Kauno miesto taryba ketvirtadienį vienbalsiai pritarė sprendimui siekti, jog Kauno tarpukario modernizmo architektūra būtų įtraukta į UNESCO Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą. Pasak miesto vadovų, išskirtinio Kauno reiškinio įtraukimas į šį sąrašą – tai miesto garbės ir prestižo reikalas.
1919-1940-ųjų Kaune susiformavo unikalus reiškinys, iki šiol išskiriantis Lietuvą Rytų Europos kontekste. Tai – Kauno tarpukario laikotarpio architektūra, gimusi sudėtingų Europos įvykių sūkuryje. Per 20 nepriklausomybės metų Kaune suformuoti Europos dvasia persmelkti kultūriniai judėjimai ir reiškiniai, tarp kurių yra ir Kauno tarpukario modernizmo architektūra, tapo reikšmingais Rytų Europos mastu.
„Kauno tarpukario architektūra yra unikalus reiškinys. Per keletą dešimtmečių to meto jaunieji architektai sukūrė savitą architektūros stilių, tapusį pavyzdžiu kitiems miestams. Ne veltui tuo metu Kaunas buvo pramintas mažuoju Paryžiumi. Manau, Kauno tarpukario architektūra turėtų būti įtraukta į UNESCO“, – sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Šių metų vasario mėnesį žengtas pirmas žingsnis siekiant atkreipti Europos dėmesį į šį svarbų kultūrinį reiškinį, kuris padėjo Lietuvai integruotis į tarpukario Europos politinį-socialinį ir kultūrinį kontekstą. Tarptautinės ekspertų komisijos svarstymui pateikta Europos paveldo ženklo (European Heritage Label) paraiška „1919-1940-ųjų Kaunas: Lietuvos vartai į modernėjančią Europą“.
Įvertinus šalių narių pateiktas paraiškas, galutines savo rekomendacijas tarptautinė ekspertų grupė pateiks Europos Komisijai 2015 m. pradžioje. 2003 m. į Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą mišrių vertybių kategorijoje buvo įrašytas Trakų istorinis nacionalinis parkas.
„Įtraukus tam tikrus objektus į paveldo sąrašą, jiems lėšos automatiškai nebus skiriamos. Visų pirma, tai – atsakomybė ir įsipareigojimas ne tik valstybiniu, bet vietos lygmeniu. Ruošiame savivaldybės saugomų objektų finansavimo programą, iš kurios galėtų būti prižiūrimi šie unikalūs pastatai“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinę vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės. Šiuo metu į paveldo sąrašą įtrauktos keturios Lietuvos vietos: Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija, Vilniaus istorinis centras bei Struvės geodezinio lanko punktai.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Kaune statomas, tarpukario architektūrą darkantis, antstatas-„grybas“ piktina visuomenę
- Kernavės archeologinė vietovė įtraukta į UNESCO sustiprintos apsaugos kultūros vertybių sąrašą
- UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą papildė septyni dokumentinio paveldo objektai
- UNESCO pasaulio paveldo komitetas svarstys ir Kuršių nerijos bei Vilniaus senamiesčio klausimus
- Kviečia paroda „Lietuva pašto siuntoje“, skirta UNESCO paveldui Lietuvoje
- Kuršių nerijos tradicinė architektūra – netradicinio leidinio pristatymas Neringoje
- Lietuviškos sutartinės – žmonijos kultūros paveldo sąraše!!!
- Kauno muziejų laukia reforma
- Vilniaus universitetui bus suteiktas HERITY kultūros paveldo objektų valdymo kokybės sertifikatas
- Kaune bus dalijamasi „žaliomis“ idėjomis – medinės architektūros išsaugojimui
- Paaiškėjo geriausia Kauno Rotušės aikštės ateities vizija
- Politikas Kęstutis Masiulis klaidina visuomenę dėl Žaliojo tilto skulptūrų
- Kokiu keliu bus einama restauruojant Kauno pilį?
- Kauno miestas paskelbė, kad priimamos paraiškos kultūros projektų paramai
- Pasaulio nematerialiojo kultūros paveldo sąrašas papildytas 27 naujomis tradicijomis
- Patvirtintos Nacionalinės kultūros paveldo apsaugos politikos gairės
- Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertai priėmė susitarimų protokolą
- Vyks tarptautinis seminaras, skirtas Vilniaus istoriniam centrui ir Kernavės archeologinei vietovei
- Žymiausi paveldosaugos profesionalai Vilniuje!
- Prasidėjo dvi dienas truksianti mokslinė Kauno istorijos konferencija
- „Misija Sibiras‘12“ kviečia į fotografijų parodą nacionalinėje UNESCO komisijos galerijoje
- Trys muziejai bus suburti po vienu stogu
- Už anstatą Kaune buvusiai paminkosaugininkei paskirtas „grybas“
- Komisija siūlo griauti. Viešbutis Laisvės alėjoje pripažintas kaltu
- Sutartinių išsaugojimo, sklaidos bei visuomenės požiūrio ugdymo planas
- Išleistas leidinys skirtas paveldo tyrėjui Sigitui Lasavickui (1926–1998)
- Kaune atidengta memorialinė lenta Juozui Papečkiui
- Lietuvių kryždirbystės paroda Genujos Sant’Agostino muziejuje
- Vilniaus dvasia – jo architektūroje ir asmenybėse
- Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video)
visiškai pritariu . Kaune iki I Pasaulinio karo neleido statyti aukštesnių nei 2 aukštų pastatų , nes caras jį pavertė I klasės tvirtove. Tik per du dešimtmečius miestas atgimė, buvo sukurtas iš naujo su puikais modernistiniais pastatais, su išvystyta infrastruktūra , komunaliniu ūkiu. Lenkijos delegacija, 1938m atsiūsta į tometinį Kauną pasižvalgyti ir įvertinti situaciją – neteko žado . Apie tai rašė Lenkijos diplomatai, kad Vilnius tuo metu neturėjo jokių šansų varžytis su Kaunu.