Zapyškį džiugino respublikinė sutartinių šventė (3)

Sutartinės Zapyškyje | organizatorių nuotr.

Sutartinės Zapyškyje | organizatorių nuotr.

Gruodžio 14 d. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko respublikinė sutartinių šventė „Sesė sodų sodina“.

Tai jau ketvirtas giedotojų sambūris, organizuojamas Kauno rajone. Sutartines giedojo kolektyvai „Ratilio“ (Vilnius), „Sasutalas“ (Kaunas), „Altonė“ (Zapyškis), „Jorė“ ir „Viešia“ (Neveronys), „Kupkėmis“ (Kupiškis),  „Imsrė“ (Jurbarkas), „Vijūnytė“ (Salamiestis).

Šventę vedė ir apie šio unikalaus žanro istoriją, išskirtinius bruožus, atlikimo būdus papasakojo laidų vedėja,  etnomuzikologė Loreta Mukaitė-Sungailienė.

Renginio vedėja džiaugėsi, kad šį sudėtingą, Aukštaitijoje gimusį žanrą, pamėgo ir jaunimas. Į UNESCO paveldą įrašytomis daugiabalsėmis lietuvių  liaudies dainomis, sutartinėmis, dar kitaip vadinamomis saugėmis,  žavisi užsieniečiai. Panašių reiškinių daugiau pasaulyje nėra. Savo specifika artimų sutartinėms kūrinių aptinkama tik Ukrainoje, Rusijoje, Balkanų šalyse.

„Unikalios dainos unikalioje tautoje. Juk ir  apie lietuvių kalbą dar senų senovėje prancūzų kalbininkas A. Mejė sakė: „Jei norite išgirsti, kaip Adomas su Ieva kalbėjosi Rojuje, važiuokite į Lietuvos kaimą ir klausykitės“, – pasakojo L. Mukaitė-Sungailienė.

Tik brandiems kolektyvams

Jau 15 metų Kauno rajone dirbanti Jolanta Balnytė pasakojo, kad išmokyti kolektyvą giedoti sutartinių nėra paprasta. Tam jis turi subręsti, nes čia reikia susitarti, susigiedoti, susiklausyti ir svarbiausia, – pajausti kitą.

„Sutartinės – magiška energija, kuri chaosą gali paversti kosmosu. Kai skamba sutartinių garsažodžiai – pasineri į jausmus. Tai magiška priemonė“, – pasakojo festivalio iniciatorė.

Virginijaus Kašinsko „Kosminiai sodai“ | organizatorių nuotr.

Virginijaus Kašinsko „Kosminiai sodai“ | organizatorių nuotr.

„Džiaugiuosi, kad dirbu Kauno rajone. Savivaldybės vadovai paremia visas mano idėjas, kurios, tikiu, kartais yra visiškai nesuprantamos. Šis pasitikėjimas manimi – paskata organizuoti naujus renginius“, – tikino J. Balnytė.

Kuriai seniūnijai padovanos šventę kitais metais – Jolanta dar nežino. Šiuo metu moteris Vytauto Didžiojo universitete kremta etnologijos ir folkloristikos mokslus.

Už galimybę sakralioje erdvėje pajusti magišką darnos skambesį, už gebėjimą suburti stiprybe, sklindančia per dainą ir šokį, Jolantai Balnytei dėkojo LR Seimo narė Raminta Popovienė, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Renginyje veikė tapytojo, etnokultūros puoselėtojo Virginijaus Kašinsko darbų ekspozicija „Kosminiai sodai“. Šis menininkas kasmet sutartinių festivalio dalyvius stebina unikaliais tapybos darbais – dekoracijomis, kuriose, kaip ir sutartinėse, užkoduota labai daug ornamentuotos tautinės informacijos.

„Tapybos darbuose vaizdavau senovinius šiaudinius sodus. Juose glūdinti sakralinė geometrija – susieta su tam tikra pasaulėžiūra. Sutartinėse yra lygiai tas pats, tik išreikšta garsu“, – pasakojo menininkas.

V. Kašinkas yra sukūręs apie 90 filmų lietuvių etninės kultūros tema. Du iš jų – apie respublikinius sutartinių festivalius Kauno rajone.

Po festivalio visi dalyviai ir svečiai buvo pakviesti į Zapyškio pagrindinę mokyklą, kur jų laukė tradiciškai padengtas Kūčių stalas.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *