Kodėl lietuviška programinė įranga stumiama į šoną? (2)

Alkas.lt pav.

Naudotis lietuviškais rašmenimis bendraujant kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu – jau seniai ne kliūtis. Tačiau noro naudoti ir lietuvišką programinę įrangą savo kompiuteryje vis dar trūksta. Valstybinė lietuvių kalbos komisija ėmėsi spręsti šią problemą ir Kultūros ministerijai pateikė projektą, kuriuo siekiama, kad visos iš valstybės biudžeto finansuojamos institucijos ir įstaigos savo kompiuteriuose privalėtų naudoti tik originalias lietuviškas arba lokalizuotas (išverstas į lietuvių kalbą) programas. Tiesa, yra ir išlyga – jei tokių programų rinkoje esama.

„Surengtos apklausos rodo, kad netgi pačios reikalingiausios programos, kurios jau sulietuvintos, įdiegtos tik maždaug į trečdalį kompiuterių, – sako docentas Gintautas Grigas, Vilniaus universiteto mokslininkas. – Taigi kompiuterinių programų gamintojai Lietuvą mato kaip turinčią vieną milijoną gyventojų, o ne tris. Todėl šiuo atveju atsiduriame tarsi užburtame rate – naudotojai neaktyviai naudojasi programine įranga, todėl jos gamintojai nemato poreikio visuomenei pateikti naujos lietuviškos programinės įrangos, kurios taip trūksta aktyviesiems programų naudotojams“.

Prie problemos sprendimo prisidėtų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos parengtas projektas, kuriuo siekiama, jog valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose bei visose viešosiose interneto prieigose programinė įranga būtų lietuviška. Tokiu atveju gamintojas matytų lietuviškų programų poreikį ir tai, kad sulietuvinus programas sugrįš visos investicijos. Suskaitmenintų lietuvių kalbos išteklių jau yra nemažai, tačiau jų vis dar trūksta, ypač programėlių mobiliesiems įrenginiams, debesų kompiuterijos komponentų, išteklių, kuriuos būtų galima laisvai naudoti savo reikmėms – viešai prieinami lietuvių kalbos ir raštijos ištekliai, priemonės ir elektroninės paslaugos 2011 metais sudarė tik 35,4 proc. visų į informacines ir komunikacijos technologijas įdiegtų produktų.

Galimi du pasirinkimai: pasikliauti gamintojais arba patiems lietuvinti reikalingą kompiuterinę įrangą. Pastarąjį kelią pasirinkęs Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas šiemet visuomenei pristatė keturias sulietuvintas programas. Projektą „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“ vykdyti pradėjęs dar 2012 metais viešam naudojimui keturias kompiuterines programas, 100 tūkstančių frazių vertimo atmintį ir penkis elektroninius žodynus VU Matematikos ir informatikos institutas pateiks šių metų rudenį.

Projekto vadovė prof. Valentina Dagienė teigia, jog tokiu sprendimu Vilniaus universitetas prisideda prie skaitmeninės atskirties visuomenėje mažinimo: „Sulietuvintos programos turėtų praversti ne tik įprastiems vartotojams visuomenėje, tačiau ir švietimo bei mokslo įstaigoms ar verslo įmonėms. Elektroninio aplanko ir socialinių tinklų programa „Mahara“, virtualioji mokymosi aplinka „Claroline“, ryšių su klientais valdymo programa „Vtiger CRM“ ar buhalterinės apskaitos programa „Turbocash“ – visos šios programos bus laisvai prieinamos internetinėje svetainėje“, – sako projekto vadovė.