Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

V. Rubavičius. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigos

Vytautas Rubavičius, www.ekspertai.eu
2014 04 12 10:00
25
0
SHARES
Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.
Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Kas tik šiuo metu viešojoje erdvėje nesityčioja iš paniekinamai šventąja vadinamos lietuvių Abėcėlės, kurią net sovietmečiu buvome linkę rašyti didžiąja raide… Politikai rimtais veidais pasišaipydami aiškina, kokie geopolitiniai laimėjimai mūsų laukia, kai tik prisiimsime dalį lenkiškosios, kai kuriems politologams lietuvių pagarba savajai valstybinei rašysenai atrodo esanti didžiausia, tad ir kuo greičiau naikintina atgyvena, kuria sumaniai naudojasi antivalstybinės prokremliškosios jėgos.

Net didelė dalis kultūrininkų ir rašytojų, kurie lyg ir turėtų jausti įgimtą priedermę savajam raštui, jungiasi prie tų „pažangiųjų“, kurių žodžio laukia, o sulaukusi nedelsdama paskleidžia visa „šiuolaikinė“ žiniasklaida. Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas valstybinės kalbos statusas sąmoningai verčiamas atgyvena, geidaujant strategine vadinamos Lietuvos ir Lenkijos partnerystės. Tiesa, linkstama užmiršti, kad tie santykiai priklauso tik nuo Lenkijos politinio elito geros valios. Tos valios kaip tik ir buvo stokojama pastaraisiais metais, kai Lenkija ėmėsi stiprinti savo vaidmenį Europos Sąjungoje.

Galėtume klausti savęs, kodėl tokia didelė valstybė taip negailestingai ne tik tarpukariu, bet ir atgautos Nepriklausomybės metais visokiais būdais spaudžia mažąją kaimynę dėl kažkokių, mums visai nesvarbiomis atrodančių raidelių? Neklausiame, nes stokojame politinės valstybingumui tvirtinti būtinos nuovokos ir geopolitinės vaizduotės. Niekaip nespaustų, jei tik tos raidelės nebūtų susijusios su tam tikro geopolitinio vektoriaus, kurį palaiko lenkų kultūrinė atmintis ir politinio elito mentalitetas, įtvirtinimu Vilniaus krašte. Strateginės partnerystės gundymai užtamsina kitokį – Vilniaus krašto išlietuvinimo – vyksmą, kurį skatina ir kuriam padeda Lenkijos politinis elitas, niekaip negalintis pamiršti didžiosios „skriaudos“ – „litvomanų“ atsiskyrimo nuo lenkų politinės tautos ir jų tapsmo savarankišku istorijos subjektu.

Vilniaus krašte gyvenanti lenkakalbė bendruomenė verčiama Lenkijos valstybės atstovais Lietuvoje. Visais įmanomais būdais ir spaudimais stiprinamas ne tik jos etnokultūrinis tapatumas, bet ir lojalumas Lenkijos valstybei ir politinei tautai. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigomis mes patys padedame išlietuvinti Vilniją. Nekreipiame dėmesio, kad pastaruoju metu nepaprastai sustiprėjo ne tik Rusijos, bet ir Lenkijos informaciniai prieš Lietuvą nukreipti veiksmai. Jau ne tik Lenkijos žiniasklaida, bet ir aukščiausi jos pareigūnai nesibodi pašiepti Lietuvą ar iš jos pasityčioti net lankydamiesi mūsų šalyje. Negali jų dėl to smerkti, kai savas politinis elitas nebesuvokia nei valstybingumo tvirtinimo tikslų, nei geopolitinių realijų, o yra pasiruošęs dėl asmeninės gerovės aptarnauti stipriuosius. Juolab kad tuos sovietmečiu išsiugdytus komjaunuoliškus tarybinio žmogaus – ateisto internacionalisto bruožus palaiko ir didžioji žiniasklaida. Lenkų žiniasklaida ir politinis elitas yra ganėtinai vieningi dėl savo geopolitinių interesų kaimyninėse šalyse.

Mūsų politinio elito ir valdžios kultūrinį abėcėlinį akiratį nepaprastai išraiškingai pademonstravo Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Šio mėnesio 6–8 dienomis Lietuvoje vykusiame ES šalių parlamentų pirmininkų susitikime ji nepajėgė deramai perskaityti tų pirmininkų pavardžių, tad jos gebėjimai tapo didžiausia internetinių patyčių sensacija. Juokiasi, kas tik netingi. Ne tik iš Seimo pirmininkės, bet jos asmenyje ir iš „strateginiu“ save laikančio partnerio. O juk L. Graužinienė taip pat prieš šventąją Abėcėlę, taip pat už Lietuvos modernėjimą.

Galima nujausti, kaip bus keičiamos Vilniaus krašto lenkų pavardės. Kadangi visa valdžia yra Lenkų rinkimų akcijos rankose, tai ir to krašto gyventojai turės savo lojalumą įrodyti keisdami pavardes taip, kad jose rastųsi lenkiškasis aspektas. Bus ištraukti ir senieji okupacinio meto dokumentai, tad Lietuva jau savaime pripažins okupacijos teisėtumą. O juk lenkams okupavus Vilnių ir Vilniaus kraštą vyko plataus masto lenkinimas, kuris ir buvo įteisintas dokumentuose. Kaip anais laikais, taip ir šiuo metu bus lenkinami ne tik lietuviai, bet ir baltarusiai – darželiuose, mokyklose, ieškant darbo. Tačiau su pavardėmis bus imtasi ir gatvių, taip pat geografinių pavadinimų, kraštą „išjungiant“ iš lietuvybės aplinkos. Įsižiūrėkime, kaip kryptingai ir išmoningai, suvokiant ilgalaikius tikslus, Vilniaus krašte stiprinamas lenkiškasis tapatumas, lenkiškoji švietimo sistema, taip pat kultūrinė atmintis, ir palyginkime tą vyksmą su lietuvybės ir valstybingumo jausenos gujimu iš lietuviškosios švietimo sistemos. Rituališkai tyčiojantis iš šventosios Abėcėlės, suvereno teisių, gimtosios žemės išsaugojimo, Tėvynės meilės.

Susiję straipsniai:

  1. V.Rubavičius. Ar pereisime prie lenkiškų rašmenų?
  2. V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (II)
  3. V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (I)
  4. L. Kasčiūnas: LLRA pelnosi iš tautinių įtampų kurstymo (I)
  5. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
  6. V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
  7. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  8. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  9. Aktualusis interviu: Ar Lietuvoje bus įteisinti dvikalbiai užrašai? (audio)
  10. O. Michailovas. Kodėl rusai Lietuvoje turi šaukti „Garbė Didžiajai Lenkijai!“
  11. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  12. L. Kasčiūnas, V. Keršanskas, L. Kojala. Patenkinus LLRA reikalavimus bus sugalvota naujų?
  13. V.Radžvilas. Memel – Wilno: pirmieji du LLRA programos punktai (II)
  14. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  15. A.Butkus: Tautinių mažumų įstatymą prilyginčiau diversijai
  16. Č. Iškauskas. Lietuvos lenkų veikėjai skęsta klastočių jūroje
  17. K. Garšva. Kodėl žmogaus teisių komitetas nori pažeisti Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą ir kiršinti tautas?
  18. D.Gruodis. Ar politikai sugebės išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ar pasiduos LLRA šantažui?
  19. L. V. Medelis. Akcijinis tortas valdžiai, elitui ir likusiems
  20. A. Sakalas. LLRA pakvietimas į valdančiąją koaliciją – politinė klaida
  21. V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?
  22. L. Kasčiūnas: LLRA pelnosi iš tautinių įtampų kurstymo (II)
  23. A. Veilentienė. Grėsmės nacionaliniam saugumui ir politikų vergo sindromas. Kodėl norima priimti antikonstitucinius įstatymus?
  24. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  25. A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
  26. J.Panka. Tūkstantis „auksinių“ už vaiką! Kas daugiau?
  27. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
  28. A. Zolubas. Pavojingas kėslas
  29. Č. Iškauskas. Lenkijos ultimatumai Lietuvai: 1938-ieji ir šiandiena
  30. A. Lapinskas. Kol lenkai skųsis, gerų santykių nebus. Lenkai skundžiasi

Comments 25

  1. Žmogus says:
    7 m. ago

    Baisu, kas darosi Lietuvoj, jau ir savo rašto tuoj atsisakysim; savo Žemės jau valdžiažmogiai įteisino atsisakymą; dabar ruošiamas ir rašto o tuo pačiu ir kalbos atsisakymas. IR TAI VYKSTA LAISVA VALDŽIAŽMOGIŲ VALIA BE JOKIOS PRIESPAUDOS, PAMINANT VISUS LIETUVOS . KONSTITUCIJOS REIKALAVIMUS. Kur einame ponia D.Grybauskaite , ponas A. Butkevičiau, ponia L.Graužiniene, ponai ir ponios Seimūnai, Vyriausybės nariai, Kur einame- link išnykimo, LINK IŠNYKIMO.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      7 m. ago

      Šį antradienį Kirkilas ir Šiaulienė bandys įtikinti visą Seimą – išduoti lietuvių kalbą ir įtvirtinti įstatymu, kad Lietuvos respublikos piliečių pavardės Lietuvos Respublikos piliečių pasuose gali būti rašomos ne tik valstybine kalba, bet ir lenkiškai.

      Atsakyti
  2. markas says:
    7 m. ago

    Autorius taip argumentuotai viską išdėstė, kad, turbūt, tiktai liberanaliniu būdu atsiduodantis padaras gali viso šito nesuprasti ir nė kiek nepergyventi. Gal, sakau naiviai tikėdamasis, tautos išgamas kiek priverstų susilaikyti tai, kad jų planuojama niekšybė prieš lietuvių tautą tuo pačiu taps niekšybe ir tų LR piliečių atžvilgiu, kurių “originalios” pavardės nelotyniško raidyno pagrindu, t. y., kirilica. Tokių ne ką mažiau nei lenkų. Gal išklausę perspėjimą, jog dėl šito išimtinai tik lenkų (lotyniško raidyno vartotojų) interesus tenkinančio projekto gali kilti pagrįstų kaltinimų dėl diskriminacijos nelotyniško raidyno atstovų atžvilgiu, tautos išgamos suklus: pabandykite paaiškinti žmogui, kurio gimtosios kalbos rašmenys kirilica, dėl kokių priežasčių jis negalės turėti asmens dokumentuose savo pavardės gimtają kalba. Kaip čia dėl LYGIŲ TEISIŲ IR GALIMYBIŲ tolesnio užtikrinimo Lietuvoje?!

    Atsakyti
    • Antanas says:
      7 m. ago

      Labai teisinga pastaba – jei lenkams galima, kodėl negalima rusams?

      Atsakyti
  3. Getas says:
    7 m. ago

    Kirkilas, Šiaulienė ir Linkevičius kurpia diskriminacinį tautinių bendrijų įstatymą – prieštaraujantį Konstitucijai ir žmogaus (piliečių) teisėms. Turėtų būti pateiktas Strasbūro teismui. Jei priims, tai taip ir bus. Lietuvą tampys ir papildomas išlaidas biudžetui išaugins. Nesuprantu, kaip mūsų pilečiai rašosi ant socdemų lapų, kad jie EP dalyvautų rinkimuose.

    Atsakyti
  4. dzūkas says:
    7 m. ago

    atsiminkite šitų išdavikų pavardes- tikiu, kad ateis diena, ir jie turės sumokėti už tautos ir valstybės išdavystę

    Atsakyti
  5. Žemaitis says:
    7 m. ago

    Dėkui už atvirą ir siaubą keliantį rašinį. Aš noriu tikpapildyti,kad Lenkijos SIEKIS ATKURTI IMPERIJĄ su Lietuvos Vilniaus kraštu, Ukrainos- Lvovo ir Baltarusijos Gardino, Slovakijos, Čekijos ir net tolimosios Slovėnijos žemių “LENKIŠKOMIS” DALINIAIS “SAVAIS” KRATAIS BUVO ATGAIVINTAS tik išsivadavus iš Sovietų.Lenkų išeivijoje tarp VIENUOLIKOS MILIJONŲ LENKŲ nuo 1992 metų įkūrtas “Armijos krajovos veteranų (seniai išmirusių) rėmimo fondas, kuris kasmet Pilsudskio gimimo mėnseyje vykdydamas pinigų ir medikamentų rinkimo galingus vajus, surenka ir lenkų išeivijos vienuolik

    Atsakyti
  6. Alg Vitk says:
    7 m. ago

    Redaktoriau, ar ir jūs už Lietuvos naikinimą?jei trukdote man skelbti, kad ir pakartotinai, svarbius, mažai kam žinomus faktus apie POLONIZACIJOS LIETUVOJE RĖMIJUS IR FINANSUOTOJUS? Juk jei pliklenkiai neturėtų apčiuopiamos materialinės paramos, jie būtų kur-kas ramesniais…

    Atsakyti
  7. Leonas M. says:
    7 m. ago

    Šventi žodžiai, ačiū gerb. Rubavičiui. Sąjūdis, tautininkai ir visi, kuriems rūpi lietuvių tautos ir lietuvių kalbos likimas, turėtų rengti pasipriešinimo akcijas, protesto mitingus, budėjimus prie Seimo, sukonstruoti gėdos lentą tiems, kurie rengiasi išduoti, parduoti ar kitaip išniekinti lietuvių kalbą, jos Abėcėlę!

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      7 m. ago

      Leonas M.:
      ,,akcijas, protesto mitingus (3 svetimžodžiai iš eilės!!!), sukonstruoti”.

      Leonai M., rašai eilėraščius, valdai žodį. Šiais keliais svetimžodžiai viską pasakei apie save 🙁

      Atsakyti
      • Leonas M. says:
        7 m. ago

        Klystate, pone Kembly. Visi tamstos minėti žodžiai yra ir “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne”. Taigi, vartotini. Antra, šiuo atveju jie vartojami politinės kalbos atveju, ne lyrikoje. Negražu mokyti kitus, pačiam, matyt, kaip ką mažai suprantant. Manau, kad tamstai labiau nepatiko mano labai aiškus raginimas priešintis valstybinės lietuvių kalbos siaurinimui.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          7 m. ago

          Leonas M.: 2014 04 12 19:30 | IP adresas: 78.62.133.231
          ,,… ir visi, kuriems rūpi lietuvių tautos ir lietuvių kalbos likimas, turėtų rengti… gėdos lentą tiems, kurie rengiasi išduoti, parduoti ar kitaip išniekinti lietuvių kalbą, jos Abėcėlę!” – KITAIP IŠNIEKINTI LIETUVIŲ KALBĄ.

          “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” yra tiek nelietuviškų žodžių, kad galima kalbėti ,,lietuviškai” be lietuviškų žodžių. Geriau rašyk, kad tau nusispjauti į lietuvių kalbą ,,politinės kalbos atveju”.

          Atsakyti
          • Leonas M. says:
            7 m. ago

            Savu laiku atsilaikėme prie sovietinius “omonininkus”, “jedinstvenininkus, lenkiškuosius “autonomininkus”, atsilaikysime ir prieš šiuolaikinius “kemblininkus”, nes nesunku atspėti kokią “musmėrę” šis slapyvardis slepia.

          • Kemblys says:
            7 m. ago

            Man neįdomūs tavo ,,nuopelnai”, kuriuos tu įvardini daugiskaitoje. Jokie nuopelnai neleidžia bjauroti lietuvių kalbos. Ar supratai, lietuvių kalbos išdavike?
            Leonas M. savo atsiliepimus po straipsniais vadina ,,politine kalba” – dėl jų negaila lietuvių kalbos. Šlykščiausia, kad dar kitus ragina saugoti kalbą.

          • Leonas M. says:
            7 m. ago

            Keikis nesikeikęs, kas gi nežino — ar kremlinis, ar kemblinis vienas ir tas pats.

  8. PRL says:
    7 m. ago

    Antradienį (balandžio 15 d.) Seimas svarstys po pietų klausimą dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis lietuviškuose pasuose. Ta proga mano priminimas apie lietuvių kalbos senumą eilėraščiu:

    PRL. LIETUVIŲ KALBAI

    Su ja mes lyg su pamote,
    Kurios mylėt nenorim…
    Jinai gi mūsų pramotė,
    Ori žila senolė…

    Kiek ji vaikų vaikaičių
    Pasauliui užaugino…
    O mes lyg prašalaičiai
    Ją išvaryt mėginam…

    Blizgučiais menkaverčiais,
    Ne perlais padabinę,
    Keiksmažodžiais užvertę
    Ir kvaišaluos skandinę…

    Grožybę jos išmainę
    Į pigią erzelynę,
    Pardavę ar iškeitę
    Po kojomis pamynėm.

    Jinai kantri vargdienė,
    Nelaisvės iškankinta…
    Kaip amžių karalienę
    Turėtume branginti…

    2002

    Atsakyti
  9. Iš miškų says:
    7 m. ago

    Tai tuoj jau ateis eilė ir Himnui, kur privalėsim įterpti lenkiškų eilučių, kad tik įtikti lenkų pakalikams.

    Atsakyti
  10. Romas Kaulinis says:
    7 m. ago

    Pase tokiu atveju turėtų būti atskira grafa, kurioje pavardė ir vardas rašomi to piliečio pageidaujama kalba.
    Iškart paaiškėtų potencialiai nelojalių Lietuvai piliečių kiekis 🙂

    Atsakyti
  11. Žynys says:
    7 m. ago

    Lietuvių kalba yra pati seniausia gyva kalba Žemėje. Jai jau per 50 000 metų!!! Tiktai lietuvių kalbos pagalba pasisekė įmintį seniausiųjų kultūrų šaltinius o vėliau ir pasaulio praeitį bei ateitį! Kol gyva lietuvių kalba, tol bus gyvas ir ryšys tarp praeities, dabarties ir ateities! Bet koks lietuvių kalbos dirbtinas kaitaliojimas yra neleistinas ir net nusikalstamas ne tiktai prieš lietuvių tautą bet ir prieš ateinančias kartas bei visą pasaulį!!!

    Atsakyti
  12. Skaudi tiesa says:
    7 m. ago

    Tokie žmonės, kaip šis autorius turėtų būti valdžioje, o ne komjaunuoliško-komunistinio raugo lietuvių kalbos naikintojai.
    Juk nėra Lietuvoje lenkiškų pavardžių, jos visos lietuviškos ir tik buvo sulenkintos ar surusintos per okupacijas.
    Nejaugi laisvoj Lietuvoj patys lietuviai leis įteisinti okupacines pavardes?
    Baisiau būti negali

    Atsakyti
  13. Ele says:
    7 m. ago

    Snaudalių tauta ,ar girdite,ar jaučiate kad mūsų kalba šaukiasi pagalbos,ž.Ją sumanė už patogius sau postus IŠPRIEVARTAUTI socdemokratai ir kiti Judo pasekėjai Prabuskime kol nevėlu.

    Atsakyti
    • Vaclovas M. says:
      7 m. ago

      Kokias nesąmones daryti ruošiasi mūsų valdžiažmogiai: atseit lenkų politikieriams jau leidžiama nurodinėti lietuvių kalbos rašybos kaitaliojimus. O juk nė viena kalba savo tradicinės rašybos nekaitalioja, nei anglai, nors ir kebloka dabar jiems, nes fonetika neatitinka rašto ženklų, nei vokiečiai, nei prancūzai… Beje, užsieniečiai mūsų pavardes darko kaip nori, pvz. Zalakevicius, ir pasaulis nesugriūva. Tad Abecėlės kaitalioti jokiu būdu negalima, kitaip teks dėl pataikūniškos politikos įvesti 150 raidžių abecėlę, nes ir danai, ir suomiai, ir net turkai norės “originalių” įrašų, kadangi visi naudoja lotyniškos abecėlės rašmenis, o po to seks kirilica… Taigi socdemai pasirodė kaip visiški mažaraščiai ir trumpažiūriai, nes nė viena tauta nekaitalioja tradicinės rašybos dėl bet kokių užgaidų.

      Atsakyti
  14. Kažin says:
    7 m. ago

    Kažkodėl dėl lenkiškų “raidelių” įvedimo pabrėžiamas lenkinimo pavojus tik vadinamam Vilniaus kraštui, kai sulenkinimas ne mažiau gręsia Kaunui ir jo kraštui, apskritai visos Lietuvos kultūrai, švietimui ir t.t. Juk sostinėje 2/3 gyventojų sudaro nutautinimui per sovietmetį užsigrūdinę lietuviai, kai Kaunas, kiti miestai, išskyrus gal dar Klaipėdą, tokio užsigrūdinimo stokoja.
    Be to, iš Lenkijos strateginių veiksmų galima numanyti, kad ji Kauną laiko lengviau sulenkinamu negu Vilnių. Be to, galima įžvelgti, kad ir tos visokios partnerystės su Lenkija yra daugiau mielesnės Kaunui negu kitoms Lietuvos vietoms.
    Taigi, apskritai rašinyje prasikiša, kaip paprastai Ekspertams būdinga, prolenkiška Vilniaus nemielinimo tarp lietuvių strateginė pozicija.
    Siūlau atkreipti dėmesį į šią tendenciją.

    Atsakyti
  15. bartas says:
    7 m. ago

    o aš visai nenustebęs. Kitokios valdymo pabaigos iš šitų garukų ir nesitikėjau.

    Atsakyti
  16. Veda says:
    7 m. ago

    Teisingos mintys, ačiū!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dažniausi vilniečių vardai 2019 m., tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

2021 01 04
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

2020 12 27
Šiame žemėlapyje matome Lietuvos sienų kaitą XX amžiuje. Šviesiai ruda spalva nubraižyta teritorija yra 1939 metais sugražintas Vilniaus kraštas, smėlio spalva pažymėta Druskininkų apylinkės , Varėnos rajono dalis, Šalčininkai su Dieveniškėmis bei Ignalinos ir Švenčionių rajonų dalis tai teritorijos grįžusios Lietuvai 1940 metais.

G. Šapoka. Aprašykime mažai žinomus 1939–1940 m. Lietuvos istorijos įvykius

2020 12 21
Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

G. Grigas, S. Maskeliūnas. Dėl nelietuviškų raidžių Lietuvos respublikos piliečių asmenvardžiuose

2020 12 12
Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

Lenkija ir Vengrija švenčia pergalę

2020 12 11
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškuno nuotr.

V. Sinica. Antikonstitucinę LLRA programą įgyvendins leftistai? (video)

2020 12 11
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija

2020 12 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
Gamta ir žmogus

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

2021 01 19
Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo
Gamta ir žmogus

Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

2021 01 19
Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?
Lietuvoje

Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?

2021 01 19
Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu
Gamta ir žmogus

Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu

2021 01 19
Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
Lietuvos kelias

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kalba

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14

Kultūra

Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai
Istorija

Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 19
Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17
Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras
Kultūra

Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

2021 01 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ŽEMAITIS apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • tai va apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo
  • Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?
  • Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai
  • Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu
  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1958; komentarų: 16
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1743; komentarų: 14
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1509; komentarų: 11
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1478; komentarų: 30
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1405; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1385; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas

by Ditė Česėkaitė
2021 01 15
0
Dažniausi vilniečių vardai 2019 m., tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Nors praėjusieji 2020-ieji ir įėjo į istoriją kaip pandeminiai, Vilnius pernai ir toliau augo – per 2020 metus sostinėje gyvenamą...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

by daiva
2021 01 04
30
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, „Vilnijos" draugijos pirmininku, hab.dr. Kazimieru Garšva. - Sunerimęs dėl pastaruoju metu vėl suaktyvėjusių bandymų...

Skaityti toliau

A. Butkus: Tauta yra kalboje

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
54
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr. Apie lietuvių ir latvių kalbas, jų savitumą ir svarbą,...

Skaityti toliau

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
8
Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių kalba – vienintelė valstybinė kalba Lietuvoje. Jos ypatinga reikšmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ar valstybė pakankamai rūpinasi valstybine...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • ŽEMAITIS apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • tai va apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Diedas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Diedas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Diedas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Liydvika apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Šalies bibliotekos kviečia į virtualius susitikimus su kultūros ir meno žvaigždėmis

Bibliotekose vyksiančias paskaitas bus galima stebėti tiesiogiai „Youtube‘o“ kanale

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai