P. Urbšys. Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą – kontrolinis šūvis referendumui (4)

Povilas Urbšys | Alkas.lt nuotr.

Povilas Urbšys | Alkas.lt nuotr.

Kovo 27 d. Seime buvo pritarta liberalų ir konservatorių inicijuotam Seimo nutarimo projektai dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą (KT) neva ištirti, ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šį nutarimą galima suprasti tik vienaip: valdantysis elitas prašo KT paieškoti naujų „teisinių“ galimybių“, kaip dar būtų galima apriboti tautos politines galias ir žlugdyti pilietines referendumų iniciatyvas.

Toks nutarimas būtų kontrolinis šūvis referendumui.

Iš to, kaip buvo balsuota, matyti, jog esama išankstinio sutarimo bet kokia kaina kreiptis į KT, kad būtų gauta tokia KT išvada, kuri leistų užkirsti bet kokį kelią surengti referendumą. Išties stebėtina, kaip sutartinai balsavo konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai (balsavimo rezultatai pagal frakcijas – Tiesos.lt).

Stebina ir tai, kaip Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ sugeba pademonstruoti, jog jos neva pritaria referendumui. Tačiau juk nutarimo projektą, kad referendumas įvyktų ne gegužės 25, o birželio 29 dieną pateikė ne kas kitas, kaip Loreta Graužinienė – Darbo partijos ir Seimo pirmininkė. Kaip matėme, būtent šis nutarimo projektas sudarė sąlygas atidėlioti balsavimą dėl referendumo skelbimo.

Loreta Graužinienė nė piršto nepajudino ir dėl to, kad Seimo Teisės ir teisingumo komitetas jau būtų pateikęs savo išvadą dėl referendumo skelbimo ir kad Seimas dar antradienį ar ketvirtadienį būtų jau galėjęs priimti atitinkamą sprendimą – pagal Statutą būtent Seimo pirmininkė vadovauja Seimo darbui.

Dabar tapo visiškai akivaizdu – nutarimo skelbti referendumą svarstymas Seimo Teisės ir teisingumo komitete specialiai vilkinamas. Tokiomis procedūrinėmis kliūtimis siekiama vieno – laimėti laiko, kad būtų suspėta kreiptis į KT ir tokiu kreipimusi sustabdyti Referendumo įstatymo straipsnio, pagal kurį ir skelbiami referendumai, galiojimą.

Šis balsavimas dar kartą patvirtino: kai reikia apriboti žmonių politines teises ir galias, konservatoriai ir socialdemokratai tampa viena partija. Jos abi atsakingos ir už tai, kad kažkada radosi Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“. Šias partijas užaugino ir sustiprino žmonių nusivylimas būtent konservatoriais ir socialdemokratais – jų atvirai rodomu žmonių valios ignoravimu, manipuliacijomis.

Ir niekas kitas, o būtent konservatoriai ir socialdemokratai V.Uspaskichui vis uždeda tautos „gelbėtojo“ aureolę. Būtent jiems tenka atsakomybė ir už tai, kad Lietuvoje antrą kartą į EP bus išrinktas vienas ir tas pats asmuo, nuteistas už finansines machinacijas, ir taip dar kartą įgis teisinę nepriklausomybę. O mūsų valstybė ir vėl bus diskredituojama.

Kovo 27 d. perskaitytamec paminėjo, jog mažėja žmonių aktyvumas, kad praėjusiuose rinkimuose nedalyvavo 450 tūkstančių jaunimo nuo 20 iki 40 metų, turinčių balsavimo teisę. Bet juk akivaizdu – toks nedalyvavimas valstybės gyvenime ir yra nepasitikėjimo žmonėmis pasekmė: žmonės tiesiog netiki, kad jų balsas šioje valstybėje ką nors lemia. Tą rodo ir visos šios manipuliacijos dėl referendumo: prievartiniu būdu nušalinus piliečius nuo svarbiausių valstybės reikalų sprendimo siekiama vieno – kad neliktų tautos, prisiimančios atsakomybę už savo valstybę, kuri vadinasi Lietuva.

Savo metiniame pranešime nė žodžiu neužsiminusi apie referendumą, Respublikos prezidentė dar kartą pademonstravo savo solidarumą su tais, kurie valosi kojas į suverenias tautos galias. Ir jos žodžiai, kad visi esame atsakingi už tai, jog sąžiningi žmonės kurtų Lietuvos valstybę išvien, neverti nė surūdijusio grašio.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Kažin:

    Beje, šiuo atveju prašyti KT išvados, ar iniciatyvinė grupė skelbiamo referendumo klausimais nepažeidžia Referendumo įstatymo 1 straipsnio ir ES stojimo sutarties atitinkamos nuostatos reikalavimų, galėtų, o ir privalėtų, ir Prezidentė (Konstitucijos 106 str. 5 d.), tačiau ji to nedaro, mat, jai svarbiau rinkimai negu teisingumo vykdymas Lietuvoje…
    Kas dėl Seimo klausiamo Referendumo įstatymo 14 str., ar jis neprieštarauja Konstitucijai, tai vargubau, kad jis prieštarautų. Juk referendumo skelbimo teisės subjektu pagal Konstituciją be Seimo yra ir iniciatyvinė grupė (9 str. 3 d.). Gi referendumo datos paskelbimas jau yra jo vykdymo veiksmas, o tai pagal 14 str. yra Seimo galioje. Jeigu KT išvadoje nurodytų, kad iniciatyvinė grupė skelbdama referedumą pažeidė įstatymus, ES sutartį, tai Seimas negalėtų skelbti referendumo vykdymo datos. Tuo šįkart viskas ir pasibaigtų.

    • Getautas:

      Konstitucinio teismo pareiga prižiūrėti ne tai ar įstatymai prieštarauja ES sutarčiai, o tai, ar tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai. Akivaizdu, kad stojimo į ES sutartis prieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui, kuriame rašoma, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė. Bet žinant, kad KT šiuo metu veikia kaip tikra chunta, tai, galima laikyti, kad šis kreipimasis į KT yra kontrolinis šūvis Lietuvos valstybei.

  2. Kažin:

    Pirmiausia teisės aktas yra skirtinas nuo jo laikymosi ar nesilaikymo faktų. Bet ne apie tai čia kalba…
    Tai, kad ES sutartis prieštarautų Konstitucijai, nėra nustatyta, vadinasi ji, kaip teisės aktas, dera su Konstitucija. Esant šioms aplinkybėms, gali būti prašoma KT pateikti išvadą, ar iniciatyvinė grupė referendumui teikiamais klausimais nepažeidė ES sutarties, Referendumo įstatymo 1 str. nuostatų.
    Seimas kreipdamasis į KT išvados elgiasi teisiškai, kitas klausimas, ar šiuo atveju yra kvalifikuotai – tinkamu pagrindu kreiptasi…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *