Raudonviršiai, dzūkų vadinami varnėkais | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija surengė moksleiviams stovyklą grybams pažinti. Stovyklą finansiškai parėmė Varėnos rajono savivaldybė. Stovykloje dalyvavo Varėnos Ąžuolo gimnazijos ir Merkinės V. Krėvės-Mickevičiaus gimnazijos mokiniai.

Susirinkę Čepkelių rezervato ekspozicijos salėje ir su dėkingumu prisiminti įžymius gamtininkai, kurie 1975 metais rugsėjo 25 d. įsteigė Čepkelių rezervatą. Aptarę gamtines vertybes, slypinčias Čepkeliuose, moksleiviai su grybų žinovais iškeliavo į raistą. Vakarėjant aukštapelkėje stebėti pelkiniai grybai. Aptiktos net 7 rūšys. Kitą dieną, susiskirstę poromis, norintys pažinti grybus išėjo į mišką. Moksleivius lydėjo grybų specialistė (mikologė) dr. Reda Iršėnaitė. Kiekviena pora rinko ir į krepšius dėjo aptiktus skirtingus grybus. Grįžę į stovyklavietę, grybus moksleiviai išdėliojo ant dviejų didelių stalų ir mokėsi juos apibūdinti – nustatyti jų rūšį. Dirbo lyg tikri mokslininkai. Visų pirmą grybai buvo suskirstyti į grupes:

– lakštabudinius, kurių galvučių apačia sudaryta iš lakštelių;

– voveraitinius, kurių galvutės apačia iš klostelių;

– baravykinius, kurių galvučių apačia iš vamzdelių;

– žagarūninius, kurių vaisiakūniai lyg pirštai;

– kempininius, kietais vaisiakūniais

– drebutinius, kurie atrodo lyg iš drebučių padaryti;

– pumpotaukšlinius, kurių barsto sporas plyšus vaisiakūnio apvalkalui;

– žvaigždūninius, kurių vaisiakūniai lyg žvaigždutės išlankstytos iš popieriaus

„Pagalbon pasitelkti grybų atlasai, knygos ir nustatyti moksliniai: lotyniški ir lietuviški grybų vardai. Nustebino, jog tų grybų buvo net 50 rūšių. Nusprendėme išmokti pažinti bent 30 rūšių. Na ir „kalėme“ atmintinai, kol visi išmokome.

Šeštadienį nuvykome į 18-tąją Grybų šventę Varėnoje. Nusivežėme visus grybus ir dr.Iršėnaitės paruoštus informatyvius plakatus. Surengėme grybų loteriją. Visi atpažinę ir teisingai įvardiję grybus, buvo pažymėti baravyko antspaudu, o suklydę musmirės. „Lošėjų“ netrūko: žaidė ministrai, merai, užsieniečiai, vaikai ir seneliai. Drįstu teigti, kad geriausiai grybus pažįsta grybų stovyklos moksleiviai, Margionių kaimo moterys ir sveikatos ministras V. Andriukaitis. Baravykų karaliaus pagarba jiems!“ – sakė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato ekologė dr. Onutė Grigaitė.

Apie grybų įvairovę, naudą, gyvenimo būdą sužinota tiek daug, kad aprašant neužtektų net jaučio odos. Keli grybų pažinimo faktai:

1. Grybai nėra nei augalai, nei gyvūnai, jie priklauso atskirai gyvų organizmų – Grybų karalystei

2. Grybai gyvena visur: ore, žemėje, vandenyje. Tai gausiausia organizmų karalystė. Manoma, kad jų yra net 5 milijonai rūšių.

3. Žemėje esančioms grybų lastelėms ( vadinamomis hifais), susitelkus į kamuolį ir prisigėrus vandens išdygsta arba išlenda į paviršių grybas, moksliškai sakant, grybo vaisiakūnis, kurio funkcija išbarstyti sporas.

4. Grybai auga gana greitai: Paprastoji poniabudė gali išaugti 20 cm per 2–3 valandas.

5. Grybai gali išaugti per asfaltą ar grindinį ir „pakelti” 35 kg akmenį į 4 cm aukštį” – apibendrino mokslininkė Onutė.

Tegyvuoja grybai ir stovyklos, jiems pažinti! Pažinkime ir saugiai mėgaukimės grybais, ir grybavimu.