Nuo pražūties išgelbėti vėžliukai grįš į gimtąsias vietas (0)

efoto.lt | Aldo nuotr.

efoto.lt | Aldo nuotr.

Per trejus metus iš netinkamose vietose surinktų balinių vėžlių kiaušinių Lietuvos zoologijos sode išperinta beveik pusantro šimto vėžliukų. Ūgtelėję ir sustiprėję vėžliukai jau gebės apsiginti nuo tykančių pavojų, todėl liepos pradžioje bus paleisti atgal į gimtąsias vietas Dzūkijoje. 90 į gimtąsias vietas grįžusių vėžliukų ženkliai prisidės prie balinių vėžlių populiacijos išsaugojimo – šiandien Lietuvoje iš viso gyvena vos 300–400 šių roplių.

Lietuvoje yra šiaurinė balinių vėžlių paplitimo arealo riba, todėl čia ši rūšis reiklesnė aplinkos sąlygoms nei pietų ir vidurio Europoje, kur klimatas jiems palankesnis. Baliniai vėžliai nyksta dėl tinkamų buveinių trūkumo: nustojus ganyti, smėlėti šlaitai apauga pušaitėmis, kūdros užželia ir užauga gluosniais, intensyvūs keliai atskiria vieną buveinę nuo kitos. Prieš kelis dešimtmečius balinį vėžlį buvo galima sutikti visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau intensyvi melioracija sunaikino daugelį balinių vėžlių buveinių, todėl dabar gyvybingos populiacijos yra tik mažiausiai melioracijos pažeistoje pietinėje Lietuvos dalyje.

Baliniai vėžliai yra itin ilgaamžiai gyvūnai – išgyvena net iki 100 metų. Patyrusios patelės suranda kiaušiniams dėti tinkamiausias vietas ir stengiasi grįžti į jas kiekvieną pavasarį. Kad išsiristų vėžliukai, labai svarbu, jog šių šaltakraujų gyvūnų kiaušiniai gautų pakankamą saulės šilumos kiekį. Patelė turi surasti itin stipriai saulės įšildomą smėlėtą šlaitą, kur grunto temperatūra įšyla 10 laipsnių labiau nei aplinkos temperatūra. Vietovėje mažėjant ekstensyviai ganomų plotų ir apleidžiant pievas, užželia vėžliams kiaušinius dėti tinkamos vietos, žolė ir užaugantys jauni medeliai trukdo saulei įšildyti viršutinį dirvos sluoksnį

„Vėžlių patelės, nerasdamos kiaušiniams dėti tinkamų vietų, sudeda kiaušinius kitose saulės įšildomose vietose, pavyzdžiui, užkasa ant žvyrkelių, miško keliukų, intensyviai naudojamų kelių pakraščiuose, dėl to kyla grėsmė, kad vėžliukai iš šių kiaušinių neišsiris. Kai kurie kiaušiniai aptikti net ant kelio važiuojamosios dalies, tikimybė, kad vėžliukai iš jų išsiris ir išgyvens natūraliomis sąlygomis buvo itin maža,“ – pasakoja Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė.

Siekiant išsaugoti balinių vėžlių populiaciją, netinkamose vietose sudėti kiaušiniai buvo surenkami ir perduoti išperinti inkubatoriuje. Per ketverius metus Lietuvos gamtos fondas, kartu su Dzūkijos nacionalinio, Metelių ir Veisiejų regioninių parkų darbuotojais iš tokių vietų surinko keliolika kiaušinių dėčių, iš kurių Lietuvos zoologijos sodo inkubatoriuje išperinta beveik pusantro šimto vėžliukų.

Liepos pradžioje atgal į gimtąsias vietas bus paleista apie 90 balinių vėžlių jauniklių, kurių amžius  1-3 metai. Tikimasi, kad šiems vėžliukams pavyks sėkmingai prisitaikyti prie natūralių sąlygų ir išgyventi ir taip bus ženkliai prisidėta prie balinių vėžlių populiacijos Lietuvoje išsaugojimo.

Jei nebūtų imtasi tokios „gelbėjimo misijos”, daugelis šių vėžliukų veikiausiai net nebūtų išvydę dienos šviesos arba būtų pražuvę vos gimę. Išgelbėti vėžliukai – nuoširdaus ir atsakingo bendradarbiavimo rezultatas. Kad dar kiaušinius netinkamose vietose dedančios vėžlės būtų laiku pastebėtos, kiaušinių dėjimo metu, pavasarį, saugomų teritorijų darbuotojai be atvangos stebėjo įprastas vėžlių lankymosi vietas. Vos pastebėjus netinkamoje vietoje sudėtus kiaušinius, per 24 val. juos reikėjo nepaprastai atsargiai iškasti, perdėti į dėželę su smėliu ta pačia padėtimi, kaip juos buvo sudėjusi vėžlė ir vengiant stipresnio sujudinimo pervežti iš Dzūkijos į Lietuvos zoologijos sodą Kaune. Zoologijos sodo specialistams teko ne mažiau atsakinga užduotis – rūpestingai išperinti vėžliukus inkubatoriuje ir atidžiai stebėti jų pirmuosius žingsnius. Nuo pat pirmųjų dienų vėžliukai atidžiai stebėti, rūpestingai matuoti ir sverti.

Kad paleisti į laisvę baliniai vėžliukai išgyventų, Zoologijos sode jie pratinti prie natūralių gamtos sąlygų: auginti specialiai jiems įrengtuose aptvaruose su kūdromis, žiemai „migdyti”, maitinti į natūralų racioną panašiu maistu. Lietuvos zoologijos sodo specialistai įsitikinę, kad dabar baliniai vėžliukai jau pakankamai sustiprėję ir juos jau galima paleisti į natūralias buveines. Iš skirtingų kiaušinių dėčių išsiritę vėžliukai buvo laikomi atskirai, pažymint dėties paėmimo vietovę, kartu jie buvo tik lauko voljere. Identifikuojami vėžliukai pagal karapaksą – apatinę šarvo dalį, kurios raštas unikalus ir savitas kiekvienam vėžliukui. Taip galima užtikrinti, kad kiekvienas vėžliukas grįš tiksliai į tą vietovę, iš kurios buvo paimtas.

Netinkamose vietose sudėtų balinių vėžlių kiaušinių surinkimas ir vėžliukų išauginimas – svarbi, tačiau ne vienintelė Lietuvos gamtos fondo 2010-2014 m. įgyvendinamo Life+ Gamta projekto „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas” veikla, kuria siekiama išsaugoti balinių vėžlių populiaciją. Siekiant išsaugoti ir atkurti balinių vėžlių ir kitų retų roplių bei varliagyvių buveines, per keturis metus pietų Lietuvoje atnaujinta ar iškasta  200 baliniams vėžliams ir retiesiems varliagyviams gyventi tinkamų kūdrų, kurios jungia saugomas teritorijas, suformuodamos ekologinį tinklą, nustatytos 5 saugomos Natura 2000 teritorijos,  sukurtas GIS modelis ekologinio tinklo vietovių nustatymui, rengiami balinio vėžlio ir europinės medvarlės rūšių apsaugos planai, augintos ir į kūdras paleistos medvarlės, siekiant ilgalaikio šių veiklų efekto skatintas tausojantis žemės ūkis.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: