V. Stundys. Seime kelią skinasi antikonstitucinis Tautinių mažumų įstatymas (19)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Valentinas Stundys | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Valdančioji koalicija, artėjant Seimo sesijos pabaigai, galvotrūkčiais skuba.

Dalindamiesi įtakos zonomis, karštligiškai godžiai keičia Seimui atskaitingų įstaigų teisinį reglamentavimą, visur bruka savo globojamus žmones.

Pasigardžiavimui lieka Rolando Pakso apkaltos pasekmių, Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės, Tautinių mažumų įstatymo klausimai – didžios koalicijos mažųjų interesas. Panašu, kad vieni kitiems jie tiesiog labai reikalingi, kad svajonės taptų realybe. Žinoma, čia svarbus socialdemokratų veiksnys – jų laikysena. Tik gaila, kad į juos mažieji šluostosi kojas… Ir šluostysis, jei nepabus šių atsakomybė už valstybę, ne už valdžios galią.

Taigi Kultūros ministerijos parengtam Tautinių mažumų įstatymo projektui įstrigus Vyriausybėje derinimo procedūroje dėl jo atitikties Konstitucijai bėdų, Lenkų rinkimų akcijos atstovai nupūtė dulkes nuo užsigulėjusio Seime projekto ir plačiu frontu stumia jį jau į svarstymo stadiją – jie gudrūs: supranta, kad jų balselių reikės ir vieniems, ir kitiems. Ir anie supranta pastarųjų reikšmę.

Žmogaus teisių komitetas skubos tvarka, net iš anksto šio klausimo nepaskelbus darbotvarkėje, pritarė 2010 m. įregistruotam Jaroslavo Narkevičiaus Tautinių mažumų įstatymo projektui – jis tėra minimaliai pakoreguotas 1989 metų atitinkamas įstatymas.

Skandalinga šio komiteto Seimui teikiama išvada, kurioje yra įvertinamos Seimo teisininkų bei Vyriausybės pastabos, atmetamos trijų papildomų komitetų neigiamos išvados: komitetas rašo atsižvelgiąs į daugumą priekaištų ir jų pagrindu patobulino įstatymo projektą, tačiau iš esmės teikia vos papildytą dokumentą, neatsižvelgęs į pagrindines pastabas.

Jame, ignoruojant Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą, Mokslo ir studijų įstatymą bei kitus teisės aktus, siūloma įtvirtinti dvikalbystę ir dvikalbius informacinius užrašus tose teritorijose, kuriose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma.

Įstatymo projektas, kaip rašo Seimo teisininkai, pagal savo turinį yra archaiškas, nes jame siūloma įteisinti nuostatas, kurios buvo įtvirtintos dar sovietmečio atitinkamame įstatyme tada, kai nebuvo 1992 metų referendume priimtos Konstitucijos, įteisinusios konstitucinį lietuvių kalbos statusą.

Teisininkai atkreipia dėmesį į kai kurių siūlomų normų prieštaravimą Valstybinės kalbos įstatymui. Jame nustatyta, kad visos Lietuvoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės savo veikloje vartoja valstybinę kalbą, kad viešieji užrašai rašomi valstybine kalba ir t.t. Tai įstatymo iniciatoriams ir Žmogaus teisių komitetui nė motais.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas savo nutarimuose konstitucinio lietuvių kalbos statuso turinį, taip jį nusakė: lietuvių kalba – konstitucinė vertybė; ji saugo Tautos identitetą, vienija ir telkia pilietinę Tautą, užtikrina Tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir nedalomumą; ji užtikrina normalų valstybės ir savivaldybių institucijų funkcionavimą bei piliečių lygiateisiškumą.

Žmogaus teisių komiteto Seimui teikiamą Tautinių mažumų įstatymo projektą išvada paneigia lietuvių kalbos konstitucinio statuso turinį.

Pirmadienį Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje šis įstatymo projektas įrašytas. Reikia tikėtis, kad Seimo nariai, priklausantys valdančiajai koalicijai, netaps politinio turgaus prekeiviais ir nepamins nacionalinių interesų. Kalėdų rimtyje paprastai įvyksta ir kokių nors atsivertimų, praregėjimų.

Pamatysime pirmadienį, kas ko yra vertas.

Autorius yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *