose pasaulio kampeliuose nebūtų ištirpusios ištisos ankstesnių emigrantų bangos.

Tariamai „laisvas“ ir „savanoriškas“ šalies gyventojų „išėjimas“ pavojingiausias tuo, kad paslepia tikrąjį vykstančios ekonominės, socialinės ir net humanitarinės dramos pobūdį ir mastą. Būtent jis trukdo suvokti, kad tam tikra prasme dabartinė Tautos padėtis sunkesnė negu tada, kai daugmaž oficialiai buvo vykdoma politika „Lietuva be lietuvių“. Šiaip ar taip, dauguma Sibiro platybėse atsidūrusių tautiečių visomis išgalėmis stengėsi grįžti namo. Šiandien taip skubančių beveik nebėra, bet valdžios ir verslo olimpo dievams tai nerūpi.

Matant geležinę jų ramybę, kai iškyla emigracijos klausimas, sunku išvengti įspūdžio, kad jie vis dar nesuvokia, ką reiškia į Vakarus atsivėrusios Lietuvos sienos. Tarsi nesupranta, kad atsivėrusios tos sienos tą pačią akimirką virto ir savotišku siurbliu, galinčiu išsiurbti gyvybines mūsų tautos jėgas – vertingiausią jos žmogiškąjį, pirmiausia intelektinį, potencialą. Apsisaugoti nuo šio pavojaus galima tik vienu būdu– kuriant modernią ir dinamišką valstybę, iš kurios prireikus būtų išvažiuojama, bet ne bėgama. Deja, jau ketvirtį amžiaus Lietuvoje vykdoma politika, kurios neįmanoma vadinti kitaip kaip paslėpto – bekraujo ir tarsi beskausmio – ekonominio ir socialinio genocido forma.

Vis labiau aiškėja, kad tokia politika vykdoma visiškai sąmoningai, aiškiai žinant, ko ja siekiama. Jos tikslas jau dabar didele dalimi pasiektas. Lietuvos politinis ir verslo „elitas“ siekia sukurti „savitą“, tik jam patogią visuomenę ir šalį. Jos kontūrai jau ganėtinai išryškėję. Be paties „elito“ ir jį aptarnaujančio personalo bei „stabilumą“ padedančio išsaugoti ideologiškai paslaugaus kultūrininkų ir intelektualų propagandininkų sluoksnelio, joje turėtų būti demokratijos įvaizdžiui išlaikyti reikalingas degradavusių ir apatiškų, už alaus bokalą ar pasenusios sriubos pakelį pasiruošusių balsuoti „kaip reikia“ rinkėjų sluoksnis.

Tačiau norima ir stengiamasi, kad pagrindine darbo jėga taptų ir galiausiai didžiąją šalies gyventojų dalį sudarytų „judri darbo jėga“ – bet kada prireikus visuose pasaulio pakraščiuose surankiojami ir į Lietuvą greitai sugabenami pigūs vergai. Laikinai čia apsistojantys ir pasiruošę kiekvieną akimirką iškeliauti arba būti išsiųsti kitur savo žemės ir šaknų neturintys nelaimėliai. Tenorintys didesnio duonos kąsnio ir pasiruošę dėl jo šokti į ugnį ir vandenį vos paliepus šeimininkui. Neturintys jokių tvirtesnių ryšių su laikino apsistojimo vieta ir nejaučiantys jai jokių sentimentų.

Nemokantys kalbos ir geriau nepažįstantys savo laikinos buveinės svetimšaliai vergai, kuriems Tautos ir Lietuvos valstybės ateitis ir likimas būtų tik tušti ir bereikšmiai žodžiai. Užtat puikūs tuo, kad bus paklusnūs ir neturės jokių pilietinių ir politinių teisių. Todėl nekels lietuviškojo „Olimpo“ gyventojams rūpesčių įžūliais referendumais dėl kažkokios ten žemės pardavinėjimo ir nereikalaus sumažinti tokiems referendumams rengti būtino parašų skaičiaus. Jie tikrai nedrums Lietuvoje įsitvirtinusios valdomos demokratijos rimties ir palaimos.

Štai kodėl Lietuvos „elito“ išsvajotame ir kryptingai konstruojamame šalies visuomenės modelyje nenumatyta vietos bet kurios tautos ir valstybės stuburą sudarančiam veikliam, ekonomiškai savarankiškam, pilietiškai ir politiškai sąmoningam viduriniam sluoksniui. Jis nuosekliai ir metodiškai naikinamas pasitelkiant išstūmimo iš šalies strategiją.

Trumpai apibūdinant jos tikslą galima pasakyti, kad kryptingai siekiama atsikratyti pačios Tautos – šviesiausios, pilietiškai ir politiškai sąmoningiausios ir patriotiškiausios bei veikliausios jos dalies. Įgyvendiant šią strategiją jau nueita labai toli ir pasiekta iš tiesų nemažai – pusė milijono išvarytųjų iš Tėvynės. Šį išvarymą gaubianti ledinio abejingumo ir tylos siena verčia klausti: ar jau galutinai ir negrįžtamai susitaikyta, kad iš Lietuvos liks tik vardas istorijos metraščiuose?

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Screenshot_2020-08-04 Redaguoti puslapį ‹ Alkas lt — WordPress

84 komentarai

  1. Klodas:

    Straipsnyje pabrėžiama „užliūliuojanti propaganda“, o išvadoje „jau ketvirtį amžiaus Lietuvoje vykdoma politika, kurios neįmanoma vadinti kitaip kaip paslėpto – bekraujo ir tarsi beskausmio – ekonominio ir socialinio genocido forma“.

  2. Kažin:

    Tęsiamas vis tas pats Radžvilo bėdavojimas, kažkokia vergiška dejonių, beviltiškumo psichologija be jokių prošvaisčių…
    Nėra logikos apeliuoti, moralus skaityti valdžioms, kai jose asmenys, kuriems moralė paskutinėje vietoje, kurių prigimtis, taip sakant, yra be moralinio imperatyvo…

    • L.O.>:

      Tamstos nuomone tylėkime ir dėkokime, kad ir toliau naikintų Lietuvą? Na, jau bent šūkiais pasisotinkime
      “Čia mūsų namai” ir tai ne valdžiukės, o kultūros darbuotojų dėka. Tačiau šventės ateina ir praeina, o realybė sako “Aš noriu valgyti” “Neturiu iš ko apsimokėti už kosmines šilumos kainas” “Ar teisėjų išsilavinimas prilygsta profkės lygiui” ir t.t.
      Ačiū autoriui.

      • Kažin:

        Mano nuomonė, kaip tik atvirkščia – nesitenkinti pabėdavojimais, padėkojimais rašiusiajam, o rašiniais pratinti veikti, imtis konkrečių valdymo veiksmų ir t.t., t.y. rašyti, kaip kokį veiksmą atlikti ir kas jį atlikus galėtų pasikeisti. Dabar pasako lyg koks kunigas pamokslą apie šimtą kartų girdėtus dalykus, bėdas ir žmogus paliekamas vėl tokioje pačioje aplinkoje gyventi…

  3. aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą:

    Pagal Rolandą Paulauską, lietuvišką bendruomenę sudaro Tauta + liaudis. Rolandas Paulauskas drąsiai stoja Tautos priekyje, kuri išryškėjo referendumo metu. Linkiu sėkmės Tautai, kuriant Didingąją Lietuvą.
    Nusikalstamoji bolševikinė kelių partijų gauja pasiliko su abejingosios liaudies suskilusia gelda.

  4. R.L.:

    Kad ką nors keisti, pirmiausia reikia žinoti ką keisti. Radžvilas kaip tik pakankamai tiksliai apibūdina esamą lietuvių tautos būklę. Tam, kurio netenkina esama lietuvių tautos situacija, tai neabejotinai taps stimulu aktyviai veikti. O tiems, kuriuos esama situacija (tautos nykimas: emigracija, išsivaikščiojimas) patenkina, tai tėra “bėdavojimas, kažkokia vergiška dejonių, beviltiškumo psichologija be jokių prošvaisčių…”. Kiekvieno valia rinktis.

    • Amelija:

      Dovanokit, bet nematau jokio tautos nykimo, nes jei keli tūkstančiai “neprivalgiusių” išvyksta uždarbiauti, tai čia jokia tragedija, tik tegul jiems pasiseka prasigyventi. Esame ES valstybė, koks skirtumas, kur žmogus pelnosi duoną?

      Radžvilui patarčiau mažiau dejuot, o jo gerbėjams – drąsiau žvelgt į Lietuvos ateitį.

      • N:

        Jei tau apie milijoną išvykusių yra niekas, tai eik ir padaužyk galvą į sieną. Kai kas ir Sibire duoną pelnėsi, koks skirtumas? Pagal tavo logiką. Atmink, kad kai ateis laikas, kai kam teks duoną pelnytis lageriuose, atidirbant už juodus darbus prieš Lietuvą.

        • Amelijai:

          Ką čia paistai, moteriške(o gal vyriškis)? Emigracija – didžiausia, pati skaudžiausia problema ir jos nesuprasti, gali tik Lietuvos kenkėjas. “Išnyksim, kaip dūmas…” dainavo mūsų Poetas. Valdžioms tas nerūpi. Jos kliedi apie gyvenimo gerėjimą, arba, kad Lietuva dar niekada taip gerai negyveno… !!! Tai sovietinių laikų klišė, kuria buvome ištisus dešimtmečius maitinami. Jiems dėl Lietuvos neskauda, kaip skauda Profesoriui V. Radžvilui, arba mums, dar nesuzombėjusiems eiliniams lietuviams.

  5. Atas:

    P.Radžvilas dar kartą primena LR slegiančią ir nesprendžiamą problemą.

  6. Perkūno Paukštis:

    Kas LT krikščionims belieka: parduoti Lietuvos prigimtinę pasaulėžiūrą (pagonybę), dar Žemę, ir išsivaikščioti.
    CHA

  7. Virginija:

    Labai teisingas straipsnis ir apie šią problemą reikia ne kalbėtis, o jau rėkti.. Kažkodėl nuo visuomenės slepiama, kad remiantis sociologiniais tyrimais, atsižvelgiant į gimstamumo, mirtingumo rodiklius, emigracijos mąstą ir kt. Lietuvoje 2300 metais gyvens tik 50 tūkst.lietuvių. Aišku, kad likusi dalis gyventojų bus kitataučiai. Kad išlaikyti dabartinį skaičių, moterys turi gimdyti mažiausiai po 3 vaikus. Esame ties išnykimo riba ir po kelių šimtmečių liksime tik metraščiuose, kad buvo tokia tauta kaip lietuvių.

    • N:

      2300 labai toli ir visko gali būti. Žiūrėkite arčiau – 2050. Išnyksime kur kas anksčiau. Išeitis viena – keisti režimą, ideologiją, išstoti iš ES ir NATO, normalizuoti santykius su Rusija, nacionalizuoti Lietuvos banką, uždaryti sienas, įvesti muitus, nacionalizuoti stambią pramonę, energetiką, transportą (jūrų), skatinti vietos pramonę naudoti visose srityse tik vietos produkciją ir tik jai nesant importuotą. Remti šeimas, bausti tuos, kurie iki 30 metų nesusituokė ir neturi bent 1 vaiko, o iki 35 metų bent 3 vaikų.

      • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą:

        Kokios valstybės režimas yra pavyzdys Lietuvai?

        • N:

          o kodėl pavyzdys būtinai turi būti? Vergo sindromas? Savo galva nieko negalime darytis, būtinai turime nuo kažko kopijuoti?

          • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą:

            Galim kurti savarankiškai, bet nereikia diktatoriško režimo.
            Tautos sunkiausias uždavinys, kaip sutramdyti dabartinę antilietuvišką valdžią. Kaip nukenksmint partines gaujas, naikinančias Lietuvą.

          • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą:

            Preivarta šeimoms yra kvaila.

            • N:

              Diktatoriškas režimas yra būtinas, nes “demokratijoje” tik pliuirpiama ir nieko nedaroma. Plius į valdžia per lengvai pralenda visokie sabotažininkai, išdavikai ir parsidavėliai, savanaudžiai ir vagys. Būtent todėl demokratija ir yra liaupsinama, nes ji leidžia pačioms visuomenės padugnėms, atmatoms patekti į valdžią ir toliau jau būti valdomoms viršvalstybinių jėgų.

            • N:

              Prievarta būtina, nes sprendžiasi tautos išlikimo klausimas. Kas prieš, tas nusikaltėlis. Aš nesiūlau sodinti į kalėjimus tokių šeimų. Tiesiog finaninėmis priemonėmis joms turėtų būti sudaromos sunkios pragyvenimo sąlygos, o išieškotos lėšos nukreipiamos daugiavaikėms šeimoms remti. Tie, kas neturi vaikų, išskyrus tuos, kurie negali dėl sveikatos problemų, yra visuomenės parazitai.

  8. Kemblys:

    Vytautas Radžvilas:
    ,,Tačiau įtraukti emigracijos klausimą į viešųjų diskusijų, juo labiau į valdžios ir politikų darbotvarkę niekaip nepavyksta.”.

    Vytautas Radžvilas:
    ,,intrigų, užkulisiai, emigracijos, masiškai, Neutraliai, egzistencinį šio proceso, diskusijų, eurokomjaunuoliškų (?) propagandininkų, ideologinę, neoliberalistinėms (?), idėjoms, sovietmečiu, natūralus, fazių, propaganda, susiformavę, klišėmis, globalizmo, vitrinos, ekonominės, socialinės ir net humanitarinės dramos (4 svetimžodžiai iš eilės!), oficialiai, politika, olimpo, intelektinį, potencialą, modernią ir dinamišką, ekonominio ir socialinio genocido forma (4 svetimžodžiai iš eilės!), kontūrai ,personalo, ideologiškai, degradavusių ir apatiškų, bokalą, sentimentų, konstruojamame, modelyje, metodiškai, strategiją, patriotiškiausios, istorijos…………..”.

    Mano nuomone, Vytautui Radžvilui nepavyks susikalbėti, nes niekas nieko nesupras. Aš irgi nesupratau, kokiu tikslu buvo vartojo svetimžodžius. Nesupratau, kokiu tikslu Vytautas Radžvilas dar kūrė naujus svetimžodžius?

  9. Virginija:

    Ateis diena, išnyks tauta kaip dūmas
    Nemylima, nelaukiama…
    Šioj žemėj viešpataus tik atėjūnai,
    Lietuvių laukia valkatos dalia.

    Ir užmarštin nuplauks Maironio eilės,
    Skambėjusios didingąja nata,
    O Žemės skruostu riedės ašaros,
    Šaknis įleis čia svetima tauta.

  10. kuzis:

    ateis diena isnyks silpni kaip dumas
    nemylimi, nelaukiami
    sioj zemei vadovauja atejunai
    beprociu laukia valkatu dalia

    ir uzmarstin nuplauks belaisviu dainos
    skambejusios didingaja nata
    o zemes skruostais liesis dziaugsmas
    saknis suzels, Cia Man Eit Ja!

  11. liūdna:

    Anksčiau rusai lietuvius lietuvius vagonais iš Lietuvos vežė, o dabar į užsienius išvaro savi.Politikai, verslininkai, valdininkai ir net mažiausių biudžetinių įstaigėlių direktoriai, pasijutę didponiais. Žeminančiai menki atlyginimai, ūbagiškos pensijos, kai kurios apmokančios tik mokesčius, nepagarba žmogui, įžeidinėjimai, stumdyas varo į neviltį ir depresiją. Kas belieka? Išvažiuoti kur kojos neša,kur akys mato. Šimtai tūkstančių lietuvių jau susikrovė ir dar kraunasi lagaminus ir – į kelią. Pažįstu daugybę šeimų,kurių dukros,sūnūs ir anūkai net neketina grįžti,kai kurie iš jų net neprisipažįsta esantys lietuviai, nes jaučia gėdą,kurią užtraukia Vakarus užplūdę mūsų nusikaltėliai. Štai kas liko iš didingosios LDK, kažkada didžiausios imperijos Europoje.

  12. Pilietis:

    Bravo , Autoriui,

    Lietuviai iš tiesų labiausiai norėtų tokių valdančiųjų, kurie dirbtų tautos, žmonių labui, klausdami jų ko reikia ir tai darydami. Todėl praeitus rinkimus laimėjo socdemai, paskelbę taiklų šūkį: “svarbiausia žmogus”. tačiau, žinome, kad socdemams svarbiausia žmogus ne bet koks, o tik jų grupei artimas. Kita didelė jėga- konservai- kalba apie valstybę, bet pamirša žmogų. Taip pat ir Gintaras Songaila, su narsiaisiais tautininkais- jiems svarbiausia tauta, žaliesiems- gamta ir biokuras. O kur žmogus? Kur piliečių, kurie nori paprastų dalykų, lūkesčiai? Aiški užduotis politikams- bet nepaprasta: išsiaiškinti žmonių norus, rasti receptus, kuriais maitinti ir auginti Lietuvos piliečius, kad jų daugėtų, kad jie liktų, kad jie grįžtų, kad jie gimdytų. Jos gimdytų. Sąžiningas tarnavimas savo rinkėjams, jų saugumas, rūpestis žmonėmis, atskirties mažinimas, oligarchų suvaldymas, nusikaltėlių ( Uspaskich) susodinimas. Arčiausiai to idealo dabar yra Prezidentė, ir žmonės ją išrinko už tai. . O kuri partija arčiausiai to idealo? Prie tokios ir šliekimės.

    • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą:

      Prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo laikmečiu buvo įvykdytas nusikaltimas, sužlugdytas referendumas – Tautos valia. Visi aukščiausio lygio valstybės tarnautojai ir visi kiti, prisidėję prie šio nusikaltimo, yra atsakingi už šį nusikaltimą.

      • Perkūno Paukštis:

        Nekorok jų, juos Dievai pakoros.

        • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą:

          Gera mintis.

          • Pilietis:

            Mat ji šuva tą referendumą. Julius su Šliužu, stengėsi ,bet ne taip suformulavo klausimą. Svarbiausia, kad žemės nesupirktų didieji oligarchai, kad neleistume turėti daugiau negu 500 ha. Užsienietis, nusipirkęs 1 ha sklypuką Lietuvai nepakenks, karalius Gediminas dykai sklypukus dalijo vokiečiams, kad tik atsikraustytų, dirbtų ir mokėtų jam-valstybei mokesčius. Mąstykim, broliai. Kito referendumo reikia su teisingu šūkiu: kad nebūtų parduodama tiems , kad turi 500 ha ir daugiu. Ką manote?

            • Kemblys:

              Šovinys iššautas, užtaisyk tūtelę, jei sugebi.
              Kuo dažniau renkami žmonių parašai, tuo mažiau žmonės domisi EILINIU referendumu. Buvo ne viena parašų rinkimo banga be tikslo surinkti parašus – MES kažką darome, o JŪS?

            • N:

              Užsienietis nepirks jokio 1 ha, naivuoli. Užsienietis tą 1 ha jau nuo 2004 galėjo pirkti kaip namų valdą. Žemės ūkio paskirties žemė bus perkama šimtais ha. Ir pirks daugiausia tą žemę ne privatūs asmenys, bet visokios spekuliantų kontoros iš Vakarų.

  13. Žynys:

    KĄ DARYTI ???
    Šis klausimas nukreiptas ir į mūsų “varganus” politikus, ir į mūsų mokslininkus, pirmiausiai -istorikus!!!
    Be Lietuvos šaknų pažinimo ir jos garbingiausios praeities atskleidimo mūsų JAUNIMUI, mes jį prarasime galutinai! Tik Lietuvos garbingiausioji praeitis gali mūsų jaunimui įskiepyti meilę ir patriotinį jausmą mūsų ŽEMEI ir LIETUVAI, ir jį grąžinti atgalios!!!
    Pridėkime prie mūsų praeities dar meilę LIETUVIŲ KALBAI, kuriai, anot šaltinių, jau per 60 000 metų!!!
    Būtent LIETUVIŲ KALBOS pagalba buvo įminti seniausiųjų Žemėje kultūrų šaltiniai ir “ištraukta” iš jų vertingausią informacija iš tolimiausios preities!!!
    O kur dar LIETUVIŲ ir tiktai LIETUVIŲ KALBOS pagalba atrasti pasauliui dar nežinomi Trečiasis ir Ketvirtasis Žemės fiziniai judėjimai, kurie keičia Žemėje klimatą ?!
    Tačiau, kad visą tai “pateikti” mūsų jaunimui, būtina prašyti mūsų bėdžius politikus ir įvairiausių sryčių mokslininkus, kad pagaliau būtų nuimtas TABU (draudimas) nuo LIETUVOS ikimindauginės praeities pažinimo!!!
    Tad priverskime nuimti nuo Lietuvos seniausios ir garbingiausios praeities dirbtinius draudimus – GRANDINES ir leiskime Lietuvos jaunimui pažinti jų protėvių krašto PRAEITĮ!!!
    IŠLAISVINKIME LIETUVIŲ DVASIĄ!!!

  14. Žynys:

    Protėviai sakydavo: tauda nežinanti savo praeities – tauta be ateities!
    Savo PRAEITĮ PAŽINTI BŪTINA!!!

  15. Auksine antilope:

    pasprings eurais Lietuvos Zemes pardavejai,ju vaikai ir anukai.

  16. Baidenas: Man nerūpi jūsų kultūra ir tradicijos – LGBT teisės svarbiau:

    JAV paskelbė savo užsienio politikos pagrindinį tikslą ir visiems sodomijos priešininkams grasina susidorojimu.
    2014.06.25

    Amerikos Balsas“ paskelbė JAV viceprezidento Džo Baideno pareiškimą, kuriame buvo kalbama, kad LGBT atstovų teisių gynimas yra aukščiau už tautų kultūrą ir tradicijas. Jis pavadino nežmoniškomis tas valstybes, kurios neleidžia savo šalyse diegti homoseksualizmo.

    „Manęs nedomina kokia jūsų kultūra. Nežmoniškumas yra nežmoniškumas, o prietarai yra prietarai“ – sakė Džo Baidenas susitikime su sodomitų teisių gynėjais iš JAV ir kitų pasaulio šalių.

    Primename, kad JAV vyriausybės manymu homoseksualizmo propagandos tarp vaikų draudimas yra rimčiausias nusikaltimas žmogaus teisių srityje.

    JAV viceprezidentas pareiškė, kad visos JAV vyriausybinės įstaigos gavo prezidento Obamos įsakymą didžiausią dėmesį užsienio politikos srityje skirti homoseksualistų ir lytinių iškrypėlių teisių gynybai užsienio šalyse.

    Valstybės neįvedančios į savo teisę sodomitų teisių (t.y. neleidžiančios pas save jaunimo tarpe laisvai propaguoti homoseksualizmo) „privalės brangiai sumokėti už šitokį nežmoniškumą“ – grasina Baidenas.

  17. Žynys:

    Homoseksualumo ar bet kokio kito ištvirkavimo būdo propaganda yra vienas iš tautos naikinimo būdų!!!
    Lietuvoje ar bet kokioje kitoje šalyje tai daryti gali tiktai aršiausi šios šalies priešai!!!

  18. prašalaitis:

    Šiek tiek poetikos…

    Ačiū tau, politike, kad tu mus išmokei iš naujo pasijusti lietuviais. Už tai, kad padėjai mums atsitiesti. Už tai, kad padovanojai mums drąsių ir neabejingų žmonių.

    Tu, politike, esi visuomet greta ir kiekvieną lietuvių genocido dieną, vis stiprini mūsų, tegu jau ir mažumos dvasią. Tai mirtis egoizmui ir žingsnis į priekį link absoliučios pergalės.

    Tavo begalinis susireikšminimas įtikino mus, kad mūsų dienų išmintis – tai beprotybė. Todėl ir mes galime nesikuklinti.

    Ačiū tau, politike, kad stojęs partijomis prieš referendumą, tu užkrėtei mus rinkimų pesimizmu ir dar sykį leidai suprasti, kad tas farsas reikalingas tik tau pačiam pasitvirtinti savo paties reikalingumą ir užsitikrinti gerbūvį.

    Ačiū tau, politike, kad leidai pamatyti, kiek kaukių tu nešioji ir koks gudrašiknis tu esi. Gyventi tapo daug įdomiau, stebint tavo judesius ir burnos atidarinėjimą, nes realūs darbai visuotinei gerovei tau yra nesuprantamas dalykas.

    Mes runkeliai? Tu juk taip tvirtini. Ir mums ėmė patikti. Madoje buduliai, kuriems tas pats, kas bus tavimi ir tavo gerbūviu, kai ateis priešas. Galėsi prašyti modernaus hipsterio pagalbos, jeigu jo dar nebus iš Lietuvos išnešusi smirdinti eurovertybių tėkmė.

    Tačiau didžiausias ačiū tau, politike, už sąžiningumą, kuris tau, deja, yra nebūdingas. Mes pagaliau patikėjome, kad tu mūsų nuoširdžiai nekenti ir mus niekini.

    Žinoma, kad niekas nesikeičia mūsų požiūryje į Lietuvą. Atsitikus didelei bėdai, mes eisime jos ginti ir mirti už ją. Bet ne už tave.

    Todėl, kad mes kitokie. O tu, politike, – mūsų amžina, negyjanti žaizda.

  19. Kristina:

    Tikra Dievo malonė, kad Lietuvoje yra tokių žmonių kaip A. Šliogeris, V. Radžvilas, J. Vaiškūnas, V. Daujotytė ( sąrašą būtų galima tęsti). Jie perspėja mus, o mums mąstyti ir veikti… Nors žinoma galima tik piktintis ir visus kaltinti. Šitie žmonės yra tikrasis Lietuvos elitas. Kai mes išmoksime jais didžiuotis ir juos išgirsti, tada ir prasides pokyčiai. Nes pyktis niekur neveda. Nedauginkime negatyvo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: