Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Visa Lietuvos valdžia kapituliavo prieš Lietuvos gėjų lygą (video) (32)

R.Garuolio nuotr.

R.Garuolio nuotr.

Spalio 29 d. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Visa Lietuvos valdžia kapituliavo prieš Lietuvos gėjų lygą“.

Signataras Z.Vaišvila pasisakė apie „Lietuvos gėjų lygos“ vykdomą politinę veiklą ir Lietuvos valdžios požiūrio į šią veiklą, įgyvendinančią Europos Sąjungos politiką Lietuvoje.

Signataras mano, kad po šių metų spalio 25 d. galima teigti, jog visa Lietuvos atstovaujamoji valdžia – nuo Vyriausybės ir Prezidentės iki teismų – kapituliavo prieš „Lietuvos gėjų lygą“. Pasak signataro „šiai tariamai visuomeninei organizacijai Lietuvos įstatymai netaikomi – tai vienintelė Lietuvoje asociacija, galinti užsiiminėti politine veikla ir gauti šiai politinei veiklai finansinę paramą net iš užsienio“.

„Simbolinę dieną – mūsų Konstitucijos dieną – Vilniaus apygardos teismas neskundžiama nutartimi atmetė signataro mano pateiktą skundą dėl 2013-09-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų veikų – „Lietuvos gėjų lygos“ politinės veiklos, kurią ši organizacija pati viešai prisipažino vykdanti, neteisėto šios veiklos finansavimo ir užsienio ambasadų atviro kišimosi į Lietuvos vidaus politinę veiklą“, – sakė Signataras Z.Vaišvila ir priduria, kad „šiuo atveju teisingumas pagal Lietuvos teismus ir teisingumas pagal Lietuvos prokuratūrą sutapo“.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją galima buvo stebėti ČIA arba ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu raštu pateikti klausimus. Nuoroda į klausimų uždavimo sistemą (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA.

Spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašas:

Z.Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime 2013.10.29 d. perskaitytas pranešimas:

 Z.Vaišvila. Visa Lietuvos valdžia kapituliavo prieš Lietuvos gėjų lygą

Š.m. liepos 30 d. Seimo spaudos konferencijoje ir raštu kreipiausi į Prezidentę, Vyriausybę ir Generalinę prokuratūrą dėl asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ neteisėto užsiėmimo politine veikla ir neteisėto šios veiklos finansavimo, šių aplinkybių teisinio įvertinimo, taip pat dėl užsienio ambasadų kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus politinį gyvenimą ir jo finansavimą. Š.m. rugpjūčio 6 d. spaudos konferencije klausiau, ar Lietuvos valdžia jau tapo homoseksualizacijos įrankiu, o rugsėjo 3 d. spaudos konferencijoje – ar Lietuvos gėjų lygai galioja Lietuvos įstatymai?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nuo šio klausimo nusišalino – jai adresuotą prašymą nukreipė Vyriausybei. Vyriausybė klausimus peradresavo ministerijoms. Užsienio reikalų viceministras Nerijus Germanas atsakė, kad „Lietuvos gėjų lygos“ veiklos teisėtumo tyrimas yra ne jų kompetencija, tačiau nieko nepaaiškino, kodėl URM nereaguoja į užsienio ambasadų kišimąsi į Lietuvos vidaus politinę veiklą ir šios veiklos finansavimą iš užsienio. Jei pati mūsų URM finansavo šios organizacijos veiklą, tai tuo labiau suprantama, kad nesinori apie tai kalbėti – dar valstybės kontrolė nuspręs patikrinti, ar pagal paskirtį naudotos URM lėšos. Vistik įdomu, kokiu pagrindu Lietuvos užsienio reikalų ministerija finansuoja politinę Lietuvos vidaus veiklą? Suprantu psichologines problemas ir nepilnavertiškumo kompleksą dėl protesto notų reiškimo Vakarų šalims dėl kišimosi į mūsų vidaus reikalus. Žinau, kad Linas Linkevičius – tai ne Angela Merkel, galinti viešai pasipiktinti ir JAV veiksmais. Negirdėjau nė vieno Lietuvos atstovaujamosios valdžios pareiškimo, kuriuo būtų išdrįsta pasakyti Europos Sąjungos valdžiai ar ES šalims-narėms dėl kišimosi į mūsų vidaus reikalus. Esame bestuburiai.

Nenustebino ir teisingumo ministro Juozo Bernatonio bei vidaus reikalų viceministro Žimanto Pacevičiaus atsakymai. Teisingumo ministerija nusprendė, kad ji nėra atsakinga, jei visuomeninė organizacija užsiima įstatuose nenustatyta veikla, o vidaus reikalų ministerija paaiškino, kad Z. Vaišvilos teiginiai, jog tai buvo nesankcionuotas politinis renginys, nepagrįsti konkrečiais faktais. Tad visa Lietuvos valdžia užsimerkė ir užsikišo ausis – asociacijos vadovo Vladimiro Simonko viešo paaiškinimo, kad tai buvo politinis renginys, negirdėjo, „neperskaitė“ jo ir signataro raštuose, į interneto svetainių nuorodas „neatkreipė dėmesio“.

Tad buvo likusi vienintelė viltis – teisminė valdžia.

Tačiau po Konstitucijos dienos – š.m. spalio 25 d. – jau galima teigti, kad visa Lietuvos atstovaujamoji valdžia kapituliavo prieš „Lietuvos gėjų lygą“. Šiai, tariamai visuomeninei organizacijai, Lietuvos Respublikos įstatymai negalioja – tai vienintelė asociacija Lietuvoje, galinti užsiimti politine veikla ir gauti šiai politinei veiklai finansinę paramą iš užsienio. Domėtis šia veikla ir tirti jos nevalia. Taip valstybės vardu galutinai neskundžiama nutartimi nusprendė Vilniaus apygardos teismas, atmetęs signataro Z. Vaišvilos skundą dėl 2013-09-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių galimai nusikalstamų veikų – „Lietuvos gėjų lygos“ politinės veiklos, kurią ši organizacija pati viešai prisipažino vykdanti, neteisėto šios veiklos finansavimo ir užsienio ambasadų atviro kišimosi į Lietuvos vidaus politinę veiklą.

Atsiprašau visų, kurie sekė šį procesą. Nespėjau pranešti apie būsimą teismo posėdį. Pranešimą apie jį gavau š.m. spalio 25 d. 8 val. 30 min., t.y. tada, kai turėjo prasidėti teismo posėdis. Skambučiu teismo sekretorei pranešiau, kad dėl šios priežasties vėluosiu į teismo posėdį. Teismas palaukė ir posėdį pradėjo tik man atskubėjus. Beje, Vilniaus apygardos teismas šiam posėdžiui buvo skyręs didžiąją teismo salę, kurioje nagrinėta ir Darbo partijos byla. Tikėtasi daug žiūrovų.

Kokie apeliacinės instancijos teismo argumentai? Visų pirma, teismas atkreipė dėmesį, kad jo vaidmuo šioje proceso stadijoje pasyvus – patikrina ir įvertina ikiteisminio tyrimo metu atliekamų prokuroro proceso veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, nes turi būti užtikrintas prokuroro nepriklausomumas. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad skundas yra ne dėl prokuroro veiksmų ikiteisminio tyrimo metu, o dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo. Š.m. spalio 1 d. spaudos konferencijoje „Kaip kuriama valstybės užvaldymo sistema?“ atkreipiau dėmesį į tai, kad Prezidentės D. Grybauskaitės kadencijos metu ir iniciatyva Baudžiamojo proceso kodekso pataisomis Lietuvoje įtvirtintas dvejopas teisingumas – pagal teismą ir pagal prokurorą. Nori prokuroras – tiria nusikaltimą, nenori – netiria. Teismas pakeisti prokuroro nuomonės neturi teisės. Tačiau šiuo atveju abu teisingumai (prokurorės ir teismo) sutapo – tirti „Lietuvos gėjų lygos“ neteisėtą politinę veiklą nereikia.

Teismas patvirtino, kad „Lietuvos gėjų lyga“ vadovas Vladimiras Simonko viešai pripažino, jog jo vadovaujamos asociacijos š.m. liepos 27 d. renginys „Baltic Pride 2013“ buvo politinis renginys. Tačiau kaip ir prokurorė bei pirmosios instancijos teismas Vilniaus apygardos teismas be motyvų tvirtina, kad Z. Vaišvila pateikė tik savo subjektyvų vertinimą, jog tai politinė veikla. Nors tai yra visiškas ir nemotyvuotas alogizmas, tačiau tai – galutinė teismo nuomonė. Kokiais dar žodžiais reikia teismui paaiškinti, kad paties V. Simonko prisipažinimas, jog tai yra politinė veikla, nėra subjektyvus Z. Vaišvilos vertinimas, o yra paties V. Simonko patvirtinimas, kuo užsiima jo vadovaujama visuomeninė organizacija? Todėl nėra jokio noro daugiau aptarinėti kitus teismo „vaikščiojimus“ apie šią nelogišką ir nemotyvuotą valstybės vardu pareikštą nuomonę.

Beje, teismo aiškinimas, kad asociacija renginio metu tik įgyvendino savo įstatuose numatytus tikslus, o ne vykdė politinę veiklą, pagrįstas „unikaliu“ argumentu – anot aukštesnio teismo, V. Simonko ir renginio organizatorių teiginiai apie renginį „…tėra subjektyvus organizatorių bandymas pabrėžti renginio svarbą, reikšmingumą ne tik pačiai asociacijai, jos nariams, bet ir visuomenei, o ne įvardinti veiklos pobūdį.“ Negaliu apeliuoti į galutinę teismo nuomonę. Tačiau suprasdamas, kad ir teisėja yra žmogus, kuriam darbo vieta ypač šiais laikais yra svarbi (Prezidentė D. Grybauskaitė šią teisėją Vilniaus apygardos teismo teisėja paskyrė pernai), negaliu suprasti, ar teisėja, turinti priimti sprendimą remdamasi įstatymais ir savo vidiniu įsitikinimu, nesuvokia, kad šis visiškas teismo alogizmas atveria kelią šiam politiniam Europos Sąjungos įrankiui tiesiog tyčiotis ne tik iš mūsų tradicinių šeimos vertybių, bet ir įstatymų. Kodėl visuomeninei organizacijai „Lietuvos gėjų lyga“ vienintelei galima vykdyti politinę veiklą, neįsiregistravus politine partija? Beje, asociacijai formaliai daug lengviau gauti lėšas savo veiklai, nei politinėms partijos, kurioms Prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva buvęs Seimas pernai paliko faktiškai vienintelį realų veiklos finansavimo šaltinį – Letuvos biudžetą. Tokiu būdu į valdomos demokratijos rėmus įvilktos visos Lietuvos partijos, turinčios galimybę dalyvauti valstybės valdyme (beje, identišku keliu į valdomą demokratiją veda ir šiųmetinė Prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva, pateikta Seimui – keisti asociacijų įstatymą, reglamentuojant biudžeto finansavimą „tinkamoms“ visuomeninėms organizacijoms, kurių programas turėtų aprobuoti Vyriausybė).

Priminsiu, kad pati prokurorė, atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškė, jog iš pareiškėjo pateiktos medžiagos negalima nustatyti, jog yra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog šis juridinis asmuo užsiiminėjo neteisėta veikla stambiu mastu. Turimas omenyje šios veiklos finansavimo ir paramos naudojimo teisėtumas. T.y, prokurorė pripažino, jog „Lietuvos gėjų lyga“ užsiima neteisėta veikla, tačiau pareiškėjas nepateikė prokuratūrai duomenų, jog tai daroma stambiu mastu. Nors pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad prokurorė išvadas padarė, neišsireikalavusi medžiagos nei iš teismo, leidusio šį renginį, nei iš „Lietuvos gėjų lygos“, ar šią jos veiklą finansavusiųjų, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepakeitė prokurorės argumento, jog ne prokurorė, o pareiškėjas Z. Vaišvila turi įrodyti šios veiklos mastą. Motyvų teismas nepateikė, tik priminė, jog stambus neteisėtos veiklos mastas yra, jei per metus iš neteisėtos veiklos gauta pajamų, kurių dydis viršija 500 MGL.  Beje, atkreipsiu teismo dėmesį, kad Minimalus gyvenimo lygis MGL jau vadinamas Bazine socialine išmoka, kurios dydis šiuo metu yra 130 Lt, o 500 MGL – 65000 Lt. Tai, kad V. Simonko vadovaujama asociacija per metus už šią veiklą surenka ir daugiau lėšų, viešai pasigyrė ir jis pats, o iš Juridinių asmenų registro gauti šios asociacijos metinę finansinę atskaitomybę prokurorei reikėjo tik noro. Beje, pirmosios instancijos teismas dokumentus iš šio registro (pvz. įstatus) išsireikalavo. Tačiau domėtis „Lietuvos gėjų lygos“ finansavimu yra tabu.

Kiek teismas ar prokurorė beteisintų šią „Lietuvos gėjų lygos“ veiklą, jie niekaip nepakeis nei viešų V. Simonko ir kitų renginio organizatorių prisipažinimų, kad „Lietuvos gėjų lyga“ vykdo politinę veiklą, nei Europos Sąjungos mūsų valdžios pritarimu ir rankomis vykdomos Lietuvos visuomenės homoseksualizavimo politikos. Ir V. Simonko patikinimai, kad jie kol kas nereikalaus to ar kito politinio sprendimo, ne tik neįtikina, bet ir yra akivaizdi veidmainystė. Suprantama, kad po šiems veikėjams netikėto jų veiklos tikrojo viešo įvardinimo po š.m. liepos 27 d. renginio ir prašymo įvertinti šias neteisėtas veikas baudžiamojo proceso požiūriu, „Lietuvos gėjų lyga“ pritilo ir savo tinklalapyje pradėjo teisintis. Š.m. spalio 2 dienos rytą į Europos kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrų susitikimą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje atvykusius ES pareigūnus pasitiko tik kuklus lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teisių aktyvistų piketas.

Tačiau prieš tris dienas iki šios Vilniaus apygardos teismo neskundžiamos nutarties priėmimo Europos Parlamentas balsavo dėl rezoliucijos apie „Lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises“. Net ten šio dokumento projektas sukėlė šoką ir bent kol kas nepatvirtintas. Kodėl? Susipažinkime su keletu siūlomų „standartų“ gairių, pagal kurias vaikų ugdytojai (tėvai išvis šiame dokumente tik „suinteresuoti asmenys“) turėtų įgyvendinti, pvz. šias instrukcijas:

– vaikai nuo 0 iki 4 metų turi būti informuoti apie tai, kokį džiaugsmą ir malonumą suteikia savo kūno lietimas, masturbacija ankstyvoje vaikystėje;

– vaikai nuo 4 iki 6 metų turi būti informuoti apie intymius santykius tarp tos pačios lyties asmenų ir apie įvairių rūšių (šeimos) santykius bei įvairias šeimos sampratas;

– vaikai nuo 6 iki 9 metų turi būti informuoti apie pagrindinę kontracepcijos idėją  ir įvairius kontracepcijos metodus, tos pačios lyties asmenų draugystę ir meilę;

– vaikai nuo 9 iki 12 metų turi būti informuoti apie įvairius kontracepcijos būdus ir jų naudojimą, būtina įgalinti vaikus ateityje efektyviai naudoti prezervatyvus ir kontraceptikus, pateikti informaciją apie lytinę orientaciją ir skirtumą tarp lytinės tapatybės bei biologinės lyties, apie malonumą, masturbaciją, orgazmą, apie lyčių teises, kaip jas apibrėžia Tarptautinė planuotos tėvystės federacija ir Pasaulinė lytinės sveikatos asociacija;

– vaikai nuo 12 iki 15 metų turi būti informuoti apie nėštumą (taip pat ir tos pačios lyties santykiuose) bei nevaisingumą, apie lyties tapatybę ir seksualinę orientaciją;

– vaikai apie 15 metų ir daugiau turi būti informuoti apie surogatinę motinystę, reprodukciją su medicinos pagalba, kūdikių genetinį „dizainą“, būtina padėti paaugliams išsiugdyti kritinį požiūrį į skirtingas kultūrines/religines normas, susijusias su nėštumu, tėvyste ir pan., padėti paaugliams pereiti nuo galimai neigiamų jausmų, pasibjaurėjimo ir neapykantos homoseksualumui prie lytinių skirtumų šventimo, pateikti informaciją apie seksualines teises – prieinamumą, informaciją, galimumą, seksualinių teisių pažeidimus, teisę į abortą.

Nebetęsiu. Tik priminsiu nepažodžiui homoseksualių santykių simbolio Sero Eltono Džono (Elton John) sentenciją, dėl ko reikia kovoti su katalikų bažnyčia – ši homoseksualius santykius vertina kaip nuodėmę. Kryžiaus žygis prieš pačią bažnyčią, pradėtas JAV, tęsiamas Europoje. Apsimetinėkime ir toliau, kad nesuprantame, kas vyksta, ir žiūrėkime, kaip A. M. Pavlionienė garsiai, o visa mūsų atstovaujamoji valdžia nuolankiai ir tyliai tai įgyvendina. Konstatuokime faktą – Lietuvos atstovaujamoji valdžia tapo mūsų visuomenės homoseksualizavimo politikos vykdymo įrankiu. Belieka tik suteikti valstybinius apdovanojimus už šios politikos įgyvendimą – jei pats „Lietuvos gėjų lygos“ vadovas prisipažįsta, kad jo vadovaujama asociacija, neužsiregistravusi politinei veiklai, ją vykdo, o teismas ir prokurorė, Prezidentė ir Vyriausybė to nemato, tai „pažengėme“ tolokai.

Nuolankiai tęsime šį valstybės ir tautos, šeimos naikinimą? Ne, netęsime. Ką darysime? Pradžiai atsiimsime valdžios uzurpuotą referendumo teisę. Po to pradėsime susigrąžinti valstybę.

Minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo dieną (spalio 25-ąją – Lietuvos Konstitucijos dieną) Prezidento rūmuose vyko Lietuvai ir jos moksleiviams transliuojama Konstitucijos aptarimui skirta diskusija, kurios dalyviai neišgirdo Prezidentės D. Grybauskaitės tos dienos sveikinimo Lietuvos žmonėms, palinkėjimo branginti Konstituciją ir saugoti ją, “nes bandymai pritaikyti Konstituciją savo interesams veda į aklavietę, kur Valstybė nusigręžia nuo žmogaus, o žmogus – nuo Valstybės.”  Žurnalistas Vladimiras Laučius nemirksėdamas skleidė melą, kad Lietuvos piliečiai Konstitucijoje nustatytas savo teises įgyvendina tik per atstovus – renkamą valdžią, nekreipdamas dėmesio į tame pačiame Konstitucijos 4-ame straipsnyje nurodytą Tautos tiesioginį valdymą, t.y. referendumo būdu: “Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.” Astovaujamoji valdžia tiek šiuo atveju, tiek valstybės suvereniteto atidavimu tai visiškai ignoruoja. Todėl valdžiai ir jos apologetui V. Laučiui priminsiu, kad Tauta, išrinkusi Seimą, Respublikos Prezidentą ir Vyriausybę, Teismą, suteikė jiems teisę tik vykdyti valstybės valdžią. Tačiau valdžia užmiršo, kad jos galias riboja Konstitucija, o valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 str.).

Todėl kviečiu visus sugrąžinti valstybę Tautai – pasirašykime dėl organizuojamo referendumo ir aktyviai dalyvaukime būsimajame referendume. Tikiu, kad jis įvyks. Apginti kaip Sąjūdžio laikais reikia ne tik mūsų žemę, bet ir Tautos suvereno teisę, o referendumą padaryti veikiančiu, o ne deklaratyviu demokratijos įrankiu.

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *