Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Paukštė. Ignoravę savisaugos instinktą

Dainius Paukštė, www.alkas.lt
2014 05 05 09:44
5
0
SHARES
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.
Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

Pamenat, kaip Ilfo ir Petrovo „Aukso veršio“ pagrindinis veikėjas Ostapas Benderis, kalbėdamasis su savo sėbru Šura Balaganovu apie pinigus, greitai perpranta ribotą pastarojo mąstymą: „Ir kam tau pinigai? Juk tu neturi fantazijos – nežinosi kam juos išleisti.“

Žinia, fantazija, įžvalgomis apdovanoti visi kūrybos žmonės. Niekas nepaneigs, kad tokie turėtų būti ir mūsų Seimo nariai. Tačiau kai tik priartėjam prie migracijos klausimų, Seimo nariai kažkodėl virsta eiliniais šuromis balaganovais. Ir ne tik jie: kaip migracijos problema sprendžiama Vyriausybėje ar Prezidentūroje? Įtariu, kad pagal principą: tą dieną niekas iš šono nepajudino – ir ačiū Dievui! Neturi ten žmonės jokių idėjų ir net noro ką nors daryti. Viskas palikta savieigai. O juk neturėtų taip neatsakingai elgtis tie, kam tauta suteikė įgaliojimus spręsti savo likimą. Spauda ramina, migdydama visuomenės budrumą: „Emigracija jau dvejus metus mažta!“ O Premjeras metiniame pranešime išdidžiai pareiškia, kad „ tarsi didvyriškų“ jo vadovaujamos Vyriausybės pastangų dėka pavyko sumažinti ir suvaldyti emigracijos srautus.

Žinot, kai po nakties ateina rytas, niekas nesistebi ir nesigiria, kad tai įvyko, pavyzdžiui, dėl kokios nors jo veiklos  pastangų, nes aplinkiniai įtartinai į tokį pažvelgtų. Premjeras aiškiai pasiskubino savintis emigracijos mažėjimo tarpinius rezultatus. Matyt, apie juos nelabai nutuokia ir jo patarėjai. O daugiamečiai stebėjimai patvirtina: migracijos procesai vyksta ciklais – srautų padidėjimą keičia jų mažėjimas. 2010 m. išgyvenome piką (83,5 tūkst.), po kurio prasidėjo natūralus srautų kritimas žemyn. Jis tęsiasi jau trečius metus (2011 m. – apie 54 tūkst.; 2012 m. – apie 43 tūkst.; 2013 m. – apie 40,5 tūkst.). Matyt, jų mažėjimas tęsis tol, kol galop pasieks savo daugiamečių rodiklių vidurkį. Jo metinė norma yra apie 33 tūkst. emigruojančių kasmet. Taip kad džiaugsmui pagrindo tikrai nėra. Tą patvirtina ir Gyventojų registro tarnybos pranešimas, jog per pirmus du šių metų mėnesius iš Lietuvos emigravo beveik 6 000 žmonių. Taigi, metų pabaigoje bus apie 36 000 emigravusių ir dar būsime nepasiekę daugiamečio vidurkio! Negi ir vėl Vyriausybė tvirtins, kad emigracija mažėja? Nenorom kyla klausimas: kas pavojingesni Lietuvai – politikai ar emigracijos skersvėjai?

Štai akademinės visuomenės atstovas VDU profesorius V. Čiubrinskas, pastebėjęs, kad trečius metus iš eilės daugėja į Lietuvą grįžtančių reemigrantų, viešai pareiškia: „Be abejo, pasaulis globalus ir mobilumo jame tik daugės. Migraciją vadinkim mobilumu ir tada bus daug lengviau žiūrėti į šią problemą, nes ypač ES erdvėje tas uždarbiavimas – grįžinėjimas yra įprastinis reiškinys. Kai dėl mobilumo skatinimo, atrodytų, kad mes eksportuojame darbo jėgą ir protus. Bet kita vertus, sienų neuždarysi…“ – tvirtina jis. Čia pat iš naujo primenamas ir dvigubos pilietybės klausimas, mat registruojant vaikus užsienyje, prarandama Lietuvos pilietybė.

Manau, kad jau seniai būtume pati turtingiausia šalis pasaulyje, jeigu Lietuvą kankinančias problemas  pavadinus kitaip,  jos išnyktų iš mūsų gyvenimo tarsi dūmas. Bandome save apgauti? Keturženklį grįžtančiųjų skaičių turime tik trečius metus. Ir  iškart po paties didžiausio emigracijos piko 2010 m., kai iš Lietuvos emigravo, kaip minėta, daugiau negu 83 500 žmonių. Tiek daug žmonių tuomet buvo begėdiškai išstumti iš šalies sukūrus dirbtinę situaciją. Priežastis – naktinė A.Kubiliaus vyriausybės reforma, sukėlusi ir sparčiai didėjančią bedarbystę, ir turėtų garantijų naikinimą, ir prievartinį atlyginimų mažinimą ir kt. Gavosi taip, kad savi darbdaviai atsikratė, o sava vyriausybė nusigręžė nuo žmonių, palikusi juos vienus su jiems primestomis problemomis. To nedarė nei viena valstybė Europoje ir juolab iš ES narių tarpo. Todėl daugelis žmonių emigravo tinkamai nepasirengę: nesusiradę darbo, be garantuotos gyvenamosios vietos. Tokioje padėtyje įsitvirtinti kitur – labai sunki užduotis. Ne visiems pavyko užsikabinti. Pagal savo formą tokia emigracija vadinama prievartine ir su laisvu asmenų judėjimu ar mobilumu neturi nieko bendro. Būtent todėl pastaraisiais metais ir grįžta į Lietuvą daugiau žmonių.

Mano nuomone, tikrasis laisvas asmenų judėjimas yra galimas tik tarp vienodo ar panašaus ekonominio išsivystymo valstybių. Todėl mūsų emigrantai yra tiesiog eiliniai pasaulinės ekonominės migracijos proceso dalyviai ir nesvarbu, kad iš ES šalies. Tai, kad atvykę į kitą ES šalį kol kas turime kažkokių privilegijų (socialinis draudimas, darbo stažo skaičiavimas pensijai, pašalpos ir kt.), neturėtų mūsų apgauti, nes tokios pat teisės jau suteikiamos ir trečiųjų šalių piliečiams, kurie į ES taip pat buvo atnešti ekonominės migracijos srautų. Be to, reikia turėti omenyje, kad  Lietuvos pilietis, ketinantis emigruoti, privalo deklaruoti savo išvykimą tik tuo atveju, jeigu jo išvykimo trukmė viršija 12 mėn. (anksčiau buvo 6 mėn.). Jeigu išvykimas trumpesnis – deklaracija nebūtina ir jis neįtraukiamas į emigruojančių iš Lietuvos skaičių. Kalbant apie mobilumą svarbu ir tai, kad jis turi vieną privalomą sąlygą – grįžimą į savo šalį. Nuo 1990 m. iš Lietuvos emigravo gerokai daugiau negu 800 000 žmonių. Dauguma jų yra išvykę daugiau nei penkeri metai ir savo nuolatine gyvenamąja vieta jau yra pasirinkę ne Lietuvą. Jie išsivežė savo šeimas, jau yra integravęsi į tų šalių visuomenes ir savo ateities su Lietuva nesieja. Tokių, manau, yra ne mažiau kaip 0,5 mln. Ar juos taip pat priskirsime mobilumui?

Nežinau, kodėl vėl keliamas antrosios pilietybės klausimas. Negi jį kelia taip vadinami mobilios migracijos dalyviai? Kiek žinau, šis klausimas mūsų valstybėje yra išspręstas – vaikui gimus užsienyje tiesiog reikia nepamiršti nuvykti į Lietuvos ambasadą. O esant tam tikroms sąlygoms, kai jis sulaukia pilnametystės, jis gali išsaugoti ir abi pilietybes. Na, o esantiems ES erdvėje kalbėti apie antrąją pilietybę, manau, iš viso nereikėtų. Mes visi ir taip turime antrąją – ES – pilietybę. Tik ją reikėtų įteisinti ir įprasminti. Tai duotų žymiai daugiau „cemento“ stiprinant ES pagrindus, nei nuolat vykstančios diskusijos apie ES galių koncentravimą (centralizavimą) Briuselyje.

Visiškai pritarčiau Ministro Pirmininko patarėjui finansų klausimais Stasiui Jakeliūnui dėl socialinio draudimo įmokų kompensacijos šaliai, iš kurios atvyko emigrantas. Bet turtingoji ES narių dalis to niekada nepadarys, kol pačios nuo emigracijos nukentėjusios ES narės ir jų politikai neinicijuos klausimo Europos parlamente. Juk migracija – vienintelis nepakitęs reiškinys šiuolaikiniame pasaulyje, kurios galimybėmis, kaip ir prieš du, tris ar penkis šimtus metų, pelnosi tik stipresnė valstybė, ekonomiškai žlugdydama emigranto tėvynę.

Matant tokį mūsų politikų polinkį neveiklumui, o pagal esamus emigracijos srautų dydžius – ir visišką sveiko savęs išsaugojimo instinkto nebūvimą, ir bet kokios atsakomybės vengimą, kartais norisi pasakyt: gana, darykit ką norit, jeigu visiems gerai ir visi tyli. Bet praeina diena kita – ir supranti: daug kas apsidžiaugtų, jeigu nutilčiau. Todėl kalbu.

Autorius yra Migracijos klausimų ekspertas, LSDS pirmininko pavaduotojas

Susiję straipsniai:

  1. D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
  2. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  3. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  4. D. Paukštė. Globalizmo dalgis pakliuvo ant akmens?
  5. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
  6. D. Paukštė. Ar Darbo kodekso liberalizavimas yra panacėja nuo visų lietuviško verslo bėdų?
  7. D.Paukštė. LLRI logika: išvarius iš šalies savus, „užsieniečius specialistus reikia įdarbinti kuo greičiau, kol nevėlu“
  8. D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  9. D. Paukštė. Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
  10. D. Paukštė. Lietuva pamokys Europą emigracijos klausimais?
  11. D. Paukštė. Priežastys ne emigrantuose, o Lietuvoje – valdžios vykdomoje politikoje
  12. D. Paukštė. Artėja metas, kai ES bus priversta tikslinti vieną iš savo fundamentalių laisvių
  13. D. Paukštė. Atsakymas R.Vainienei: Kol banginiai plaukios darbdavių godumo jūrose – emigrantai negrįš
  14. D.Paukštė. Ar ir toliau prievartinę emigraciją slėpsime po ES laisvo asmenų judėjimo kauke?
  15. B.Nainys. Ar trečiabangiai Lietuvai – jau po velėna?
  16. A.Simanonytė. Kiekvienam „globalizatoriui“ – privalomą komandiruotę į Niujorką
  17. A.Akstinavičius. Įžanga kovai su šešėliu
  18. B.Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas
  19. V. Radžvilas. Einam per istoriją kaip per minų lauką (II)
  20. L.Milčius. Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatą profesorių tautininką Mečislovą Treinį prisimenant
  21. G.Stanišauskas. Išeiviai reikalauja paminti Konstituciją
  22. V. Kelertas. Europos Komisija – sąmokslas prieš Europos tautas
  23. V. Linderis: Šveicarai priešinasi europeizacijai ir „elito politikai“
  24. Seimas raginamas nepritarti masiniam dvigubos pilietybės įteisinimui
  25. A. Zolubas. Atoveiksmis į nutautinimą
  26. K.Jeskelevičius. Europos Sąjungos pavilioti
  27. Prezidentė prašo Konstitucinį Teismą išaiškinti pilietybės teikimo plėtros galimybes
  28. D.Grybauskaitė susitiko su Turkijos Prezidentu Abdula Giulu (video)
  29. TVF remia Lietuvos apsisprendimą prisijungti prie euro zonos
  30. Lietuvos išradėjai džiaugiasi nauja Europos patentų išdavimo tvarka

Comments 5

  1. Klajūnas says:
    7 m. ago

    Lietuvoje įsiviravo neofeodalizmas, su savo luomais: kunigaikščiai, ponai, bajorai, miestiečiai, dvasininkai, baudžiaunikai (chalopai). Norint, kad būtų sprendžiama emigracijos problema, reikia keisti sistemą iš esmės iš neofeodalizmo į demokratiją. Koks ponas norės atsisakyti ponų demokratijos, koks bajoras sutiks, kad mokesčius turi mokėti visi, o ne tik baudžiaunikai/chalopai, kad už darbą turi būti teisingas atlygis (pagal nusistovėjusias ES primtas proporcijas). Baudžiaunikai nekelia maištų, nes tam reikia organizuoti struktūras ir veiksmus – profsąjungas, streikus. Papraščiau emigruoti ir bėgti iš dvarų ir kunigaikštysčių (šiuo atžvilgiu sąlygos geresnės nei anksčiau). Ponai ir Ponios, atsiverskime istorijos vadovelius ir pamatysime, kad šiam pasaulyje viskas kartojasi, tik naujomis formomis. “Elitas” gyvena čia ir dabar, o chalopams siūlo gyventi rytoj. Pabaigai šiek tiek optimizmo. Skaitant Lietuvos istoriją ,susidaro įspūdis, kad Lietuva turėjo išnykti, stebuklas, kad neišnyko. Buvo ir sunkesnių periodų, tikiu, kad savisauga suveiks ir išliksime

    Atsakyti
  2. N says:
    7 m. ago

    Ne, sunkesnių periodų nebuvo. Nes tiesioginė okupacija aiškiai brėžia ribą, kur priešas. Dabar gi tos ribos dauguma net nemato. Be to emigracija jaus seniai pagal mastus pralenkė netgi sovietinius trėmimus. Ir jokio skirtumo tautai nėra, ar žmonės buvo išvežti prievarta, ar buvo sudarytos sąlygos patiems išvažiuoti ir netgi apmokėti tai iš savo kišenės. Dar daugiau, visi tremiami jautė neapykantą trėmusiai pusei, o dabar didelė dalis “savanoriškai” ištremtųjų (emigrantų) jaučia nuoskaudą ir net neapykantą Lietuvai.

    Atsakyti
  3. aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą says:
    7 m. ago

    “… laisvas asmenų judėjimas yra galimas tik tarp vienodo ar panašaus ekonominio išsivystymo valstybių.”
    O jei nėra vienodo ekonominio išsivystymo tarp Europinių valstybių, tai laisvus žmones reik laikyti nelaisvėje? Žiauru.

    Kai Lietuva ir vėl tapo laisva, nedelsiant reikėjo imtis veiksmų ir Lietuvos žmonių veiklos sąlygas daryti kaip vokiečių Vokietijoje, kaip prancūzų Prancūzijoje, kaip anglų Anglijoje. Dabar netektų matyti katastrofiškai tuštėjančios mūsų Lietuvos, jei valdžia būtų tarnavusi mums. Jei suprantamiau ir vaizdingiau, tai reik įsivaizduoti dviejų susisiekiančių indų su vandeniu modelį, su vienodom aplinkybėm. Nė vienas seimas to nedarė, nė viena vyriausybė tuom nesirūpino.

    Veiklos sąlygas galima suvienodinti ir dabar net tokioj katastrofiškoje lietuviškos bendruomenės būsenoje. Tačiau bolševikinė valdžia dirba ne Lietuvos naudai ir nieko panašaus nesitikėkim iš tokių jų. Tai akivaizdu. Todėl reikia patiems savarankiškai susikurti veiklos sąlygas geresnes nei vokiečių Vokietijoje, anglų Anglijoje. Ar tai sunku? Ne. Tai yra labai lengva. Reikia tik noro.

    Atsakyti
    • N says:
      7 m. ago

      Kokia bolševikų valdžia? Ponai, jūs realybėje nesigaudote. Visi bolševikai jau seniai tapo liberastais, tolerastais ir sėdi ES kišenėje. Plius išaugo jaunoji elito vaikučių karta, kuri su bolševizmu neturi jokio ryšio ir yra išdavikai, žiūrintys į Briuselį.

      Atsakyti
      • LosAngeles says:
        7 m. ago

        Nenuvertinkite bolseviku… Juk ir pats sakote, kad ‘..Visi bolševikai jau seniai tapo liberastais, tolerastais ir sėdi ES..’. Tai kas pasikeite? Pavadinimas? ‘Bijokite vilku aveliu kailiuose…’ Pasivadinti sita chebra gali bet kaip, bet ideologija tesiama, darbai toliau vykdomi nemazinant apsuku. Ir, kaip teisingai sakote, ta chebra sedi dabar ES kabinetuose. Bolseviku plitima iprasta tapatinti su gresme is rytu, deja siai dienai jie (butent bolsevikai, nesvarbu kaip jie pasivadine- ideologija rodo tikra veida) slenka is vakaru. Tai chebra turinti daug vardu ir buveiniu, bet nesuklyskime- tai tas pats. Ir jos darbai islieka tie patys: kosmopolitizmo pletimas, nacionaliniu valstybiu zlugdymas, rasiu maisymas tarpusavyje, tautu kirsinimas ir t.t.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
G. Skaistės ir G. Nausėdos susitikimas | prezidentas.lt nuotr.

Prezidentas: mokesčių sistemos teisingumo užtikrinimas yra pirminis Finansų ministerijos uždavinys

2021 01 08
G. Landsbergis ir G. Nausėda | prezidentas.lt nuotr.

Prezidentas su užsienio reikalų ministru aptarė svarbiausius užsienio politikos klausimus

2021 01 04
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS

Daugybinė pilietybė – visiems vaikams, kurie Lietuvos pilietybę įgijo gimdami

2021 01 01
Valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis didės vienu euru

Valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis didės vienu euru

2020 12 23
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas pritarė ateinančių metų biudžetui

2020 12 22
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

R. Karbauskis. Jie sugrįžo… ir pluoštinių kanapių klausimas tampa prioritetiniu

2020 12 19
Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

2020 12 11
Andrius Bagdonas | andriusbagdonas.lt nuotr.

A. Bagdonas. Sirgti ar bankrutuoti?

2020 12 07
Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Silardo nuotr.

Kaimynai gina Europos civilizaciją

2020 11 28
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
3
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 13-osios žudynių byla yra viena svarbiausių bylų per visą Nepriklausomos valstybės istoriją. Kartu ir viena sudėtingiausių. Beveik 800 tomų...

Skaityti toliau

Prezidentas: mokesčių sistemos teisingumo užtikrinimas yra pirminis Finansų ministerijos uždavinys

by Ditė Česėkaitė
2021 01 08
5
G. Skaistės ir G. Nausėdos susitikimas | prezidentas.lt nuotr.

G. Skaistės ir G. Nausėdos susitikimas | prezidentas.lt nuotr. Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su finansų ministre...

Skaityti toliau

Prezidentas su užsienio reikalų ministru aptarė svarbiausius užsienio politikos klausimus

by Ditė Česėkaitė
2021 01 04
1
G. Landsbergis ir G. Nausėda | prezidentas.lt nuotr.

G. Landsbergis ir G. Nausėda | prezidentas.lt nuotr. Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su užsienio reikalų ministru...

Skaityti toliau

Daugybinė pilietybė – visiems vaikams, kurie Lietuvos pilietybę įgijo gimdami

by Ditė Česėkaitė
2021 01 01
4
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS

Pasas | vrm.lt nuotr. 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai. Pagal...

Skaityti toliau

Valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis didės vienu euru

by daiva
2020 12 23
0
Valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis didės vienu euru

lrs.lt nuotr. Gruodžio 23 d. Seimas priėmė įstatymą (projektas Nr. XIIIP-5299(3), kuriuo nuspręsta 1 euru (iki 177...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kodėl verta rinktis polinius pamatus?
  • Prezidento ir ministro pokalbyje – dėmesys aplinkosaugai ir vertingiausioms šalies teritorijoms

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3618; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2169; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1746; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1570; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1343; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1262; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?
  • R. Deltuvui premija apie Seime – pokalbis apie Lietuvos miškų valdymą (tiesioginė transliacija)
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Ateina technologijos apie Žemės ūkio ateitis – ekologiškas, ekonomiškas ir gyvybingas kaimas

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Seimas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seime pristatoma paroda, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai