Seimas paminėjo Pirčiupių kaimo tragedijos 70-ąsias metines (0)

Pirčiupių motina | lt.wikipedija.org nuotr.

Šiandien, birželio 3 d., Seimo posėdyje paminėtos Pirčiupių kaimo tragedijos 70-osios metinės. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė priminė, kad Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. birželio 3 d., nacių okupantai gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų. „Praėjo dešimtmečiai, tačiau skausmas dėl žiauriai nužudytų nekaltų žmonių niekada neatlėgs. Moterys, vyrai ir pusė šimto vaikų buvo sudeginti gyvi. Šis nepamatuojamas žiaurumas primena mums, kokią didelę kainą mūsų tauta sumokėjo kovodama ir nepasiduodama, ištverdama žudynes, trėmimus, fizinį ir dvasinį genocidą. Atmintyje saugodami ne tik Pirčiupių kaime, bet ir visoje Lietuvoje nukankintų, nužudytų, ištremtų žmonių vardus, branginkime nepriklausomybę ir taiką, galimybę saugiai kurti šalies ateitį“, – kviesdama pagerbti žuvusiuosius tylos minute Seimo posėdyje sakė Seimo vadovė.Šiandien, birželio 3 d., 12 val. vyks minėjimas Pirčiupių kaime (Varėnos r.), prie paminklo „Pirčiupių motina“. Renginyje dalyvaus Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo narys Algis Kašėta. Programoje: Vaida ir Vida Markevičiūtės, folkloro kolektyvai „Žeiria“, „Santaka“, mišrus choras „Harmonija“, šokių studija „Mikitukas“, Valkininkų vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai, rajono mokyklų moksleiviai, rašinio, skirto Pirčiupių kaimo tragedijos 70-mečiui, laureatai.

Pirčiupių žudynės

Žudynes išprovokavo Raudonosios armijos generalinio štabo Žvalgybos valdybai pavaldus 14-asis būrys, kuris birželio 3 d. rytą kelyje Eišiškės-Vilnius už kelių kilometrų nuo Pirčiupių kaimo užpuolė SS ir policijos 16-ojo pulko autotransporto vilkstinę, nukovė 6 vokiečių kareivius (8 dingo be žinios). Šis būrys žvalgybinei diversinei veiklai 1943 m. rudenį buvo atsiųstas iš Baltarusijos į Rūdninkų girią, kurioje veikė sovietinių partizanų būriai. Dažnas nacių okupantų atsakas į išpuolius prieš nacistinės Vokietijos kariuomenę ir policiją buvo nekaltų gyventojų žudynės, kuriomis siekta atgrasinti sovietinius partizanus ir diversantus nuo panašių veiksmų.

Nacių kerštas buvo žiaurus ir negailestingas. Įsakius SS ir policijos 16-ojo pulko vadui Valteriui Titeliui (Walter Titel), to pulko 3-iojo bataliono kareiviai birželio 3-iosios vidudienį apsupo Pirčiupių kaimo dalį, vadinamą Naujaisiais Pirčiupiais, visus tuo metu ten buvusius žmones – 69 vaikus, 29 moteris, 21 vyrą – suvarė į kelis gyvenamuosius namus bei kluonus ir gyvus sudegino. Gyvi liko tik tie Pirčiupių kaimo gyventojai, kurių tuo metu nebuvo namie. Buvo sudegintos 26 sodybos, o gyvuliai ir gyventojų turtas išgrobstytas. Nužudytuosius leista palaidoti tik birželio 11 d. Jie palaidoti dviejuose bendruose kapuose.

Minint šią tragediją 1960 m. liepos 23 d. atidengtas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio monumentas „Motina“. Memorialo architektas – Vytautas Gabriūnas. (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro informacija)