Intelektinės nuosavybės apsauga yra vis didesnį pagreitį įgyjanti tema Europoje ir pasaulyje. Kaip paprastai ir greitai sužinoti, ar tavo išradimas yra tikrai naujas, kai pasaulyje per metus registruojama apie 2 mln. patentų? Kokios yra naujausios intelektinės nuosavybės apsaugos tendencijos ir ką žmonės šiuo metu daugiausiai patentuoja? Šie ir kiti klausimai buvo aptarti praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Intelektinės nuosavybės apsauga ES: pavojai, iššūkiai ir perspektyvos“.

Neseniai pristatyto intelektinės nuosavybės teisių tyrimo (INT), duomenimis maždaug 35 proc. ES darbo vietų priklauso nuo INT imlių sektorių. Juose vykdoma maždaug 39 proc. visos ES ekonominės veiklos (kurios vertė – apie 4,7 trilijonų eurų per metus).

„Europos patentų sistema veikia jau 40 metų, ji pateisino save kaip vieną kokybiškiausių pasaulyje ir šiandieninių reformų tikslas yra padaryti ją dar efektyvesnę“, – teigė Rimvydas Naujokas, Valstybinio patentų biuro (VPB) direktorius. Šiuo metu Europoje vykstantys procesai – vieningo patento bei bendro patentų teismo kūrimas. Europos patentų reformos ir bendro patento diegimo esmė – pigesnė, efektyvesnė bei vartotojams prieinamesnė patentų apsauga, automatiškai įsigaliojanti visose susitarimą pasirašiusiose šalyse. Šiuo metu naudoti bendrą patentą yra sutikusios visos ES šalys, išskyrus Ispaniją, Italiją bei Kroatiją.

Reformos vyksta ir prekių ženklų apsaugos sistemoje: siekiama paprastinti registravimo procedūras, diegti bendrą Europinį standartą, efektyviau kovoti su pažeidimais. „Iš esmės, net verslo atstovai retai susimąsto kokia yra intelektinės nuosavybės svarba“, – teigė Tove Graulund, Europos prekių ženklų savininkų asociacijos MARQUES atstovė. Švietimas ir informacijos apie INT svarbą sklaida paprastiems vartotojams taip pat yra svarbūs klausimai, ne kartą akcentuoti visos konferencijos metu.

Vilniuje lankęsis Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos vadovas Francis Gurry pabrėžė, kad per 20 nepriklausomybės metų Lietuvoje sukurta gera, puikiai veikianti intelektinės nuosavybės apsaugos sistema. Tačiau reformos, sutartys ir teisės aktai – tik viena medalio pusė.

„Svarbiausi intelektinės nuosavybės apsaugos tikslai – didinti konkurencingumą, vystyti inovacijas. Svarbu, kad verslo atstovai naudotųsi turimais įrankiais ir sukurtomis sąlygomis – formuotų ir diegtų intelektinės nuosavybės strategijas, kurtų ir saugotų inovacijas“, – teigė R. Naujokas.
Pasak VPB direktoriaus pavaduotojo Žilvino Danio, patentavimas svarbus ne tik išradėjams, bet ir atitinkamų sričių praktikams, mokslininkams. Patentuoti išradimai, jų technologijos visais atvejais yra atskleidžiami visuomenei, tad pavyzdžiui, verslo atstovai gali nuolat stebėti, kokie yra naujausi jų srities pasiekimai.

Konferencijos metu prisiminta keleto metų senumo istorija kaip Nobelio premijos laureatas Hamiltonas Smitas (Hamilton Smith) buvo apkaltintas INT pažeidimu: ant savo sukurtos sintetinės molekulės jis paliko vandenženklį su airių rašytojo James Joyce citata ir dirbtinis organizmas pradėjo pats daugintis. Šis ir kiti kontraversiški atvejai parodė, kad INT apsauga neturi būti vien teisinis klausimas – šias problemas reikalinga nagrinėti ir iš ekonominės, etinės, psichologinės bei kitų perspektyvų.