2012 m. spalio 18 d. Magdeburge, Vokietijoje Lietuvos istorikei, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojai, Vilniaus universiteto docentei dr. Jolantai Karpavičienei buvo įteikta šių metų Aikės fon Repgov premija (Eike-von-Repgow-Preis) Tai pirmasis šalies mokslininkų, tyrinėjančių Lietuvos istorinę raidą Europos kontekste, pripažinimas tarptautiniu mastu.
Magdeburgas viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais buvo vienas žymiausių centrų Europoje, o dabar yra Vokietijos žemės Saksonijos-Anhalto sostinė. Saksų-Magdeburgo teisė, kurios istoriją ir sklaidą Vidurio Rytų Europoje jau šešiolika metų tyrinėja dr. J.Karpavičienė, yra plačiai žinomas miestų savivaldos raidos, teisės, socialinės ir kultūros istorijos fenomenas ne tik vokiečių žemėse, bet ir į rytus nuo jų. Nuo XIII a. per penkis šimtmečius šią teisę, kuri sinonimiškai buvo vadinama ir vokiška teise, buvo gavę tūkstančiai miestų šiandieninėse Europos valstybėse – Vokietijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Rumunijoje ir kt. Nuo XIV a. pabaigos saksų-Magdeburgo teisė plito ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: ji buvo suteikta Vilniui, vėliau Trakams, Brestui, Kaunui. Lietuva tapo šio miestų savivaldos reiškinio tiltu iš Europos į Rytus: Baltarusiją, Ukrainą, Rusiją. Iki XVIII a. pabaigos ikimodernią savivaldą buvo gavę virš 250 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų, 70 iš jų yra šiandieninėje Lietuvoje.
Aikės fon Repgov – XII a. pab.-XIII a. pr. gyvenęs vokiečių riteris, teisės rinkinio ﾄSaksų veidrodis” sudarytojas. Šis teisynas, vėliau išplėtotas ir patobulintas, buvo vienas iš saksų-Magdeburgo teisės šaltinių. Jis taikytas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savavaldžių miestų juridinėje praktikoje. Aikės fon Repgov vardu pavadinta premija nuo 1998 m. skiriama Vokietijos ir užsienio mokslininkams, kurių tyrimai prisideda prie Elbės regiono kultūros ir istorijos gilesnio pažinimo, Vidurio Vokietijos praeities ryšių su kitomis Europos dalimis atskleidimo. 1998-2010 m. ją yra gavę 10 profesorių iš Vokietijos, Lenkijos ir Vengrijos.
Sprendimą apie premijos skyrimą priima Magdeburgo miesto ir Oto fon Guerikės (Otto-von-Guericke) vardo universiteto bendra komisija. Magdeburgo senamiestyje esančioje Šv. Jono bažnyčioje įvykusios iškilmingos premijos įteikimo ceremonijoje lietuvių istorikė skaitė paskaitą ﾄSaksų veidrodis ir Magdeburgo miesto teisė: istoriniai-kultūriniai ryšiai tarp vidurio Vokietijos ir Lietuvos”.
Premiją docentei dr. Jolantai Karpavičienei įteikė miesto vyriausias burmistras dr. Lutcas Triumperis (Lutz Trümper) ir minėtojo universiteto rektorius prof. dr. Džensas Srakeljanas (Jens Strackeljan).
Susiję straipsniai:
- A. Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas
- Startuoja respublikinis istorinis mokyklų konkursas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“
- Pristatoma knyga „Seniausieji Lietuvos žaislai“
- Lietuvos kariai dalyvavo Žalgirio mūšio vaidinime (nuotraukos)
- Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią parodą „Raitelio simbolis LDK monetose“
- Konkurso „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“ pabaigtuvės
- Lietuvos istorijos atspindžiai prof. G.Kazimierėno tapyboje (II) (video)
- Panevėžyje atidaroma paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“
- Mėlynųjų Vandenų mūšis
- Ekranuose pasirodys dokumentinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“
- Aptarti Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-ųjų metinių minėjimo renginiai
- Mėlynųjų Vandenų mūšio pergalei atminti Podolės Kamenece įvyks festivalis „Laiko vartai“
- Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas
- Valdovų rezidencijos keturių imperijų sostinėje
- M.Jučas. Tūkstantmečio Lietuvai: svarbiausi didžiosios kunigaikštystės raidos aspektai
- M. Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė?
- Šveicarijos menininkų darbai LDK
- Baltarusijos vyriausybė LDK pilių restauravimui skyrė 41 milijoną litų
- R.Dediala. Pamiršta Vasario 16-osios pergalė
- A. Patackas: Dar kartą apie Gedimino stulpus ir J.Pilsudskį
- Valstybės diena Asvejos regioniniame parke
- R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis
- Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa)
- R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
- Kviečia Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Paskutinieji LDK piliečiai“
- Viduramžių teutonų riteriai reikalaus pagarbos istorijai piketuodami
