Kauno tarpukario modernizmo architektūra prašoma įrašyti į UNESCO paveldo sąrašą (1)

Kauno miesto taryba ketvirtadienį vienbalsiai pritarė sprendimui siekti, jog Kauno tarpukario modernizmo architektūra būtų įtraukta į UNESCO Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą. Pasak miesto vadovų, išskirtinio Kauno reiškinio įtraukimas į šį sąrašą – tai miesto garbės ir prestižo reikalas.
1919-1940-ųjų Kaune susiformavo unikalus reiškinys, iki šiol išskiriantis Lietuvą Rytų Europos kontekste. Tai – Kauno tarpukario laikotarpio architektūra, gimusi sudėtingų Europos įvykių sūkuryje. Per 20 nepriklausomybės metų Kaune suformuoti Europos dvasia persmelkti kultūriniai judėjimai ir reiškiniai, tarp kurių yra ir Kauno tarpukario modernizmo architektūra, tapo reikšmingais Rytų Europos mastu.

„Kauno tarpukario architektūra yra unikalus reiškinys. Per keletą dešimtmečių to meto jaunieji architektai sukūrė savitą architektūros stilių, tapusį pavyzdžiu kitiems miestams. Ne veltui tuo metu Kaunas buvo pramintas mažuoju Paryžiumi. Manau, Kauno tarpukario architektūra turėtų būti įtraukta į UNESCO“, – sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Šių metų vasario mėnesį žengtas pirmas žingsnis siekiant atkreipti Europos dėmesį į šį svarbų kultūrinį reiškinį, kuris padėjo Lietuvai integruotis į tarpukario Europos politinį-socialinį ir kultūrinį kontekstą. Tarptautinės ekspertų komisijos svarstymui pateikta Europos paveldo ženklo (European Heritage Label) paraiška „1919-1940-ųjų Kaunas: Lietuvos vartai į modernėjančią Europą“.

Įvertinus šalių narių pateiktas paraiškas, galutines savo rekomendacijas tarptautinė ekspertų grupė pateiks Europos Komisijai 2015 m. pradžioje. 2003 m. į Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą mišrių vertybių kategorijoje buvo įrašytas Trakų istorinis nacionalinis parkas.

„Įtraukus tam tikrus objektus į paveldo sąrašą, jiems lėšos automatiškai nebus skiriamos. Visų pirma, tai – atsakomybė ir įsipareigojimas ne tik valstybiniu, bet vietos lygmeniu. Ruošiame savivaldybės saugomų objektų finansavimo programą, iš kurios galėtų būti prižiūrimi šie unikalūs pastatai“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinę vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės. Šiuo metu į paveldo sąrašą įtrauktos keturios Lietuvos vietos: Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija, Vilniaus istorinis centras bei Struvės geodezinio lanko punktai.