Šeštadienis, 16 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Pristatoma Sapiegų dinastijai skirta tarptautinė paroda (video)

www.alkas.lt
2012-02-16 10:45:54
186
PERŽIŪROS
0
Pristatoma Sapiegų dinastijai skirta tarptautinė paroda (video)

Vasarioi 16 d. Vilniaus paveikslų galerijoje duris atveria tarptautinė paroda „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės“, skirta vienai garsiausių LDK didikų giminių – kunigaikščiams Sapiegoms.

Joje pristatoma virš 330 eksponatų. Parodą lydi solidus mokslinis katalogas su išsamiais teminiais įvadiniais straipsniais bei eksponatų apibūdinimais, teigiama Valdovų rūmų muziejaus pranešime.

Parodos dėmesio centre – Sapiegų genealogija, valstybinė veikla, menų ir mokslų mecenavimas, fundacijos, kolekcionavimas. Joje eksponuojama beveik 100 Sapiegų giminės atstovų portretų bei dar dukart tiek unikalių dokumentų ir knygų, Sapiegoms priklausiusių tapybos, tekstilės, grafikos, auksakalystės ir kitų meno kūrinių, ginklų, kitų istorinių relikvijų. Parodos autentiški XVI–XIX a. eksponatai ir ikonografinė medžiaga atskleidžia išskirtinius šios giminės iškilių atstovų nuopelnus Lietuvos, Lenkijos ir kitų Vidurio Rytų Europos kraštų meniniam bei kultūriniam paveldui, Lietuvos valstybingumo raidai.

Išskirtinį Sapiegų giminės statusą istorijoje liudija daugybė faktų. Per 17 istoriškai aprėpiamų kartų yra žinoma 380 Sapiegų ir Sapiegaičių. 51 Sapiegų giminės atstovas buvo aukštas valstybės pareigūnas, 30 iš jų – Lietuvos valstybės senatoriai, taip pat buvo net 11 Lietuvos kanclerių ir pakanclerių – t. y. faktiškųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausybės vadovų. Be to, jie užėmė ministrų, kitų aukštų urėdininkų postus, buvo kariuomenės vadai. Trys Sapiegų atstovai buvo vyskupai, keliolika vaivadų ir kaštelionų. Užimtų svarbiausių pareigybių Lietuvoje skaičiumi Sapiegos nusileido tik Radviloms. Sapiegų padėties išskirtinumą patvirtina ir jų giminystės ryšiai su kitomis iškiliausiomis Lietuvos ir Lenkijos giminėmis – Radvilomis, Chodkevičiais, Sanguškomis, Tiškevičiais, Pacais, taip pat Potockiais ir Branickiais.

Idėja surengti Sapiegoms skirtą parodą kilo Krokuvos Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių vadovams prof. Janui K. Ostrovskiui (Jan K. Ostrowski) ir Ježiui T. Petrusui (Jerzy T. Petrus). Sprendimą pirmiausia nulėmė palanki aplinkybė, kad per kelis dešimtmečius Vavelio karališkajai piliai pavyko sukaupti didžiausią Sapiegų giminės meninio paveldo objektų kolekciją. Rengiant parodą, šią kolekciją papildė kitose Lenkijos ir Lietuvos kultūros institucijose saugomos vertybės, susijusios su Sapiegų gimine. Sapiegoms skirta paroda „Sapiegos: kolekcininkai ir mecenatai“ Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje veikė 2011 m. spalio 3–gruodžio 31 dienomis. Vilniuje surengta tarptautinė paroda „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės… Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“ yra tarsi Krokuvos parodos tęsinys, kartu ją papildantis, praplečiantis jos tematiką, atskleidžiantis arba akcentuojantis Lietuvos valstybės ir visuomenės raidai aktualesnius Sapiegų giminės veiklos nuopelnus.

Parodą galima apžiūrėti istoriniuose grafų Chodkevičių rūmuose, su kuriais Sapiegos buvo susiję net 8 vedybomis. Giminės istorija, valstybinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, paskyrimai į aukščiausius valstybės postus atsispindi portretų ekspozicijoje, kurią papildo įspūdingo turinio ir išvaizdos pergamentai bei kiti dokumentai. Apie Sapiegų giminės nuopelnus kultūros ir meno plėtrai byloja jų indėlis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sakralinio meno paveldą. Nedaug ne tik didikų, bet ir Europos valdovų giminių galėtų pasididžiuoti, kad net du joms priklausę Švč. Mergelės Marijos paveikslai buvo vainikuoti popiežių karūnomis. Sapiegos gali tuo džiaugtis. Jau XVIII a. Romos popiežiai pripažino tiek Kodenio Šv. Onos, tiek Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčios Dievo Motinos paveikslų, garsėjusių malonėmis bei globojusių Sapiegų giminę, išskirtinumą. Be šių išsaugotų paveikslų istorinių bei šiandienos reprodukcijų, parodoje taip pat pristatomos kitos unikalios sakralinės vertybės, susijusios su Sapiegų dėmesiu Bažnyčiai. Tai įstabių Briuselio XVII a. vidurio gobelenų kolekcijos išlikę audiniai, sidabriniai ir auksiniai liturginiai indai, su Sapiegomis susiję prabangūs liturginiai rūbai. Salės centre rodoma unikali XV–XVI a. Sapiegų Evangelija, priklausiusi Žirovičių bazilijonų vienuolynui.

Greta sakralinės dailės kūrinių demonstruojamos ir daugiausia Sapiegų Krasičyno rezidencijoje XIX–XX a. pradžioje sukauptos pasaulietinio pobūdžio meno vertybės – paveikslai, meniniai audiniai, kiti taikomosios dailės kūriniai. Istorine ir menine verte išsiskiria Izabelės Vazaitės – Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Vazos sesers – portretas. Sapiegų išlavintą meninį skonį liudija ir kiti parodoje rodomi XVI–XVIII a. Vakarų Europos arba vietinių dailininkų sukurti tapybos darbai, portretai, XIX a. meistriškai atliktos dviejų Rembranto (Rembrandt) paveikslų kopijos.

Pabrėžiant Sapiegų, kaip meno ir kitų istorinių relikvijų kolekcininkų, nuopelnus gretimoje salėje rodoma Sapiegų sukauptos ir XIX a. sąmoningai demonstruotos (pvz., portretuose) gausios vadinamųjų kontušo juostų kolekcijos dalis. Ginklų ir šarvų rinkinyje savo istorine reikšme išsiskiria Osmanų kariuomenės, 1683 m. pralaimėjusios Vienos apgultį, vadovo Kara Mustafos (Kara Mustafa) sulaužyto kardo geležtė. Tai itin vertingas Abiejų Tautų Respublikos karines pergales liudijantis karo trofėjus.

Atskira parodos salė skirta Sapiegų giminės nuopelnams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo raidai atskleisti. Joje rodomi žymiausių giminės atstovų, bene labiausiai nusipelniusių Lietuvos valstybės, jos teisės istorijai, portretai. Šiuose pavaizduoti Lietuvos kancleriai, etmonai, Vilniaus vaivados, kiti aukščiausi pareigūnai. Žymiausias jų – Lietuvos kancleris, etmonas ir Vilniaus vaivada Leonas Sapiega, aktyviai dalyvavęs kuriant 1588 m. Trečiąjį Lietuvos Statutą ir jį paskelbęs. Vien šio fakto pakaktų, kad jis būtų laikomas ne tik garsiausiu ir talentingiausiu Sapiegų giminės atstovu, bet ir vienu žymiausių visų laikų Lietuvos valstybininkų. Greta eksponuojami Lietuvos kanclerių valdžios ženklai (spaudai), Sapiegų patvirtinti svarbūs valstybiniai dokumentai, Trečiojo Lietuvos Statuto XVI–XIX a. leidimai, Sapiegų heraldiniais ženklais pažymėti kokliai, rasti tyrinėjant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje teritoriją.

Ekspoziciją užbaigia Sapiegų bibliotekų turtingus rinkinius primenančios vertybės – knygos, dokumentai, grafikos darbai, piešiniai ir pan. Vienos jų – Ružanų rezidencijoje kauptos „Biblioteca Sapiehana“ knygų dalis, liudijanti ne tik Sapiegų bibliofilines nuostatas, bet ir jų nuopelnus steigiant bei aprūpinant Vilniaus akademijos Teisės fakultetą. Kita bibliotekos dalis pristato Krasičyne sukauptos Sapiegų bibliotekos įdomiausius veikalus, Romos miesto grafinius vaizdus. Vienas įdomiausių salės eksponatų – XVII a. pradžios „Sapiegų albumas“, arba Vilniaus vargonų tabulatūra. Parodoje eksponuojami ir keli istoriniai XVII–XIX a. baldai, pažymėti Sapiegų herbu.

Kunigaikščių Sapiegų giminė nuėjo ilgą istorijos kelią nuo XV a. Lietuvos ir Maskvos valstybių paribio niekam nežinomų bajorų iki XVII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės hegemonų ir XX–XXI a. pasaulio piliečių. Organizatoriai tikisi, kad į parodą susipažinti su vienos garsiausių Lietuvos didikų giminių istorija ir paveldu atvykę lankytojai patirs neišdildomų estetinių įspūdžių bei bendros praeities pažinimo džiaugsmą.

httpv://youtu.be/1Vgu32X9hYE

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pakruojo dvare — paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“
  2. Moksleiviai atgaivino LDK pilis (nuotraukos, video)
  3. Valdovų rūmai pasirašė sutartį su Drezdeno rezidencine pilimi
  4. Valdovų rezidencijos keturių imperijų sostinėje
  5. Lietuvos šviesuomenė pasisako už Valdovų rūmų spartų užbaigimą
  6. Kovo 11-oji „Aušros“ muziejui – dviguba šventė
  7. Šauklys praneš apie LDK kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio mirtį

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Wizzair
Lietuvoje

Sugrįžta skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo

2026 05 16
Elektra
Energetika

Utenoje šiemet bus nutiesta 340 km kabelinių elektros linijų

2026 05 16
Nacionalinė žemės tarnyba
Gamta ir ekologija

NŽT paaiškina žvejybos plotų nuomos tvarką valstybiniuose vandens telkiniuose

2026 05 16
Stojimas į aukštąsias mokyklas
Lietuvoje

Kaip nepasimesti stojimų labirinte: patarimai būsimiems studentams

2026 05 16
Muziejų naktis
Kultūra

Muziejų naktis su J. Basanavičiumi – lankytojai kviečiami kitaip pažinti tautos patriarchą

2026 05 16
A. Šimėnienės monografija „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“
Kultūra

A. Šimėnienės monografijos „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“ pristatymas

2026 05 16
Alytuje prasideda XII respublikinės dramaturgų varžytuvės
Kultūra

Kai žodis tampa scena: Alytuje prasideda XII respublikinės dramaturgų varžytuvės

2026 05 16
Zigmas Vaišvia referendume teikiamos Konstitucijos pataisos dėl grynųjų pinigų
Lietuvoje

Teismas sustabdė VRK „atsirašinėjimą“

2026 05 16
Vizitas pasienyje
Lietuvoje

Lietuvos ir Suomijos prezidentai lankėsi pasienyje

2026 05 15
Kelias
Lietuvoje

Šalies keliuose juodųjų dėmių per metus sumažėjo dešimtadaliu

2026 05 15
R. Kaunas ir Kara K. Makdonald
Lietuvoje

Ministras: JAV nekeičia įsipareigojimo dėl Lietuvos saugumo užtikrinimo

2026 05 15
Laisvalaikio erdvė
Lietuvoje

Neries pakrantėse – naujos erdvės patogesniam laisvalaikiui

2026 05 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • Mikabalis apie V. Sinica. Translyčiai pareigūnai ateina?
  • Naivus klausimas apie Ministras: JAV nekeičia įsipareigojimo dėl Lietuvos saugumo užtikrinimo
  • Visgi apie V. Sinica. Translyčiai pareigūnai ateina?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sugrįžta skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo
  • Utenoje šiemet bus nutiesta 340 km kabelinių elektros linijų
  • V. Sinica. Demokratizacijos pinigai
  • NŽT paaiškina žvejybos plotų nuomos tvarką valstybiniuose vandens telkiniuose

Kiti Straipsniai

Mečislovas Jučys

Profesorius, sugrąžinęs Lietuvai jos didybę. Minime istoriko M. Jučo šimtmetį

2026 04 24
Metų knygos rinkimai 2025

Metų knygos rinkimai 2025 artėja prie pabaigos – liko savaitė balsuoti

2026 04 17
Dovana Valdovų rūmams

Dovana Valdovų rūmams – istorinio dokumento, kuriame pirmą kartą paminėta Lietuva, faksimilė

2026 04 16
Lietuva - meteoras

R. Dilius. Imperija meteoras

2026 04 05
Paroda „Juslės ir jausmai“. Dizainerė Julija Lečaitė

LNDM Laikrodžių muziejuje – jusles ir jausmus žadinanti paroda

2026 03 01
Metų knygos rinkimai 2025, knygos nominantės

Paskelbtos Metų knygos rinkimų 2025 knygos visuomenės balsavimui

2026 02 27
Vario lydinys, galvanoplastika; Ø 60 mm

Valdovų rūmuose saugomas medalis, skirtas Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai

2026 02 23
Vilniaus pilių ikonografijos paroda Plungėje | valdovurumai.lt nuotr.

Kunigaikščių Oginskių rūmuose Plungėje atidaryta Vilniaus pilių paroda

2026 01 30
Vincento Slendzinskio (1838–1909) „Vaidilutė“

Išsaugoti šviesą: Vilniaus paveikslų galerijoje – vieno paveikslo paroda „Vaidilutė“

2026 01 25
Parodos „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ katalogas

Išleistas parodos „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ katalogas

2026 01 20

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • Mikabalis apie V. Sinica. Translyčiai pareigūnai ateina?
  • Naivus klausimas apie Ministras: JAV nekeičia įsipareigojimo dėl Lietuvos saugumo užtikrinimo
  • Visgi apie V. Sinica. Translyčiai pareigūnai ateina?
  • Kažin apie A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kaip elgtis esant šaltiems orams?

Kaip elgtis esant šaltiems orams?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai