Jūrų muziejuje | valstietis.lt nuotr.
Kol Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume toliau vyksta rekonstrukcija ir sparčiai kyla Delfinų terapijos centro sienos, būsimi šio centro darbuotojai kelia savo kvalifikaciją tarptautiniame gyvūnų terapijos projekte PAT (Pet Assisted Therapy. Learning with them, liet. – Gyvūnų terapija. Mokymasis kartu.), kurį finansuoja Švietimo mainų paramos fondas pagal „Grundtvig“ mokymosi partnerystės programą. Šio projekto tikslas – suburti įvairių šalių specialistus (mokslininkus ir praktikus), kurie dirba gyvūnų terapijos srityje. Bendrai veiklai susivienijo specialistai iš Ispanijos, Rumunijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Estijos, Vengrijos ir Lietuvos.
Jūrų muziejaus komanda šiame projekte dalijasi delfinų terapijos moksline ir praktine patirtimi, prisideda kuriant metodologinę gyvūnų terapijos knygą. Tikimasi, jog šis projektas paskatins ir Lietuvoje plėtotis įvairių gyvūnų terapiją, siekti moksliškai pagrįstų metodikų naudojimo. Ateinančiais metais Klaipėdoje planuojama surengti šios srities Tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją.
Pasak muziejininkės-edukologės Brigitos Kreivinienės, pirmoji projekto išvyka buvo surengta į Italiją: pernai ten susipažinta su šunų ir asilų terapija. Antrasis vizitas jau siekė Didžiąją Britaniją – Kembridžą. Čia organizacijoje „Red2Green“ buvo pristatyta kur kas egzotiškesnė terapija – po šunų ir triušių teko stebėti ir roplių bei apuokų terapiją.
Išvykoje dalyvavusi jūrų žinduolių trenerė Vida Kazlauskienė pasakojo, kad tokia terapija suteikia ypatingos patirties, nes kiekvienas gyvūnas yra unikalus, savaip traukiantis ir veikiantis žmogų. „Ko gero, kiekvienas gyvūnas gali būti naudojamas terapijai, – svarstė trenerė, – svarbu tik sukurti metodiką bei ją pagrįsti praktika.“
Pasak Brigitos Kreivinienės, roplių terapijoje naudojamos iguanos, gekonai, gyvatės pasižymi ypatingu poveikiu.
„Šaltas ir kartais nejaukus roplys tikrai paveikia visą pojūčių spektrą, – sakė ji. – Mažieji gekoniukai itin mieli, terapijos metu dažnai net dedami ant galvos ar ropinėja ant kaklo, ieškodami kur prisiglausti.“ Brigita teigia, kad gyvatės labai traukia savo spalvine gama, tačiau ypatingo jaukumo jas laikant rankose nejaučiama. „Bendravimui su jomis reikėjo drąsos“, – sakė ji.
Kembridžo priemiestyje įsikūrusios organizacijos „Red2Green“ vadovė Ruth Rogers pasakojo, jog žmonėms su negale gyvačių terapija padeda atsiverti, nugalėti savo baimes, stiprina pasitikėjimą savimi. Tokia terapija kartu vysto ir koordinaciją, ypatingai yra veikiama sensorinė sistema.
Tačiau ropliai buvo ne vieninteliai gyvūnai, kurie nustebino klaipėdiečius. Specialiose medinėse dėžutėse atgabentas apuokas ir pelėda taip pat mielai bendravo su neįgaliais žmonėmis. Šiai terapijai buvo naudojama speciali pirštinė, kurią, prieš tupdant apuoką ant rankos, būtina užsimauti. Apuokas įsikabina į ją aštriais nagais ir itin jaukiai ir su susidomėjimu stebi aplinką, atsuka vieną ar kitą galvos šoną pakasymui ir paglostymui. Stebina ypatingas šių paukščių švelnumas. Ruth Rogers teigimu, apuokai dažniausiai naudojami esant sutrikusiai koordinacija, nes terapijos metu naudojami pratimai skatina ją vystyti.
Parašykite komentarą