KT spręs, ar Seimas teisėtai grąžino į sąrašą balsų pirkimo skandalo dalyvius (1)

Gegužės 20 d. 9 val. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nagrinės Seimo nario Vytauto Antano Matulevičiaus inicijuotą grupės parlamentarų prašymą ištirti, ar 2013 m. liepos 2 d. Seimo nutarimas Nr. XII-488, kuriuo su rinkėjų balsų pirkimu sieti Darbo partijos kandidatai buvo sugrąžinti į Seimo rinkimų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, valdžių padalijimo, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

Primename, kad 2012 m. Seimo rinkimų metu į viešumą iškilus masiško balsų pirkimo faktams, kadenciją baigiantis Seimas ir Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimais, ar per šiuos rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Išnagrinėjęs paklausimus, Konstitucinis Teismas 2012 m. lapkričio 10 d. savo išvadoje konstatavo, kad tiek nustatant galutines Darbo partijos kandidatų sąrašo eiles ir į juos įrašant Živilę Pinskuvienę (Nr. 10), Jolantą Gaudutienę (Nr. 17), Joną Pinskų (Nr. 22), Vytautą Gricių (Nr. 35), Viačeslavą Ždanovičių (Nr. 48), tiek nustatant, kad Živilė Pinskuvienė, Jolanta Gaudutienė ir Jonas Pinskus yra išrinkti į Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą, buvo pažeisti Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis ir šio įstatymo 90 straipsnis.

Tačiau, praėjus septyniems mėnesiams nuo šio sprendimo, Seimas 2013 m. liepos 2 d. pakartotinai peržiūrėjo galutinius Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir priėmė nutarimą, kuriuo iš naujo nustatė, kad paminėti Darbo partijos kandidatai nepažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies bei 90 straipsnio, ir vėl įrašė juos į galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę. Taip Seimo daugumos valia balsų pirkimo skandalo dalyviai buvo ne tik „išteisinti“, bet ir įgijo teisę, atsiradus laisvai Seimo nario vietai, ją užimti.

Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą pasirašiusių Seimo narių nuomone, toks Seimo sprendimas akivaizdžiai kertasi su Konstitucinio Teismo išvada ir prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems valdžių padalijimo, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams. Taip pat teigiama, kad parlamentas, imdamasis spręsti, buvo ar nebuvo pažeistas įstatymas, tuo ne tik viršijo savo kompetenciją, neteisėtai prisiskyrė sau teisminės valdžios galias, bet ir atliko tai tokiu būdu, kuris taip pat galimai prasilenkia su įstatymais.

Nustatydamas, kad Darbo partijos kandidatai nepažeidė Seimo rinkimų įstatymo, Seimas rėmėsi „naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis“, jog „nėra jokių duomenų apie tai, kad Živilė Pinskuvienė, Jolanta Gaudutienė, Jonas Pinskus ir Vytautas Gricius organizavo rinkėjų papirkimą ar kitaip dalyvavo papirkinėjant rinkėjus 2012 m. Seimo rinkimuose“. Tačiau tai tebuvo jokiais dokumentais ar kitais įrodymais nepatvirtinti Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo Vytauto Gapšio žodžiai, kurių tikroji prasmė paaiškėjo vėliau.

2013 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį keturiems asmenims, susitarusiems už 30 tūkst. litų papirkti 3 tūkst. kalinių, kad šie 2012 m. Seimo rinkimuose balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat suteiktų pirmumo balsus Darbo partijos sąraše įrašytiems jos kandidatams – Jonui Pinskui, Živilei Pinskuvienei, Jolantai Gaudutienei, Vytautui Griciui ir Viačeslavui Ždanovičiui. Tai reiškia, kad buvo bandoma masiškai pirkti balsus būtent tų kandidatų naudai, kuriuos Seimas savo nutarimu, užbėgdamas už akių teismo sprendimui, vėl sugrąžino į sąrašą ir suteikė teisę, atsiradus laisvai Seimo nario vietai, ją be kliūčių užimti.

Kreipimosi iniciatoriaus V.A. Matulevičiaus įsitikinimu, tai – precedento neturintis teisės aktas, paminantis konstitucinius teisinės valstybės principus, griaunantis piliečių pasitikėjimą atstovaujamąja demokratija ir žeminantis Seimą visuomenės akyse. 2012 m. Seimo rinkimai įėjo į atkurtos valstybės istoriją kaip patys purviniausi, dėl masiško balsų pirkimo net buvo iškilęs pavojus, kad  Seimas nebus išrinktas ir teks rengti pakartotinius rinkimus. Atrodė, kad po šio sukrėtimo bus neišvengiamai padarytos deramos išvados. Tačiau neteisėtas balsų pirkimo skandalo dalyvių išteisinimas ir jų sugrąžinimas į sąrašą priminė, kad problema daug gilesnė, negu buvo galima pamanyti. Telieka tikėtis, kad šią problemą padės išspręsti Konstitucinis Teismas.