Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

S. Baskervilis. Žmogaus teisės ir lyčių lygybė (I)

Stivenas Baskervilis (Stephen Baskerville), www.alkas.lt
2014-02-24 03:54:05
4
Stivenas Baskervilis | phc.edu nuotr.

Stivenas Baskervilis | phc.edu nuotr.

 Kalba yra nelaisvė. Tai nematoma “mąstymo kontrolė.
Džonas Zerzanas (John Zerzan)

Žmonių kalba slepia daug daugiau, nei atskleidžia;  labiau apiblausia, nei išryškina; daugiau nutolina nei suartina.
Džordžas Staineris (George Steiner)

Vienintelis dalykas ko reikia blogio triumfui, tai, kad geri žmonės nieko nedarytų.
Edmundas Berkas (Edmund Burke)

Pirmos ir antros kartos žmogaus teisės

Kažkas ne taip yra kovoje už žmogaus teises. Kažkada kovoti už žmogaus teises reiškė, kovoti prieš autoritarinę prievartą, kad mažiau būtų engiamas žmogus. Tačiau su laiku sąvoka žmogaus teisės įgijo – praktiškai be visuomenės dalyvavimo ir pritarimo,  žymiai platesnę prasmę. Šiandien su kovos už žmogaus teises šūkiu mus agituoja už abejotinas socialines programas ir prisiskiria moralinę teisę mokyti kitas valstybes, kaip reikia rūpintis piliečiais ir kam eikvoti savo biudžetą. Paskutinės naujovės šioje kovoje leidžia apšaukti „žmogaus teisių pažeidėjais” jau ne tik valdžios atstovus, bet atskirus asmenis.

Paradoksalu, bet „kova už žmogaus teises” pateisinama netgi įstatymo numatytos gynybos panaikinimas bei be teismo uždarymas į kalėjimą. Kovotojai už žmogaus teises dabar pasisavino teisę prižiūrėti kaip gyvena ir ką veikia privatūs žmonės savo namuose ir, jeigu jiems kas nors nepatiko, bausti juos už tam tikrų teisių pažeidimą. Kova už žmogaus teises, vis labiau graso pačioms teisėms.

Ir nors puolimas vyksta iš karto keliomis politinėmis kryptimis, tačiau šiuo metu pagrindinis smūgis kovoje už žmogaus teises yra nukreiptas į pačią karščiausią fronto vietą: įstatymus šeimos ir lyčių lygybės srityje.

Pirmosios kartos teisės buvo paprastos garantijos įtvirtintos Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte. Tos teisės buvo: žodžio ir saviraiškos laisvė, tikėjimo, susivienijimų ir susirinkimų laisvė; procesinė gynyba, tinkamas teisinės procedūros laikymasis, lygybė prieš įstatymą. Tokiu siauru apibrėžimu žmogaus teisės viso labo buvo tik daugumoje Vakarų Europos šalių amžiais buvusių pilietinių laisvių apibendrinimas.

Prie šių tradicinių teisių Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu buvo pridėtos labiau ginčytinos antros kartos teisės. Jos jau buvo kitų gyvenimo sričių teisės, pvz., teisė į socialinį aprūpinimą, į užimtumą, tam tikras uždarbio lygis, pragyvenimo lygis, teisė į maistą, drabužius, gyvenamąjį plotą, medicininį aptarnavimą, švietimą, poilsį ir „socialines paslaugas”. Kitaip sakant, šios teisės jau ne ribojo valstybės įgaliojimus, bet priešingai, reikalavo iš valdžios tam tikrų veiksmų, programų, kurias kažkas tai turi apmokėti.

Antros kartos teisės sukėlė aštrią kritiką. Kai kas jose matė pagrindinių ir svarbiausių žmogaus teisių nuvertinimą. Kiti kritikavo jas už tai, kad joms įgyvendinti reikia lėšų, kurios valstybėms yra ne pagal kišenę.

(Dabar į apyvartą eina jau trečios kartos teisės: teisė į dirbtinį apvaisinimą, lyties keitimo teisė, teisė į abortą, teisė į ankstyvą seksą nuo 4-ių metų, incesto teisė ir t.t. – vertėjo pastaba).

Tačiau rimčiausias kaltinimas yra tas, kad toks išplėstinis teisių supratimas jau pats savaime yra grėsmė žmogaus laisvei. Tai mintis deranti su F. Bastij‘os (Frederic Bastiat) žodžiais apie skirtingus prancūzų revoliucijos principus:  Ponas de Lamartinas kartą man parašė: „Jūsų doktrina tik pirmasis mano programos etapas; jūs pasitenkinate laisve, o aš ruošiuosi siekti brolybės“. Į tai aš atsakiau: “Antruoju savo programos etapu  jūs sunaikinsite pirmąjį“.  Ir griežtai sakant, žodžio „brolybė“ aš niekaip negaliu atskirti nuo žodžio „savanoriškai“. Aš visiškai negaliu įsivaizduoti, kaip galima įstatymu versti broliautis nepanaikinant laisvės ir nesityčiojant iš teisingumo.

Šios dvi skirtingų kategorijų teisės valstybei paveda diametraliai priešingus vaidmenis. Kaip rašo Džeimsas Nikelis (James Nickel), „kad pirmuose politinių teisių išvardijimuose kalba iš esmės ėjo apie atvejus, kai valstybės kažką daro, ko neturėtų daryti, bet ne atvirkščiai“. Viena „antros kartos“ žmogaus teisių įvedimo pasekmė, ir ypatingai svarbi, praktiškai liko nepastebėta:  pradinė „žmogaus teisių“ samprata reiškė valstybės įgaliojimų apribojimą, o naujos teisės valstybės įgaliojimus išplečia.

Kova už žmogaus teises buvo kova prieš valstybės tironiją. Kai valstybė žiauriai ir neteisingai elgiasi su savo piliečiais, mes sakome, kad ji pažeidžia žmogaus teises, – tokias žodžiais pradeda savo fundamentalų veikalą „Kokia žmogaus teisių prasmė?“ Džeimsas Nikelis. Savo veikale jis rašo apie tarptautinių teisinių normų sukūrimą, kurios neleistų valstybėms terorizuoti savo piliečių.

Tačiau visa tai netikėtai ir praktiškai be jokio viešo svarstymo, labai pasikeitė. Mūsų laikais apkaltinti žmogaus teisių pažeidimu praktiškai galima kiekvieną žmogų.

Šiai permainai didelę įtaką turėjo naujas požiūris į žmogaus teises. Teises, kurios priklausė visiems žmonėms, kaip tai matyti iš jų pavadinimo, dabar savinasi tam tikros žmonių grupės arba, kitaip sakant, tampa konkrečių žmonių grupių, besistengiančių gauti tas teises, nuosavybe. Štai kaip rašo vienas iš autorių palaikančių tokias naujoves žmogaus teisių srityje: mūsų laikais teisų gynėju gali vadintis bet kuris politikas, ginantis atskirų žmonių ar tam tikrų socialinių grupių interesus.  Tokia praktika pradėta taip dažnai taikyti, kad ją galima vadinti visuotine.

Pagal šį naują požiūrį, žmogaus teisės nebėra visuotinės ir vienodos visiems žmonėms. Vietoj to, jos tampa priemone arba instrumentu siekti kitų, labiau politiškai angažuotų tikslų, naudą iš kurių gauna atskiri suinteresuoti asmenys, besistengiantys savo „teises“ iškelti virš kitų teisių.

Šiuo požiūriu žmogaus teisės nebėra loginė konstitucijos įtvirtinimo, valstybės įgaliojimų ir piktnaudžiavimo jomis apribojimų, tąsa. Vietoj to jos tampa, kaip tai pavadino Van Biurenas, „ideologija“, pateisinanti suteikimą valstybei dar didesnių galių, kurias vieni žmonės nori panaudoti prieš kitus.

Labiausiai šitas naujas požiūris išryškėja šeimos ir lyčių lygybės klausimuose, kur prisidengus žmogaus teisėmis, stumiamos naujosios socialinės programos. Karingumu ir ideologiškumu ši kovos už žmogaus teises sritis viršija visus kitus politinius konfliktus. Feministės pripažįsta ir giria revoliucinę savo ideologijos dvasią ir tai kiek joms pavyko negražinamai pakeisti „žmogaus teisių“ turinį. Per paskutinius dvidešimt metų feminizmo šalininkai radikaliai pakeitė sąjūdžio už žmogaus teises turinį.

Pagal feminisčių žmogaus teisų apibrėžimą, tradicinis žmogaus teisių supratimas apverčiamas aukštyn kojomis. Tokiu būdu yra griaunamas pagrindas ir principai, amžiais ginę žmogaus teises. Feministės ne tik nebando ginti privataus asmens nuo valstybės kėsinimosi į jo asmeninį gyvenimą, bet stengiasi sukurti sistemą, kurioje nuolatinis kimšimasis į asmeninį gyvenimą, būtų visiškai pateisinamas. Jos kuria sistemą paremtą fundamentalaus skirtumo tarp privataus ir visuomeninio gyvenimų naikinimu, kitaip sakant, neigia nepavaldžios valstybės kontrolei privataus gyvenimo buvimą. Pagrindinis jų atakų taikinys yra šeima, asmeninio gyvenimo neliečiamybė.

Žmogaus teisės ir teisė į asmeninį gyvenimą

Nuo pirmųjų dokumentų žmogaus teisių klausimu, asmeninis gyvenimas ir šeima buvo apibrėžiama kaip sritis, kuriai reikia apsaugos nuo įsikišimo. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje sakoma, šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės ląstelė ir turi teisę būti ginama nuo visuomenės ir valstybės (JT Generalinė asamblėja,1948, Str. 16.3), ir apima keletą punktų skirtų šeimos ir santuokos neliečiamumui. Joje taip pat sakoma, kad „tėvams priklauso pirmenybė pasirenkant savo mažamečių vaikų auklėjimą“ (Str. 26.3). Ta pati mintis išreikšta ir vėlesniuose (1968 m.) JT dokumentuose.

Ši mintis, kuri Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje neturėjo privalomos galios, dar stipriau yra išreikšta Tarptautiniame pakte apie ekonomines, socialines ir kultūrines teises. „Šeimai, kuri yra natūrali ir pagrindinė visuomenės ląstelė, turi būti suteikta pagal galimybes pati plačiausia apsauga ir pagalba ją kuriant pakol ji yra atsakinga už nesavarankiškų vaikų ugdymą bei auklėjimą“. (JT Generalinė asamblėja, 1966b, Str. 10.1)

Dvi vėlesnės konvencijos, kuriose buvo išskirtos tariamos  aukos konkrečiose gyventojų grupėse, – šiuo atveju, moterys ir vaikai, – praktiškai panaikino bendrąsias šeimos teisių garantijas. Šios konvencijos buvo nedidelės ideologinės grupės rankų darbas ir, matomai, daugelis valstybių pasirašė jas visai nesirengdamos laikytis jose esančių sąlygų, kurių ir patys jie dažniausiai nesilaikydavo. Ir vis tiktai šių susitarimų priėmimas turėjo toli siekiančias pasekmes. Jie griauna bet kurio tradicinio turėjusio valdžią instituto autoritetą, nuo šeimos ir gimdytojų iki juos pasirašiusių valstybių suvereniteto.

Šių susitarimų vykdymo priežiūrai buvo, kaip kitų susitarimų atvejais, sukurti stebėtojų komitetai, tačiau šį kartą jų veikla susilaukė žymiai daugiau priekaištų. Nežiūrint į tai, kad teoriškai šie komitetai gali tik konsultuoti, faktiškai, savo reguliariai leidžiamomis ataskaitomis apie padėtį šalyse-dalyvėse, jie pateikia instrukcijas, kurias šalys privalo išpildyti pagal jų reikalavimus. Šie iš „ekspertų“ moters problemų klausimais susidedantys komitetai, taipogi publikuoja savo požiūrį arba bendro pobūdžio pastabas apie tai, kas ir yra rašoma šių susitarimų tekstuose, dažnai nurodančias į jų taikymo sričių išplėtimą.

Iš: Проф. Стивен Баскервиль.Равенство полов и проблема прав человека sutrumpintai išvertė Alkesandras Žarskus

Bus daugiau

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Žarskus. Nauji karaliaus drabužiai, arba kam reikalinga lyčių lygybė?
  2. E. Drungytė. Dar kartą apie nacionalizmą ir piliečių teises
  3. Tarptautinę žmogaus teisių dieną Tibeto skvere bus paminėti susideginę tibetiečiai
  4. Raginama uždrausti vaikiškas knygeles, vaizduojančias tradicines šeimas
  5. T. Bružaitė. Konvencija dėl smurto prieš moteris: prie ko čia vyskupai? Kodėl Vyriausybė tyčiojasi iš NVO?
  6. Europos parlamentas nutarė primesti ES šalių piliečiams homoseksualistų ideologinį diktatą? (video)
  7. V. Sinica. Valstybė žino geriau – tėvai vaikų nebeauklės
  8. V. Rubavičius. Kovos su „homofobais“ ypatumai ir tikslai
  9. G. Vaitoška. Ar norėtumėte pamatyti, kaip jos atrodo nuogos?
  10. A. Žarskus. Glūdėti ar kovoti?
  11. Blogeris Zeppelinus. Keturios Pogrebnojų imtynių pamokos. Norvegijoje tokia šeima jau būtų likusi be vaiko

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Iš miškų says:
    11 metų ago

    Aiškiau ir tiksliau nebūna.
    Kiekvienam europarlamentarui ir seimūnui privaloma perskaityti ir kas mėnesį prieš atsiimant atlyginimą raštu išlaikyti egzaminą iš šio ir tolimesnių straipsnių

    Atsakyti
  2. Juozas says:
    11 metų ago

    straipsnis geras , gal kiek pavėluotas , bet, teisybės vardan, yra kai kokių klaidų. Kaip sakoma: draugai man brangūs, bet teisybė – brangesnė. Taigi mažas pataisymas. Tam, kad neprofanuoti visuomenės , būtina tariamas vertybes rašyti kabutėse , šiuo atveju – “trečios eilės žmogaus teises” , nes tos “teisės” – tiesus kelias į diktatūrą ir genocidą.

    Atsakyti
    • N says:
      11 metų ago

      Tam tos teisės ir buvo sugalvotos. Tai trojos arklys. Todėl Lietuva, jei valdžią paims tautinės jėgos, turėtų tas visas “teises” prafiltruoti ir taikyti jas tik tiek, kiek tai neprieštarauja tautos, valstybės interesams.

      Atsakyti
      • Šviesulys says:
        11 metų ago

        Kartu su teisėmis yra ir pareigos, kurios skirtos palaikyti sistemos funkcionavimą. Nori teisių – atlik pareigas sistemai (valstybei, bendruomenei) palaikyti.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Būstas | pixabay.com, Chaiyananuwatmongkolchai nuotr.

Būsto paskola planuojant šeimą ar verslą: ką svarbu žinoti?

2025 07 01
Kelionės į Egiptą

Kelionės į Egiptą su vaikais – ką būtina žinoti planuojant šeimos atostogas?

2025 05 30
Audrius Valotka

Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas

2025 05 29
Šeima | pixabay.com, s05prodpresidente nuotr.

A. Murauskas. Kai valstybė pasitiki šeima – laimi visa tauta

2025 05 08
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Ar prigimtinės teisės dar turi prasmės?

2025 05 07
Juozas Dapšauskas

J. Dapšauskas. Ar popiežius paragins Lietuvoje Bažnyčią atsisakyti privilegijų?

2025 05 06
Ignas Vėgėlė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

I. Vėgėlė. Būtina naikinti Civilinio kodekso partnerystės normas

2025 04 26
Lagaminai | pixabay.com, Ivabalk nuotr.

Svarbiausi patarimai sklandžiai kelionei su vaikais

2025 04 19
Zigmas Vaišvila | asmeninė nuotr.

Z. Vaišvila. Susipainiojęs ar supančiotas Konstitucinis Teismas?

2025 04 19
Salomėja Nėris 1940 m.

K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)

2025 04 13

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Nuspręsta –„Eurovizijoje“ Lietuva atstovaus angliškai dainuojama daina „Attention“ (video)

Nuspręsta –„Eurovizijoje“ Lietuva atstovaus angliškai dainuojama daina „Attention“ (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai