J. Panka: Referendumai artėja. Ar piliečiai susigrąžins valstybę? (81)

Julius Panka | Penki.lt nuotr.

Julius Panka | Penki.lt nuotr.

Į Alkas.lt klausimus atsako Tautininkų Sąjungos pirmininkas, birželio 29 d. referendumo „Tautos valia“ iniciatyvinės grupės ir lito išsaugojimo referendumo iniciatyvinės grupės narys Julius Panka.

Alkas.lt:
Iki birželio 29 d. referendumo liko vos mėnuo, o viešojoje erdvėje tyla. Nieko negirdime ir iš Vyriausiosios rinkimų komisijos, ir apie agitacijai skirtas radijo bei televizijos laidas. Kaip jūs manote, ar valdžia vykdys savo konstitucines pareigas, ar pajudins bent pirštą dėl piliečių inicijuoto referendumo?

Julius Panka:
– Manau, kad pajudins, bet tik tiek, kad formaliai sunku būtų apkaltinti dėl sąmoningų veiksmų, žlugdant referendumą. Kaip antai VRK pagaliau jau įdėjo vieno sakinio informaciją, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. XII-816 „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ jau yra paskelbtas referendumas. VRK nustatė, kokios bus referendumo išlaidos, pratęsė rinkimų komisijų darbą, gal ir referendumo biuletenio formą netrukus patvirtins.

– Kaip jūs manote, ar valdžia skirs lėšų agitacijai, kad piliečiai ateitų į referendumą? Juk agitacijai, kad ateitų į Europos Parlamento rinkimus skyrė lėšų nemažai – visų televizijų programos nuo šios agitacijos mirgėjo?

– Manau, kad referendumo iniciatyvinė grupė netrukus kreipsis į VRK dėl būtinybės tokiai agitacijai. Juk birželio 29-oji, tai ne gegužės 25-oji – piliečius pakviesti atlikti savo konstitucinę pareigą sunkiau. Jei lėšas piliečių agitacijai skyrė gegužės mėnesį, tai birželio mėnesį tuo labiau turėtų skirti. Tik, žinoma, spėkit, ar skirs. Kaip ten bebūtų, jei nesikreipsime, tai galės pasakyti, kad niekas nesikreipė. O dabar turės sugalvoti ką nors kita arba iš viso tylės.

– Ar tai jau paskutinis referendumas, kuris prasiveržė be valdžios leidimo? Ar piliečių inicijuoti referendumai vėl taps tik teorine galimybe?

– Jeigu birželio 29 d. referendume piliečiai pasisakys už piliečių parašų, reikalingų referendumui inicijuoti, kartelės nuleidimui nuo 300 000 iki 100 000, tai valdžios galimybė blokuoti piliečių iniciatyvas ir nušalinti juos nuo valstybės valdymo, sumažės. Kita vertus, teisiškai įvesti kokią nors cenzūros komisiją bus sunku, atsižvelgiant į dar galiojančią Konstitucinio Teismo doktriną, kad jokios išankstinės išvados, ekspertai ar komisijos negali stabdyti referendumo iniciatyvos, nes tai yra aukščiausia suverenių Tautos galių išraiška.

– Bet juk referendumo iniciatyvą dėl lito išsaugojimo Vyriausiasis administracinis teismas ilgam paguldė Konstituciniame Teisme? Ar tai nereiškia, kad bet kuri iniciatyva, kuri Vyriausiajai rinkimų komisijai pasirodys esą neatitinkanti konstitucinės darnos, tikrų ar menamų įsipareigojimų Briuseliui, kiekvieną kartą atsiguls į tą patį stalčių?

– Turime patikimos informacijos iš Seimo, kad byla dėl referendumų Konstituciniame Teisme pradėta nagrinėti, kad jau pateikti Teismo paklausimai dėl šios bylos tiek Seimo atstovams, tiek tikriausiai ir Vyriausiajam administraciniam teismui. Vienas iš Seimo atstovų mums patvirtino, kad jie atsakys į šiuos paklausimus iki birželio 4d. Kaip žinia, Seimas kreipėsi į Teismą dėl referendumo įstatymo 14 straipsnio atitikties Konstitucijai. Šiame straipsnyje pasakyta, kad ekspertų komisijos išvada dėl referendumui siūlomo teisės akto atitikties Konstitucijai neturi sutrukdyti referendumo paskelbimui.

Šią bylą Konstitucinis Teismas sujungė su byla „dėl lito išsaugojimo“ referendumo, nes Vyriausiasis administracinis teismas sugalvojo paklausti, ar toks teisinis reguliavimas, kai VRK neturi teisės spręsti ar referendumo iniciatyva atitinka Konstituciją, nėra spraga, kuri prieštarauja Konstitucijai. Tad esu įsitikinęs, kad Konstitucinis Teismas svarstys šias bylas jau birželio mėnesį. Mes, tautininkai, jau planavome aktyvias protesto akcijas Žemaitės skvere prie Konstitucinio Teismo, tačiau išankstinis neigiamas nusistatymas dėl Konstitucinio Teismo ketinimų nepasitvirtino. Tiesa, greičiausiai svarstymas vyks raštu, o ne viešame posėdyje, jei taip pageidaus Seimo atstovai.

– Ar tai reiškia, kad Seimo valdantieji, norėdami sutrukdyti piliečių inicijuotiems referendumams, netyčia pasitarnavo demokratijai ir lito referendumo iniciatyva nebus užšaldyta daugeliui metų?

– Nemanau, kad bylos buvo sujungtos ir lito išsaugojimo byla bus svarstoma jau birželio mėnesį tik dėl to, kad panašiu klausimu į Konstitucinį Teismą kreipėsi ir Seimas. Galbūt Konstitucinis Teismas nenori akivaizdžiai kompromituotis. Juk pavėluotas teisingumas, tai ne teisingumas. Akivaizdaus delsimo būdu sustabdžius referendumą, išeitų taip, kad eurą be Tautos pritarimo Lietuvoje įvedė būtent Konstitucinis Teismas.

– Kada, jūsų manymu, gali būti paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl lito išsaugojimo ir referendumo įstatymo 14 straipsnio bylos?

– Tam, kad Konstitucinis Teismas negalėtų būti apkaltintas piktybiniu delsimu ir tam kad jo nutarimas nepadarytų poveikio piliečių ūpui birželio 29d. referendume, tikėtina, kad sprendimas bus priimtas netrukus po referendumo. Jei sprendimo priėmimas būtų nukeltas po Teismo atostogų, tai reikštų, kad Teismo valia buvo sužlugdyta net teorinė galimybė inicijuoti referendumą dar iki euro įvedimo.

Jeigu yra valdančiųjų štabas, nukreiptas prieš Tautą bei piliečių realią įtaką valstybės reikalams (o aš manau, kad toks yra), tai parašų rinkimas dėl lito referendumo bus projektuojamas į patį vasaros vidurį. Kita vertus, galbūt tikimasi, kad birželio 29d. referendumas neįvyks ir piliečiams prapuls ūpas bet kokiems parašų rinkimams ar referendumams, net jei tai bus referendumas dėl lito, kurį išsaugoti, kaip rodo apklausos, nori daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos piliečių.

– Jei yra toks valdančiųjų planas, kaip Jūs manote, ar jis pavyks?

– Aš manau, jog viskas buvo padaryta, kad į referendumą nesusirinktų 50 proc. visų Lietuvos piliečių, tam ir laiką VRK delsė, tam ir Seimas tokią datą parinko. Juk net į Prezidento rinkimų antrą turą, kuris vyko kartu su Europos Parlamento rinkimais, toks piliečių skaičius nesusirinko. Vasarą žmonės išvažiavę, o valdžia agitacijos nefinansuos. Nei Tautininkų  Sąjunga, nei tuo labiau, piliečių iniciatyvinės grupės nariai neturi tokių resursų, kad įpirktų televizijos reklamą.

Vis dėlto, manau, kad visi turime padirbėti, kad į referendumą susirinktų kuo daugiau piliečių. Kas ten žino, gal piliečiai, net ir tie, kurie nepritaria referendumui pasiūlytiems sprendimams, supras, kad tai jų, o ne valdžios referendumas. Tokių, valdžios savivale pasipiktinusių piliečių teko sutikti nemaža. Gal ir reklamai resursų atsiras. Juk referendumo idėją šių rinkimų TV politinėje  reklamoje rėmė ir R.Karbauskio partija, kuriai atiteko referendumą palaikančių piliečių balsai… Dabar jai tenka nemaža atsakomybės dalis.

Į referendumą turėtų ateiti ir tie piliečiai, kurie nori išsaugoti litą. Kuo daugiau piliečių ateis į birželio 29d. referendumą, tuo daugiau vilčių, kad ir referendumas dėl lito išsaugojimo įvyks dar šį rudenį. O į referendumą dėl lito išsaugojimo piliečiai, tikiu, susirinks net ir per Kalėdų šventes.

– Ačiū už pokalbį.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: