Ispanijoje netikėtai rasta XVIII a. opera apie Lietuvą bus prikelta naujam gyvenimui Vilniuje

Operos „Everardas II – Lietuvos karalius“ pristatymas Valdovų rūmuose | valdovurumai.lt nuotr.

Ispanijoje gyvenantis lietuvių kilmės dirigentas ir Niujorko operos bendruomenės meno vadovas Aleksis Sorijanas (Alexi Soriano) Madrido karališkajame archyve atrado daugiau nei 230 metų sukurtą opera apie Lietuvą „Everardas II – Lietuvos karalius“. Ji buvo pastatyta 1782 m.

Šią operą tuometinio Portugalijos karaliaus Pedro III gimtadienio proga sukūrė Portugalijos rūmų kompozitorius Žao de Soua Karvaljo (João de Sousa Carvalho), jai libretą parašė italų poetas Gaetanas Martinelis (Gaetano Martinelli).

A.Sorijanas savo atrastą operą ketina prikelti naujam gyvenimui ir parodyti žiūrovams Vilniuje – Valdovų rūmuose gruodžio 10 d.

„Dirbu su dešimtimis orkestrų ir nuolat ieškau naujų kūrinių, tačiau rasti tokį pamirštą ir muzikiniu požiūriu žavų objektą – ypatingas atvejis. Madrido karališkajame archyve aptikau ne tik seną ir įdomią operą, bet ir kūrinį, kuris susijęs su Lietuva, su mano šaknimis. Nusprendžiau, kad turiu ją pastatyti Lietuvoje – į istorines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes ir veda „Everardo II“ veiksmas“, – pasakoja savo lietuviškų šaknų nepamirštantis dirigentas A.Sorijanas.

Nors kūrinys nėra paremtas tikrais šalies istoriniais įvykiais, jame yra vietovardžių ir veikėjų, kurie iš tiesų egzistavo. „Everardo II“ libreto autorius poetas G. Martinelis mini Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Renesanso visuomenės veikėją Mykolą Lietuvį. Kūrinio veiksmas vyksta ne vėliau negu XVI a., prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sienos (dabart. Baltarusijos teritorija) buvusioje Valkavisko pilyje. Siužete iškyla ir Aleksandras Augustas: šios istorinės asmenybės vardu pavadintas vienas iš pagrindinių veikėjų iš pradžių klaidžioja ir nusižengia, tačiau ilgainiui įrodo savo drąsą ir ištikimybę. Todėl kilnusis karalius Everardas II jam atleidžia ir sugrąžina buvusią sutuoktinę Erenikę.

„Libreto autorius Lietuvą, kaip veiksmo vietą, greičiausiai pasirinko dėl tais laikais ryškėjančių naujų madų – vaizduoti ne tokius žinomus, vaizduotei daugiau peno teikiančius kraštus ir laikus. Greta įprastų antikinių arba biblinių motyvų, būdingų klasicizmo literatūrai, ėmė rastis naujų siužetų, labiau atitinkančių ryškėjantį ankstyvojo romantizmo skonį: ūkanoti šiaurės kraštai, kadaise egzistavusios karalystės ir jų herojiški žmonės. Lietuva libreto autoriui yra tolima tiek geografiškai, tiek ir laiko požiūriu – tai karalystė, įvardyta libreto įžangoje, kurios jau nėra. Tačiau operos personažai, jų tarpusavio santykiai ir vertybės yra „europietiškos“, perteikiančios tą pačią tų laikų Europai būdingą dvaro ideologiją“, – pasakoja iš italų kalbos libretą išvertęs filologas dr. Dainius Būrė.

Operą „Everardas II – Lietuvos karalius“, 1782 m.

Paklaustas apie operos tradiciją Lietuvoje, D. Būrė pridūrė, kad opera į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją atkeliavo dar XVII a. „Tai buvo visų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų labai pamėgta pramoga, kuri istorinėje mūsų valstybėje atsirado net anksčiau negu daugelyje kitų Europos sostinių. Pirmoji žymi opera „Elenos pagrobimas“ Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pastatyta Vazų dinastijos valdymo laikotarpiu. Jai libretą 1636 m. parašė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos sekretorius Virdžilijus Pučitelis (Virgilio Puccitelli)“, – tęsia D.Būrė.

Šiuo metu A. Sorijanas operą „Everardas II – Lietuvos karalius“ stato kartu su „Vilniaus simfonietta“ ir jos dirigentu Vytautu Lukočiumi. Pagrindinius vaidmenis atliks prancūzų kompozitoriaus Šarlio Guno (Charles Gounod) operoje „Faustas“ pagrindinį Daktaro Fausto vaidmenį sukūręs Tomas Pavilionis, taip pat itin reto balso – sopranino – dainininkas Viktoras Gerasimovas bei kiti žymūs atlikėjai: Diana Tiškovaitė (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas) ir Ilona Pliavgo (sopranas).

Parengta pagal valdovurumai.lt pranešimą