Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Sūduviai nenori vadintis suvalkiečiais

www.alkas.lt
2013-12-27 02:17:37
63
Baltų gentys XII a. | Wikipedia.org nuotr.

Lietuvos pietvakariuose esančio etnografinio regiono pavadinimo klausimas – Suvalkija ar Sūduva – aktualus nuo pat nepriklausomos Lietuvos atsikūrimo pradžios. 2000 m. kuriantis Etninės kultūros globos tarybai (EKGT) ir steigiant jos padalinius etnografiniuose regionuose, šio regiono kultūrininkai išreiškė pageidavimą, kad jų kraštas būtų vadinamas Sūduva, o ne Suvalkija. Tačiau remiantis tuo, kad Suvalkijos pavadinimas yra labiau žinomas platesnei Lietuvos visuomenei bei įsitvirtinęs pastarųjų dešimtmečių mokslinėje literatūroje, tuomet buvo nutarta laikinai EKGT padalinį pavadinti dvigubu pavadinimu – Suvalkijos (Sūduvos) regionine taryba.

Kadangi regiono pavadinimo klausimas taip ir liko galutinai neišspręstas, jis vis keliamas iš naujo. Štai šiemet Suvalkijos (Sūduvos) atstovai  kreipėsi į Vilniaus Kaziuko mugės rengėjus, kad mugės programoje regionas būtų vadinamas Sūduva, o ne kitaip.  Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai iškėlus idėją prie magistralinių kelių pastatyti etnografinius regionus pažyminčius ženklus, suvalkiečiai (sūduviai) dar labiau sujudo. Suvalkijos (Sūduvos) etninės kutūros globos taryba nutarė LR Aplinkos ministerijai siūlyti nurodyti riboženklyje pavadinimą SŪDUVA.

Tokiam pavadinimui priešinasi kai kurie EKGT etnologijos ekspertai. Jų teigimu, toks pavadinimas neturi istorinio tęstinumo ir neatitinka dabartinės Suvalkijos regiono teritorijos. Iš jų lūpų nuskambėjo įtarimas, kad Sūduvos vardo klausimą kelia tik grupelė aktyvistų, o didesnės visuomenės dalies nuomonė lieka visiškai neaiški, nes jokių tyrimų nėra atlikta.

Reaguodami į šią repliką, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos nariai ėmėsi darbo – šių metų gegužės-birželio mėnesį jie atliko apklausą, kurioje siekė išsiaiškinti, kokiam krašto pavadinimui pritaria Suvalkijos (Sūduvos) visuomenė. Apklausoje dalyvavę pateikėjai galėjo pasirinkti vieną iš keturių regiono pavadinimo variantų: „Sūduva“, „Suvalkija“,  „Sūduva (Suvalkija)“ arba „Suvalkija (Sūduva)“.

Apklausoje savo nuomonę išreiškė 2122 pateikėjai Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių, Vilkaviškio ir Prienų savivaldybėse. Šiose, didžiąją dalį Suvalkijos (Sūduvos) apimančiose, savivaldybėse iš viso gyvena apie 180 000 gyventojų. Taigi, apklausoje dalyvavo 1,2 proc. gyventojų. Apklausta įvairaus amžiaus (nuo 16 metų) ir įvairaus išsilavinimo žmonių.

Apklausos rezultatai tokie: už pavadinimą „Sūduva“ pasisakė 926 (44 proc.), už pavadinimą „Suvalkija“ – 546 (26 proc.), už pavadinimą „Sūduva (Suvalkija)“ – 230 (11 proc.), už pavadinimą „Suvalkija (Sūduva)“ – 420 (20 proc.) respondentų.

Padėtis šiek tiek skiriasi atskirose savivaldybėse: už „Sūduvos“ pavadinimą daugiausia pasisakė Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio ir Prienų rajonų gyventojai, o už „Suvalkijos“ pavadinimą – Kazlų Rūdos ir Šakių rajono.

Pasirinkusieji vardą „Sūduva“ savo sprendimą dažniausiai pagrindžia motyvuodami, jog jie žino savo krašto istoriją ir tai yra senasis pavadinimas. Vardo „Suvalkija“ pasirinkimas dažniausiai motyvuojamas pasirenkant atsakymą „taip esu įpratęs“. Pasirinkusieji pavadinimą „Suvalkija (Sūduva)“ dažniausiai teigia, kad „taip yra įpratę“, bet gana dažnai pasitaiko paaiškinimas – „man tas pats“. Pasirinkusieji pavadinimą „Sūduva (Suvalkija)“ dažniausiai paaiškina, kad žino savo krašto istoriją arba taip yra įpratę.

EKGT apklausos rezultatus persiųntė Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms.

EKGT informacija

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime vyks diskusija „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“
  2. Etninės kultūros globos taryba siūlo 2014-uosius paskelbti Etnografinių regionų metais
  3. Etninės kultūros globos taryba siūlo 2015-uosius metus skelbti Etnografinių regionų metais
  4. Raginama pripažinti Vėlinių ir Kūčių šventes
  5. Posėdžiaus Etninės kultūros globos taryba
  6. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė paragino Seimą išsaugoti Rasos (Joninių) šventę
  7. Biržų pilyje aptarti Aukštaitijos etninės kultūros reikalai
  8. D.Urbanavičienė. Suvalkija ar Sūduva?
  9. Etninės kultūros globos taryba siūlo Lietuvai neratifikuoti ET konvencijos „Dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo“
  10. Ar Lenkų rinkimų akcija jau užsimojo prieš lietuvišką kultūrą ir Lietuvos sostinėje? (video)
  11. Seimas po svarstymo pritarė 2015 metų paskelbimo Etnografinių regionų metais projektui
  12. 2015 m. paskelbti Etnografinių regionų metais
  13. Paberžėje vyks Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdis
  14. Seimas patvirtino Etninės kultūros globos tarybą
  15. Pristatyta V. Jocio kandidatūra į Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pareigas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 63

  1. Archeologas says:
    12 metų ago

    Kodėl įkėlėte šį pasenusį žemėlapį? Juk jau naujausiose baltų etnogenezės koncepcijose žemaičiai o taip pat Centrinės Lietuvos (Pakaunės, Lietuvos Vidurio lygumos) gyventojai nepriskiriami lietuviams ir sudaro savarankiškus etnosus. Lietuviai – tai tik į rytus nuo Šventosios, į rytus nuo dab. Jonavos, į rytus nuo Nemuno vidurupio (Dzūkijos šiaurinė ir rytinė dalys) gyvenusios baltų gentys.
    O jūs čia idėjote kažkokį pasenusį M. Gimbutienės, Kulikauskienės žemėlapį. Jau nuo XX a. 9 dešimtmečio (apie 35 metus) įsitvirtinęs visiškai kitoks požiūris. Tad prieš parinkdami žemėlapius pasikonsultuokite su archeologais, istorikais. Visi dabartiniai archeologai ir dauguma iškilesnių istorikų (A. Bumblauskas, T. Baranauskas ir kt.) turi kitokį (nei pateiktas šiame žemėlapyje) požiūrį. O šito laikosi nebent dalis vyresniosios kartos kalbininkų. O jų metodika tikrai pasenusi.

    Atsakyti
    • Klodas says:
      12 metų ago

      Išvis Lietuvos etnografinis žemėlapis neturėtų išskirti lietuvių kaip kilties. Tai bendras tautos kilčių valstybingumo matmuo, kurio tūkstantmečiame pavelde Henriko Latvio Livonijos kronikoje pažymėtini 1207 m., kuomet lietuviai surinko didelę kariuomenę iš visos Lietuvos.

      Atsakyti
    • Steksė says:
      12 metų ago

      Tu teisus archeologe, bet kad visur įkeliamas šis neatitinkantis tiesos paveiksliukas yra labai paprasta priežastis – nėra sukūrto naujo varianto.

      Atsakyti
  2. kuzis says:
    12 metų ago

    kalba eina apie iskyliausia genty, suvokime garbinga, paliesta kureju – buk gyva SUDUVA

    Atsakyti
  3. ARŪNS says:
    12 metų ago

    Kas stom tu pavadėnėma “suvalkija”? Atsakius i tu klausėma atkrės ir kėtė klausėma.

    Atsakyti
    • Klodas says:
      12 metų ago

      Sūduva yra išsaugojusi daug indoarijų tapatumo bruožų. Pavadinimas Suvalkija yra kilęs nuo Suvalkuose buvusios vyriausios baltų šventovės – suvisai alka. Abu pavadinimai Sūduva ir Suvalkija yra prasmingi ir vartotini tapatumo raiškai.

      Atsakyti
      • Steksė says:
        12 metų ago

        Klodai, tikiu kad tu juokauji ir žinai, kad Sūduvos dabartinis neoficialus ir netinkamas pavadinimas ”Suvalkija” kilo nuo Suvalkų gubernijos centro – Suvalkų miesto. Lygiai taip kilo ir Vilnijos pavadinimas – carinės Rusijos laikais Vilniaus gubernijos centro – Vilniaus 🙂

        Atsakyti
  4. kaunietis says:
    12 metų ago

    Ne tiek svarbus pavadinimas, kiek tai, kad didelė dalis Sūduvos (Suvalkijos) iki šiol okupuota lenkijos.

    Atsakyti
  5. Alvydas Butkus says:
    12 metų ago

    Dar viena audra stiklinėje. Tada ir šiaurės Žemaitiją reikėtų Kuršu vadinti, o juos pačius – kuršiais. Pasvalio-Pakruojo-Joniškio rajonus pradėkit vadinti Žiemgala, Zarasų-Rokiškio-Utenos kraštą – Sėla, o jų gyventojus atitinkamai – žiemgaliais ir sėliais.

    Atsakyti
    • Žiemgalis says:
      12 metų ago

      Tarkim aš gyventojų surašymo metų užsitrašiau žiemgaliu. Elektroniniu būdu buvo tokia galimybė. Gimtoji kalba – lietuvių, o tautybė – žiemgalis. Atminkit – aš ne lietuvis, aš – žiemgalis.
      Tikėjimas – užsirašiau senovės baltų “Romuva”.
      Nežinau, kiek žmonių užsirašė žiemgaliais, tačiau oficialiai skelbiama, kad žemaičiais užsirašė keli tūkstančiai. Taigi, norit ar ne, po truputį atgimsta Lietuvos etnosai!

      Atsakyti
      • bartas says:
        12 metų ago

        Man patinka ir gražu. Mano protėviai iš Bartos , po H. Montės sukilimo pralaimėjimo bėgo už Nemuno , pas žemaičius. Galiu būti ir žemaitis, bet širdy vis tiek liksiu Bartu. Ir kryžiokai manęs neįveikė .Likau prie savo tikėjimo, kaip tėvas ir senelis. Po lenkų božnicas nesivalkiojau ir užsirašiau senovės baltų tikėjimo išpažintoju.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          12 metų ago

          Net smalsu pasidarė, kokis tas SENOVĖS ‘baltų’ tikėjimas? Kuo skiriasi nuo baltų, bet ne senovės? Įdomu ar yra UGROFINŲ tikėjimas?

          Atsakyti
          • bartas says:
            12 metų ago

            kažką turėjau parašyti. Jeigu netikiu “lenkų božnica,” tai tikiu Dievo sutverta gamta. Tikiu Dieviška žodžio dalele -RA- . Tai šviesa, tai šiluma, tai gyvasta. Auš -RA , Ža -RA, RA- sa, net RA – tas . Pas rusus ; RA – duga, Ra –dost ir net RA- bota. Ir t.t., ir t.t. Prisirašiau visą puslapį.
            Taip, kad ne nustebau , jei ir Egiptas pasirinko Dievą RA.
            Ugrofinai . Nežinau, bet turėtų turėti.

          • Kemblys says:
            12 metų ago

            Žodis TIKIU, kaip ir NETIKIU, vienodai išreiškia, kad NESUVOKIU. Ar tiki į Saulę?

          • lamatas says:
            12 metų ago

            beja slavų krikščioniškas tikėjimas gaunasi apgaulingas . Jau seniai pastebėjau , kad reikšdami savo tikėjimą Kristumi , iš tikrųjų garbina saulės Dievą -Ra . Viera : vie ( viedaju ) -Ra .

          • bartas says:
            12 metų ago

            Galima būtų dar ir labai seną šūkį U – RA priskirti prie to pačio garbinimo. O kaip U- RA- las. Kalnai ir upė, o Volga irgi Ra. Ten rytai, ten Saulė teka, rasime ir Bucha- RA (Saulės vartus). Kas tai – Sarmatiškas palikimas.
            Tačiau; yra RA – bota, Ra- b, st -RA -da (javapjūtė), . Darbo , kaip gerovės siekimo , pažeminimas.

          • lamatas says:
            12 metų ago

            Bartui . Tikrai teisingai spėjote dėl ugrofinų .Bent jau viena iš jų tautų – mariai turi UŽARA Jumo , Kas reiškia : Ryto aušros Dievas. Tuo labiau intriguojančiai skamba U-ŽARA . Gal tai labai artimos kaiminystės tarp baltų ir ugrofinų palikimas . Beja ,kiek supratau jų apeigos yra labai panašios į senovės lietuvių apeigas.

          • Alvydas Butkus says:
            12 metų ago

            bartas: “net RA- bota.”
            “rabota” nuo žodžio “rab” ‘vergas’, fantaste 🙂 Perduokit linkėjimus satyrikui M. Zadornovui, iš kurio intermedijų ir pešėte rusiškus pavyzdžius.

          • bartas says:
            12 metų ago

            O, kas tas Zadornas ,ar kaip jį ten.
            O dėl fantazijos , tai , ką aš ne taip pasakiau. Tai , kad nieko iš nieko neišvedinėjau. Teisingai : Ra – b, Ra – botajet, o (angliškas) “slave”- vergas . Tęsiam toliau, išvirto į slavą . Aš galiu ir sufantazuoti. Ne gi negalima.

          • LosAngeles says:
            12 metų ago

            ‘…Tikiu Dieviška žodžio dalele -RA-…’

            Galima butu paprasyti jusu siek tiek placiau? Kodel si dalele yra Dieviska? Kaip ji siejasi su senuoju tikejimu…
            Aciu

          • lamatas says:
            12 metų ago

            Mariai (Ugrofinų tauta ) – Mari-El autonomijos gyventojai , o ne lietuviai ,yra paskutiniai Europos pagonys . Savo pagonišką tikėjimą yra įteisinę kaip vieną iš pagrindinių autonomijos religijų . Iki šiol yra puselėjami šventi gojai , miškai ,atliekamos pagoniškos apeigos . Beje laikų bėgyje ,skirtingai negu Lietuvoje ,tesiamos be žymesnių pertraukų. Beje , iki slavų invazijos , mariai buvo tiesioginiai baltų kaimynai.

      • Steksė says:
        12 metų ago

        Malonu kad turi savo krašto priklausomybės savimonę, beja pagal tai esu Nalšėnas 🙂
        Labai tikėtina, kad nalšėnai (Nalšia) buvo visiškai savarankiška aukštaičių/lietuvių genčių sąjungos jungtinė, bet savarankiška kiltis. Beja, šių/šios brūkšniuotosios keramikos genčių sąjungos (matyt kaip prūsų genčių sąjunga) gyvenusios į rytus nuo Šešupės bei Nemuno vidurupio, bendras pavadinimas neišliko (o gal ir nebuvo). Tad juos ir vadiname (yra painiava su daugeliu reikšmių) tai lietuviais – nuo hegemoniškos Lietuvos žemės pavadinimo, kuri buvo maždaug tarp Neries ir Merkio, arba vadiname aukštaičiais – tokiu pavadinimu pirmą karta paminėta teritorija į pietus nuo Sėlos, per Livonijos ordino antpuolius.

        Atsakyti
      • N says:
        12 metų ago

        Kaip puikiai veikia principas skaldyk ir valdyk. Kai kas trinasi rankas ir jau perbraižo Lietuvos žemėlapį.

        Atsakyti
        • bartas says:
          12 metų ago

          Nepanikuok. Ateis vasa -RA , bus šilta. Nereiks RA -nkų trinti.

          Atsakyti
          • N says:
            12 metų ago

            Žiūrėk į Vakarus, ne tik į Rytus.

  6. bartas says:
    12 metų ago

    Gal ir primiršau, bet, atrodo, kad Herodoto žemėlapy radau parašyta pavadinimą – Suduviai.
    Vieniems Suvalkija panašu į “suvisai alką ” , o man ,kad pirkliai “suvelka ” prekes į prekyvetę, Suvalkuose.

    Atsakyti
    • Klodas says:
      12 metų ago

      Pabarba protėviams nesiderina su polonizatorių iškreipta Suvalkų pavadinimo kilme. Be to, gausūs vietovardžiai su šalimi bart rodo, jog Bartai traukėsi į Sūduvą (Suvalkiją), o į Žemaitiją – iš prūsų Nadruvos krašto.

      Atsakyti
      • bartas says:
        12 metų ago

        Taip , teisingai. Bet kaip ten persikėliau – gyventi negalėjau . Pastovūs kryžiokų puldinėjimai. Kraštas virto dykra. Todėl ir nešiau kudašių į Žemaitiją . Na nekūriau ten vietovardžių. Jau buvo.
        Nors svainis, su -bart- pavardėje , liko Užnemunėje. Sako, tie bartininkai ten tapo tiltų- perkėlų statytojais.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          12 metų ago

          Ar ‘bartninkas’ nereiškia ‘bitininkas’? (kažkur girdėjau)

          Atsakyti
          • bartas says:
            12 metų ago

            Manau ,kad ne. Bitininkai – bičiuliai. Garbingas amatas. Pas juos net bitės mirdavo. O, mano, veršis nugaišo.

          • Kemblys says:
            12 metų ago

            Nuostolis.
            Myliu bites, kartais pagelbsčiu kam nors bitininkauti. Kol kokios penkios neįgelia, tai dirbu su trumpomis rankovėmis be kaukės. Kartą staiga apie 40 sugėlė, nemalonus jausmas, išsigandau.

          • lamatas says:
            12 metų ago

            Deja ,čia Kemblys greičiausiai teisus . Bartninkas reiškia būtent bitininką .Drevinės bitininkystės- medžiuose .Žodžio kilmė ne iš žodžio bitė ( bitininkas, bičiulis ) bet iš žodžio bortas ( drevės išorinis kevalas-bortas).

          • bartas says:
            12 metų ago

            tai ,ką man dabar daryti. Tai, kas tiltus statė? Negi mane apmovė.

          • lamatas says:
            12 metų ago

            Statyti tiltus ….na jei turi tam potraukį. Beje , dar ne faktas ,kad Barta (prūsų žemės pavadinimas ) kilęs iš žodžio bartninkas . Tuo labiau jos gyventojai bartai tikrai galėjo tūrėti kitus pomėgius ,ar uždarbio šaltinius.

    • Pastebėjimas says:
      12 metų ago

      SŪDAVA – reiškia “PIETŲ ŽEMĖ”, kaip ŽIEMGALA “ŠIAURINIS GALAS”.
      Dabartinėje vokiečių kalboje aiškiai išliko Süden – “pietūs” (geografine prasme).
      Sūduviai – jotvingiai stipriai bendravo su rytiniais germanais GOTAIS ir VANDALAIS.

      Atsakyti
      • bartas says:
        12 metų ago

        Dar vienas pastebėjimas. J. Statkutė – G. sakosi, kad senoviniuose raštuose rado. Germanai – Gotai, ne kas kitas , o mūsų GUDAI. Verta jos pasiklausyti.
        O valkatos jėzujitai , teisingai, tam ir kūrė Žinyčią, kad padarytų mus be praeities žemės kirminus. Degino runų raštus. Naikino mūsų tūkstantmetinę Žinių išmintį. Koks tai buvo turtas. Nežinom, neliko.
        Taip, kad, “panowe” propesoriai, J. Šeimys, man, vertingesnis.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          12 metų ago

          Visi ‘raštai’ tai ‘konservai’ tuščiukams, kurie patys nesugeba nieko išmąstyti. Žyniams raštas nebuvo reikalingas.

          Atsakyti
          • bartas says:
            12 metų ago

            Sutinku, bet žemesnio lygio žyniukams – mokiniams. Na tokiems, kaip aš, tuščiukams. Reiktų ant lentutės, ką nors parunoti. Kol išmoksiu mąstyti. Jeigu ne, einu veršio dvėsna užkasti.

          • Kemblys says:
            12 metų ago

            Ne visos žinios turi būti užrašytos. Pvz., atominės bombos tuščiukai nesukurtų, jei kažkas labai siaurai protingas neatskleistų tam tikrų tikrovės dėsnių. Nesusireikšmink, ‘bartai’, visi mes skaitantys, t.y. vartojame minčių ‘konservus’.

          • Kemblys says:
            12 metų ago

            Vėl kaip visada: paklausiu kokio(s) HISTORIKO apie visuomenę ir spengianti tyla. Tuščiukai baaaisiai protingai, reiškia savo nuomonę apie praeities įvykius, o valdovus ir didžiūnus tai kaip riešutėlius gliaudo. Dar jie nepamirš pareikšti, kad TAUTA NEŽINANTI SAVO PRAEITIES YRA PASMERKTA MIRTI.
            Visi praeities įvykiai sukrėtė visuomenę, t.y. buvo nebūdingi ramiam visuomenės gyvenimui. Pagal įvykius negalima vertinti pačios visuomenės. Vartant įvykius neįmanoma pakreipti visuomenės raidos sveika vaga. Nebijokite, rašykite kaip suvokiate šeimą, gentį, tautą, valstybę. Bandysiu, jei trumpai rašysite, laužyti jūsų suvokimą. Bus visiems nauda – suvoksime savo pažinimo spragas, o kitiems bus proga pasišaipyti iš mūsų.
            Gerų metų visiems 🙂

          • Kemblys says:
            12 metų ago

            Atsiprašau šis atsiliepimas ne ten nukeliavo. Keista, buvo skirtas kiek žemiau ‘Steksei’.

    • Sūduvis says:
      12 metų ago

      Kokiais mes užrašais tikime bogurožicija tai yra Vilniaus universiteto (žinyčia Lietuviškai) profesoriais kas jį įkūrė jezujitai pavaldūs vatikano dykaduoniams tai jeigu šitie mus pavadina bulvonais tei teip ir vadinsimės? Mes esame SARMATAI žodis yra išlikes sarmata o ne baltai vokiečių sugalvoti. Pirklių žemėlapiuose pažymėtas šis kraštas kaip SŪDUVA …

      Atsakyti
      • LosAngeles says:
        12 metų ago

        Va va, SARMATAI… Bet apie tai iskalbinga tyla 🙂

        Atsakyti
  7. Virgilijus says:
    12 metų ago

    Na pradėkim dabar vieni prieš kitus pūstis, demonstruoti savo išskirtinumus, pranašumus rodyti savo Ego, lyg tai to dabar labiausiai mums reikia. Viduramžiais žemaičiai vardan Lietuvos vienybės ir valstybingumo stiprinimo atsisakė karalystės statuso, nors ją kaip karalystę buvo pripažinusi visa tuometinė Europa ir dabar žemaičiai kantriai kenčia visus Lietuvos valdžios išsidirbinėjimus, nes puikiai suvokia, kad atsisikyrus Žemaitijai neliks ir pačios Lietuvos. Žemaičiai yra pati dvasingiausia tauta, nes jie visada sugebėjo ir sugeba aukotis kitų giminingų tautų labui.

    Atsakyti
    • Steksė says:
      12 metų ago

      Estijoje nebijomasi regionų išskirtinumo, saugojamas kiekvieno regiono identitetas, o tau kažkodėl atrodo pamiršti visų Lietuvos regionų išskirtinumą ir tapti kažkokia vientisa, neįdomia tauta. Verčiau taip bijok svetimų imigrantų, kurie visa tai suniveliuos, o ne savo istorijos, kurią reikia saugoti ir puoselėti.

      Atsakyti
      • N says:
        12 metų ago

        Tačiau saugant regionų išskirtinumą, nereikia pamiršti, kad tuo naudosis priešai, skaldydami tautą ir valstybę. Estai ne pavyzdys, nors jau eilę metų mums brukamas kaip pavyzdys.

        Atsakyti
    • Kemblys says:
      12 metų ago

      Kaip įsivaizduoji žemaičius? Auga kaip žolė? Gentims sunykus liko Žemaičių palikuonys. Nereikia taip prieš pastatyti – visi dabartiniai lietuviai, tai žemaičių, aukštaičių, dzūkų ir kitų palikuonys. Aukštaičiai galėtų lygiai taip pat save išskirti – mes aukštaičiai, o jūs ten visi žemaičiai, dzūkai esate lietuviai. Priežastys gentinės sandaros praradime.

      Atsakyti
      • Steksė says:
        12 metų ago

        Kalbant apie baltų gentis, prašau prie jų nepainiokite dzūkų – tokios genties niekada nebuvo – jie yra jotvingių (gyvenantys varainėje dalyje) ir aukštaičių (lietuvių) genčių (gyvenantys rytuose) palikuonys.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          12 metų ago

          Gali būti, kad nebuvo ‘dzūkų’ genties, nebuvo ir ‘aukštaičių’ genties, žemaičių – buvo GENTYS, kurios kiekviena turėjo savo vardus. Abejoju, kad tu suvoki gentį, nebent buitinės kalbos lygyje. Išsklaidyk mano abejones, parašyk genties apibrėžimą.

          Atsakyti
  8. Saulės vilna says:
    12 metų ago

    Matyt, pagal lietuvių (prūsų) pasaulėžiūrą labiau tikėtina, kad genties skirtymasis į dalis vyko pagal dienos periodų (fazių), o ne pagal pasaulio šalių pavadinimus. Skirstymasis pagal pasaulio šalis gali būti atsiradęs daug vėliau. Jis pagal dienos fazes – rytas, vidudienis, vakaras gali būti radęsis ne tik iš Saulės kelio supratimo, bet ir iš susiklosčiusio atitinkamo stipriausio pavalgymo įpročio dienos metu. Tiems, kurių pagal tradiciją stipriausias pavalgymas buvo pusryčiai – buvo aukštaičiai, kurių toks valgymas pietūs – sūduviai (plg sudienojimas, įdienojimas), o kurių pagrindinis valgymas buvo vakarienė – žemaičiai (plg. saulė žemai), galiai (plg. gultis), lietuviai (plg. saulė prie laidos). Tokiu atveju lietuvių, žemaičių, žemgalių pavadinimai yra susiję su vakarinių dienos fazių reikšmėmis, t.y. tokiomis, kurios galimos gyvenantiems vakarinėje genties teritotrijos dalyje.
    Tad pavadinimas Sūduva < Sudina/Sudiena būtų priešdėlio "su" ir žodžio "diena" darinys. Čia priešdėlio "su" reikšmė tokia pati, kaip žodyje suaugęs, subrendęs ir pan. Be to, tai susiję ir su valgymo (pusryčių, pietų, vakarienės) kaip apeiginio veiksmo pavadinimais. Valgymų pavadinimų ir dienos fazių pavadinimų ryšius rodytų ne tik lietuvių pavadinimai, bet ir anglų dine "pietauti", dinner "pietūs", t.y. anglų k. žodžiai garsiškai giminingi lietuvių "dienai", o lietuvių "pietūs" – pagal tai giminingi slavų pitatsa "maitintis" bei prūsų bitas "vakarienė".
    Toks priešdėlis "su" gali būti įžiūrėtinas ir pavadinime Suvalkija, o "-valkija" – sietinas su valgyti. Taigi tiek Sūduva, tiek Suvalkija yra pavadinimai sietini su pietavimu, pietų valgymu, t.y. su jais kaip apeiginio ritualo, skirto pastebimiausiai Saulės perėjimo iš kilimo į leidimosi fazę, daliai – vidudieniui.
    Tačiau lietuviai po pietų priguldavo pogulio, tad visiškai galimas daiktas, kad tas vidudienis galėjo gauti "užsnūdimo" pavadinimą, t.y. kad Sūduva radosi iš Snūduva kaip epiteto. Ta vidudieninė genties teritorijos dalis – Sūduva, matyt, galėjo būti nustatoma žynio. Beje, tas vidudieninis nusnūdimas yra "būdingas" tiek Saulei, dienai, tiek žmogui.
    Taigi pirmiau reikia išsiaiškinti, ką reiškia vardai Sūduva, Suvalkija, o tada spręsti. O gal pasirodys, kad šie yra tiek istoriškai, tiek kalbiškai tik Dainavos<Deinuvos/Dienuvos vardo sinonimai.

    Atsakyti
    • bartas says:
      12 metų ago

      Įdomu.

      Atsakyti
    • Pastebėjimas says:
      12 metų ago

      Vai, vai – neįtikėtina, kokią žolę rūkot?
      Dar ne pilnatis, kad tokias fantazijas į eterį liesti:-))…
      O Prūsija, tai pusryčių kraštas, taip išeina:-)))

      Atsakyti
      • Saulės vilna says:
        12 metų ago

        Jokios čia ne “žolės” ir ne “pilnatys”, tai paprastų paprasčiausiai protėvių dvasia prabyla…
        Kelkite nuo tų “geografijų” aukštyn akis ir “pastebėsite” Saulės kalbą Tautoje ir jos žemėje…

        Atsakyti
  9. Studentas says:
    12 metų ago

    Taip, tokie moksline prasme pasenę žemėlapiai „Alkui“ garbės tikrai nedaro.
    Ir netiesa, kad nėra kokybiškai parengtų naujesnių. Patys pirmieji naujomis koncepcijomis paremti žemėlapiai – tai archeologo A. Taitavičiaus straipsnyje, kalių autorių monografijoje „Lietuvių etnogenezė“ (1987), p. 130 (A. Tautavičiaus) (tik ne R. Volkaitės-Kulikauskienės, p. 186), taip pat A. Tautavičius „Vidurinis geležies amžius Lietuvoje (V – IX a.)“ (1996), p. 45. Taip, A. Tautavičiaus sudaryti žemėlapiai buvo labai nekokybiški, braižyti ranka, nespalvoti. Tačiau jo koncepciją perėmė visi kiti archeologai ir (kaip jau minėjo archeologas) – kai kurie istorikai. Labai neblogi A. Tautavičiaus požiūrio pagrindu išplėtotos koncepcijos žemėlapiai publikuoti leidiniuose: A. Girininkas, O. Luloševičius „Lietuvos priešistorė“ (1997), p. 151. (ši knyga daugiau skirta mokiniams); „Lietuvos istorija II dalis. Geležies amžius“ (2007). p. 189 (labai kokybiškas ir aiškus naujausiais duomenimis pagrįstas žemėlapis, kaip ir labai kokybiškas ir išsamus pats leidinys (rekomenduočiau)), E. Jovaiša „Aisčiai kilmė“ (2012), p. 200 (tiesa, šioje solidžioje monografijoje pateiktos tik Senojo geležies amžiaus (I – IV a.) kartoschemos. Tačiau labai įdomus naujausiais duomenimis pagrįstas baltų kilmės aiškinimas, lingvistų „teorijas“ „aukštyn kojomis“ apverčiantis baltų skirstymas į Vakarų ir Rytų baltus. Labai įdomus ir moksliškai pagrįstas požiūris (rekomenduočiau)). Yra ir daugiau kokybiškai parengtų naujausiais duomenimis pagrįstų archeologų žemėlapių. Archeologų požiūrį perėmė ir kai kurie istorikai. Pavyzdžiui, A. Bumblauskas „Senosios Lietuvos istorija. 1009 – 1795“ (2005), p. 28 tap pat publikuoja puikią, archeologų požiūriu pagrįstą kartoschemą. Ji puikiai būtų tikusi šiam straipsniui.
    Žinoma, kartais vis dar susiduriame su pasenusiais, M. Gimbutienės, R. Volkaitės-Kulikauskienės, J. Puzino ir kitų senosios kartos archeologų žemėlapiais. Net naujuose leidiniuose. Tokį teko matyti viename mokykloms skirtame istorijos vadovėlyje (nesuprantu, kaip tokius vadovėlius „praleidžia“ – juk jie klaidina mokinius).
    Taigi, „Alke“ ar ir jūs tik apsimetinėjate, kad „šviečiate visuomenę“, o iš tiesų dedate pasenusius, žmones klaidinančius žemėlapius? Tikrai yra naujesnių – tik noro paieškoti reikia.
    Bet, manau, kad tai dėsninga. Juk panašiai ir su tuo jūsų žemgrobių ir nacionalistų organizuojamu referendumu. Išminties – 0, o rėkimo – be galo daug. O ir jūsų aiškinimai, kad „kažkas nori pakenkti“, kad „bando sumažinti parašų skaičių“ yra tik tušti, problemų turinčių marazmatikų tauškalai. Nacionalistai ir negali turėti daug išminties – tokia jau ta ideologija – be galo paviršutiniška ir naikinanti visuomenės ateities perspektyvą. Na, o lietuviškieji žemgrobiai – tiesiog turi savų interesų. Jie siekia, kad kuo ilgiau nesusiformuotų žemės rinka ir kuo ilgiau būtų galima iš paprastų žmonių pusvelčiui supirkinėti žemę. Tai kam jūs tarnaujat, nacionalistai?
    Na, o tokie žemėlapiai tik parodo, kad jūsų teiginiais niekuomet neverta pasitikėti

    Atsakyti
    • Klodas says:
      12 metų ago

      Studento mintys skatina kurti baltų ir aisčių kraštų žemėlapius, tik jo nuorodos dar neviskas. Berašydamas pabaigoje politizuoja ir jo teiginiais t.p. neverta pasitikėti.

      Atsakyti
    • N says:
      12 metų ago

      Na jau dalimi kai kurių šių dienų istorikų negalima pasitikėti, nes jie polonofilai arba jevrofilai.

      Atsakyti
      • Dalė says:
        12 metų ago

        Jotvingiai, sūduviai, kuršiai, latgaliai, žiemgaliai, sėliai…
        Brangūs lietuviai,
        su Naujais ateinančiais:)

        Sėkmės, sveikatos, santarvės ir laimės jums Naujuosiuose:)

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          12 metų ago

          Ačiū už palinkėjimus. Linkiu Tau gerų metų.

          Atsakyti
  10. Saulės vilna says:
    12 metų ago

    Kaipgi galima sakyti, kad “dzūkų genties nebuvo”, o kasgi buvo Tacito II a. minimi aisčiai, kurių amuletu buvo šernų figūrėlės, jeigu ne dzūkai. Kaip rašo Tacitas, aisčių supratimu jų nešiojamas šerno amuletas apsaugodavo karius net priešų apsuptyje.
    Kalbos mokslai sakytų, kad aisčių vardas vestinas iš balt.-slav. sū-s/suv-, sy-s “kiaulė”, lot. sūs “kiaulė apskritai”.
    Šiai šakniai giminingi yra ir pavadinimai dzūkai, Dzūkija, juolab, kad dzūk. dzy-kis, dzy-kas “šernas”. Pagal tai dzūkai gali būti visiškai pagrįstai laikomi gentimi su žvėries šernas epitetiniu vardu ir ne bet kokia, o dargi Tacito paminėta.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      12 metų ago

      “Saulės vilna”, tu neužmušamas mokslo prašalaitis: ,,gali būti visiškai pagrįstai laikomi gentimi” 😀
      Kas yra gentis, kaip visuomenės darinys? Rašyk sąvokos apibrėžimą.

      Atsakyti
      • Saulės vilna says:
        12 metų ago

        Dėl to, ar aisčiai – gentis, kreipkis į Tacitą, o to, kad aisčiai = dzūkai, argumentai yra pateikti.
        Paties siekis grįžti prie viduramžių scholastikos – dogmatikos – nepriimtina. Ne tie laikai… Pripažįstu analitinį, kūrybinį mąstymą.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          12 metų ago

          Tavo mąstymas: taukšti mokslo vardu. Kaip galima rašyti ką nors apie praeitį, nesuvokiant genties, šeimos, tautos, valstybės, kaip visuomenės darinių………? Nėra mokslinių sąvokų apibrėžimų – nėra pačio mokslo! Tuščiukams laaabai patogu, kai nėra nieko aiškaus. Galima be galo ginčytis, kažką įrodinėti, kramsnojant mokesčių mokėtojų DUONĄ.

          Atsakyti
          • Saulės vilna says:
            12 metų ago

            Keiksnokis sau po nosim į sveikatą… arba zulinkis kur nors tarp sau lygių darželio vaikučių…

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11
Lėktuvo sparnas
Lietuvoje

Skrydžiai į Vilnių iš Izraelio bus vykdomi dažniau

2025 07 11
Automobilių statymas
Lietuvoje

Sotinėje – nauji atsiskaitymo už automobilių statymą būdai

2025 07 11
Mokytoja, mokiniai
Lietuvoje

Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose

2025 07 11
Parduotuvė | pixabay.com, Alexas Fotos nuotr.
Lietuvoje

Atsisakoma tam tikrų gaminių ženklinimo banderolėmis

2025 07 11
Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.
Lietuvoje

SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ir dar toliau vadovaus apie PLB toliau vadovaus Dalia Henkė
  • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Bartas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Naivus klausimas apie P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą
  • Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks
  • Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę
  • Skrydžiai į Vilnių iš Izraelio bus vykdomi dažniau

Kiti Straipsniai

Seimas naikins Vėlines?

Seime – spaudos konferencija apie siūlymą atsisakyti Vėlinių kaip šventinės dienos

2025 06 19
Akimirkos iš Romuvos Ilgių ir dailininkės Julijos Ikamaitės surengto Vėlinių (Ilgių) vakaro. 2012–2018 metai

Ar dera naikinti Vėlines dėl Sausio 13-osios?

2025 06 17
Sutarjela

EKGT siūlo regionų plėtros ir savivaldos įstatymuose daugiau dėmesio skirti kultūrai

2025 06 16
Sūduviai

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Geros kaimynystės ir bendruomeniškumo skatinimas – nuolatinis rūpestis | V. Daraškevičiaus nuotr.

Geros kaimynystės ir bendruomeniškumo skatinimas – nuolatinis rūpestis

2025 05 29
Kudirkos Naumiestyje P. Sederavičiaus sukurtos skulptūros | A. Valinskienės, K. Bubelienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Žvilgsnis į Suvalkijos kraštą, kuriame buvo sukurtas Lietuvos himnas

2025 04 30
Krokuvos sutartis 1525 04 10

G. Skamaročius. Minime Prūsijos ar Prūsijos kunigaikštystės 500-metį, jo iškilmes ar buvimą patvoryje?

2025 04 11
Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Etninės kultūros globos taryba nepritaria siūlymui paskelbti Sausio 13-ąją švenčių diena Vėlinių sąskaita

2025 03 12
2025-ieji Lietuvių liaudies dainų metai | EKGT nuotr.

Lietuvių liaudies dainų metai: kad daina į dangų koptų

2025 01 31
Mažosios Lietuvos savivaldybės pasipuoš savo heraldika | silutesnaujienos.lt nuotr.

Mažosios Lietuvos savivaldybės pasipuoš savo heraldika

2024 12 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Ir dar toliau vadovaus apie PLB toliau vadovaus Dalia Henkė
  • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Bartas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Naivus klausimas apie P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną
  • >Rimgaudas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
atlasupstairs.com nuotr.

Imuniteto stiprinimas žiemą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai