Baltijos regiono istoriją pristatančioje parodoje Čekijoje – Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatai (0)

Apeiginė lazda su briedės galva, rasta Šventosios 3-ojoje gyvenvietėje. III tūkst. pr. m. e. | Lietuvos nac. muziejaus nuotr.

Apeiginė lazda su briedės galva, rasta Šventosios 3-ojoje gyvenvietėje. III tūkst. pr. m. e. | Lietuvos nac. muziejaus nuotr.

Gruodžio 3 d. Moravijos krašto muziejuje buvo atidaryta tarptautinė Baltijos regiono istorijos paroda „Dievų keliai – paslaptingųjų baltų pasaulis“. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga surengta paroda pristatoma antrajame pagal dydį ir glaudžiai su Lietuva bendradarbiaujančiame Čekijos mieste Brno. Moravijos krašto muziejuje šiais metais įkurtame Baltų salone bus rengiamos parodos, susitikimai ir kiti su Lietuva, Latvija bei Estija susiję renginiai.

Tarptautinės parodos tikslas – pristatyti mažai žinomą Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – kultūrą ir istoriją bei šių šalių ryšius su Čekija. Čekijos ir Baltijos valstybių ryšiai nuo pat viduramžių iki naujausiųjų laikų buvo svarbūs ir darė įtaką kultūros procesams Europoje. Teminiu principu išdėstytoje ekspozicijoje apžvelgiami Baltijos valstybių kūrimosi ir ekonominio, politinio, religinio bei kultūrinio vystymosi aspektai nuo proistorės iki Jogailaičių dinastijos valdymo.

Didžiausią parodos „Dievų keliai – paslaptingųjų baltų pasaulis“ dalį sudaro Lietuvos nacionalinio muziejaus kolekcija – beveik 1000 eksponatų iš archeologijos, ikonografijos ir numizmatikos rinkinių, reprezentuojančių Lietuvos proistorę ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją nuo Mindaugo iki Abiejų Tautų Respublikos laikotarpio. Archeologinėje parodos dalyje eksponuojami radiniai nuo vėlyvojo paleolito, t. y. IX–X tūkst. pr. m. e., iki vėlyvojo geležies amžiaus XIV a. Plačiausiai atspindimas baltų genčių formavimosi ir klestėjimo laikotarpis iki Lietuvos valstybės susidarymo, apimantis V–XIII a.

XIII a. pradžioje, vienijantis baltų gentims, susiformavo Senoji Lietuvos valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Ilgainiui ji tapo viena didžiausių Vidurio bei Rytų Europos valstybių su politiniu, kultūriniu ir ekonominiu centru Vilniuje. 1385 m. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir Lenkijos Karalystei sudarius Krėvos sutartį ir Gediminaičiui Jogailai priėmus krikštą prasideda Jogailaičių dinastijos laikotarpis, kurį iliustruoja bažnytiniai rūbai ir liturginiai apeiginiai indai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Bažnytinio paveldo muziejaus kolekcijų. Valdant paskutiniam Jogailaičių dinastijos atstovui Žygimantui Augustui, 1569 m. Liublino sutartimi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė tapo federacine Abiejų Tautų Respublika.

Parodoje rodoma ikonografinė medžiaga – unikalūs senosios grafikos pavyzdžiai, žemėlapiai, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir didikų portretai – iliustruoja valstybės raidą nuo seniausių laikų iki Jogailaičių dinastijos. Numizmatikos ekspozicijoje pateikiamos ankstyviausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio pirmųjų valdovų monetos, reprezentuojančios LDK valstybingumą.

Tarptautinėje parodoje eksponuojami Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos ir Lenkijos atminties institucijų rinkiniai. Paroda Moravijos krašto muziejuje veiks iki 2014 m. rugsėjo 28 d.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Kultūros politika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *