Lapkričio 27 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks rašytojos, menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės vieša paskaita „Nuo silva rerum link autodokumentacijos įvairovės: įvaizdis ir asmuo XVIII a. raštijoje“. Vakaro metu bus galima susipažinti su Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomais XVIII a. raštijos pavyzdžiais.
XVIII amžius atneša pokyčius: autodokumentacija ir kvaziliteratūrinė kūryba tampa itin madinga, o temos ir objektai, anksčiau buvę skirti silva rerum puslapiams ir vidiniam šeimos naudojimui, vis dažniau plėtojami į atskirus teminius dokumentus ar net nedidelius traktatus, skirtus platesniam skaitytojų ratui. Visa tai – ir intensyvios viešųjų ryšių plėtros bei privačių ir politinių interesų fone. „Kur baigiasi įvaizdis ir prasideda tikrasis asmuo?“ – tokį klausimą kelia Kristina Sabaliauskaitė, tyrinėjusi XVIII a. Radvilų raštiją.
K. Sabaliauskaitė apie seimūnus, pasipiktinusius Castellucci spektakliu: “„Prieš tuos Seimo analfabetus ne protestuoti reikia, o mesti juos lauk, nes turint tokį intelekto koeficientą ir tokį akiratį kaip jų, negalima vadovauti šaliai, kur toks didelis procentas žmonių su aukštuoju išsilavinimu. Reikia užjuokti juos negyvai ir iškaršti kailį per atlaidus pirktomis ledinukų lazdelėmis su blizgučiais, užpirkti mišias, kad Dievulis jiems atleistų ir apšviestų protelį“ (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ksabaliauskaite-apie-kritikuojancius-rcastellucci-spektakli-uzpirkti-misias-kad-dievulis-jiems-apsviestu-proteli.d?id=59704373#ixzz2lNI41gdL); apie pederastų paradą (“tvarkingą kelių šimtų kultūringų žmonių eiseną”) ir protestuojančius prieš jį (“tie perkreiptais veidais ir krauju pasruvusiomis akimis, kurių elgesys vos skyrėsi nuo gyvulių ar laukinių – tai, pasirodo, kovotojai už Lietuvos dorovę, jos skaistos, šeimos ir tradicijų saugotojai”) – http://www.lrytas.lt/-12737241941271864487-tamsos-diktat%C5%ABra.htm (ten ir daugiau “perliukų yra”). Apie tautinę tapatybęir patriotizmą: “Tad man geriausia tapatybė – darbo, kūrybos, kasdienių pastangų kokybė, o ne mojavimas trispalvėmis. Tapatybė – tai pavardė prie rezultato, dėl kurio negėda. Ir nebūtinai – lietuviška, nebūtinai – lietuviškai. Miłoszas ir Mickiewiczius rašę lenkiškai ir prancūziškasis Romain Gary, kupinas kartėliu persunktos meilės vaikystės Vilniui, man yra labiau ir tapatesnė Lietuva, negu koks nors primityvokai, be humanistinės išliekamosios vertės rašęs tautinis ideologas. Kovo 11-ąją su trispalvėm, Gedimino stulpais ir ksenofobiniais šūkiais žygiuojantys nacistai man yra ne Lietuva ir ne tauta, o Lietuvos gėda ir pasityčiojimas iš istorinio daugelio Lietuvos tautų sambūvio bei koktus tolimas žydšaudžių aidas.” (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-02-06-kristina-sabaliauskaite-atsako-i-vilniaus-sv-kristoforo-gimnazijos-moksleiviu-klausimyna/94920). Žiūriu, Alkas vis ką nors įdomaus pareklamuoja – tai neomarksistų festivalį, tai liberast-tolerastę… Eilėje – Rudomanskis?
Aha, tas Alkas jau visai itartinas. Tai trina komentarus, tai visokius liberolus mankurtus pristatineja. Auuu, redakcija, gal truputi atsigaukit? Norite Alka paversti antru delfinariumu ar komsomolke?
Savo „romane” SILVA RERUM ši „rašytoja” savo veikėjams apie Lietuvą leido kalbėti tik neigiamai. Mūsų šalį josknygose dergė tai žydas gydytojas,tai užkariautojai švedai. Į šių personažų lūpas Sabaliauskaitė udėjo visą savo neapykantą Lietuvai.
Žodžius rašytoja ir romanas į kabutes įterpiau todėl,kad ši moteris dar neverta tokio aukšto titulo. Kol kas ji yra tik knygų,kurioms tikrai labai trūksta meniškumo, autorė. Jos knygos – tik medžiaga romanams,o ne romanai.
Na, vėl gyvename laikais, kai “mokslinykai” ir “mianinykai” vertinami ne pagal savo darbų kokybę, o pagal tai, kiek jų darbai atitinka vyraujančią (tiksliau, “iš viršaus” brukamą) ideologiją…