Iškreiptas skonio pojūtis – vienas iš anemijos požymių. Tačiau kartais žmogus tai priima kaip natūralų dalyką. Štai viena pacientė reguliariai valgė kreidą, o savo gydytoją įtikinėjo, kad toks jos organizmo poreikis.
Nusilpus kraujui skaniu užkandžiu gali tapti ir molis, smėlis, dantų pasta, žalios kruopos ar tešla. Anemiją leidžia įtarti ir tokie simptomai: bendras silpnumas, išblyškusi oda bei gleivinės, atminties blogėjimas, dusulys, širdies skausmai, susilpnėjęs imunitetas, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai ir kt.
Mažakraujystė diagnozuojama nustačius, kad kraujyje trūksta deguonį nešančių eritrocitų ir hemoglobino. Tuomet organizmas dūsta, žmogus pradeda jausti lyg išsunkta citrina. Negydoma anemija gali lemti daugybę lėtinių susirgimų bei privesti iki mirties.
„Dažniausiai nustatoma geležies stokos mažakraujystė. Ją nesudėtinga diagnozuoti. Tačiau daug geriau, kai pavyksta nustatyti slaptą jos formą. Tuomet geležies atsargos dar tik pradeda sekti ir kraują galima sustiprinti per vieną ar du mėnesius. Atsikratę anemijos žmonės stebisi sugrįžusiomis visaverčio gyvenimo spalvomis,– pastebėjo daug metų anemijos prevencines akcijas organizuojančios „Medicina practica“ laboratorijos gydytoja Gitana Skendelytė.
Kiek organizmas turi geležies, iškart parodo feritino kiekio kraujyje tyrimas. Jeigu šio baltymo randama mažiau nei 15 mkg/l ir pacientas neserga lėtine liga, galima diagnozuoti slaptąją anemiją.
Tačiau Lietuvoje anksti nustatyti mažakraujystę realiai nėra taip lengva. Ji neturi aiškių požymių, o mūsų šeimos gydytojams paprastai tenka remtis bendruoju kraujo tyrimu. Šis leidžia pastebėti eritrocitų ir hemoglobino sumažėjimą, bet organizmo geležies atsargos jau būna beveik išnaudotos. Tai reiškia, kad anemija jau įsibėgėjo.
Pernai Ligonių kasa pradėjo finansuoti ir geležies kiekio tyrimą, kuris leidžia tikslinti diagnozę. Bet geležies kiekis per parą labai svyruoja. Jis priklauso nuo išorinių faktorių: kada ir ką pacientas valgė, gėrė, kokiomis ligomis sirgo.
„Jei žmogui laiku niekas nepataria atlikti feritino tyrimą, mažakraujystė gali būti diagnozuojama vėlokai. Tuomet jos gydymas užtrunka pusmetį ar ilgiau. Norint gauti pilną informaciją reiktų reguliariai atlikti kompleksinį – bendrojo kraujo, geležies kiekio ir feritino – tyrimą“, – sakė gydytoja G.Skendelytė.
Beje, feritino kiekis kraujyje sekamas ir gydant geležies stokos anemiją. Jei jo daugėja, tuomet galime teigti, kad gydymas yra efektyvus ir anemija palaipsniui išnyks. Tuo tarpu bendrojo kraujo tyrimas gijimo požymius parodys tik po kokių trijų mėnesių, kai pilnai atsistatys eritrocitų ir hemoglobino kiekis.
„Medicina practica“ laboratorijos gydytoja atkreipė dėmesį, kad kraujas gali nusilpti ir dėl vitamino B12 bei folio rūgšties stokos. Ši anemija nustatoma atlikus homocisteino kiekio kraujyje tyrimą. Jeigu jo padaugėja, reikia susirūpinti.
Vitamino B12 ir folio rūgšties, kaip ir geležies, gali pritrūkti dėl blogos mitybos, išaugusio šių medžiagų poreikio paauglystės ir nėštumo metu. Kraują silpnina ir ilgalaikis stresas, naktinis darbas, nepilnavertė vegetarinė dieta, gausus ciklinis kraujavimas, lėtinės ligos ir kt.
Nors įprasta manyti, kad mažakraujystė dažniausiai užklumpa moteris ir vaikus, bet rizikos grupei priskiriami ir pagyvenę žmonės, aktyviai sportuojantys vyrai. Lietuvoje anemija kasmet nustatoma apie 30 tūkst. žmonių. Kiek sergančių yra iš tikro, galime tik spėlioti.
