Rugsėjo 23–24 d. ES tarybai pirmininkaujanti Lietuva Vilniuje rengia tarptautinę konferenciją „Socialinių ir humanitarinių mokslų horizontai“, į kurią atvyksta apie 400 Europos Sąjungos mokslo politikos strategų, ekspertų ir mokslininkų. Socialinių ir humanitarinių bei gamtos ir technikos mokslų atstovai Mykolo Romerio universitete susitiks diskutuoti, kaip bendradarbiauti sprendžiant Europos ateičiai svarbias problemas, ir aptarti socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmenį būsimose Europos mokslo ir inovacijų strategijose.
Konferencijos dalyvius pasveikins renginio globėja LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Konferencijoje dalyvaus Europos komisarė mokslui ir inovacijoms Mae Džiohigan Kvin (Máire Geoghegan-Quinn), Europos mokslo tarybos prezidentė Helga Nouotni (Helga Nowotny) ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
„Humanitariniai ir socialiniai mokslai neabejotinai turi didelį potencialą ieškant inovatyvių atsakymų į ne tik socialinius, bet ir į technologinius ateities iššūkius, – sako Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. – Mūsų tikslas – suburti Europos mokslo bendruomenę vaisingoms diskusijoms, kaip paskatinti bendradarbiavimą tarp atskirų mokslo sričių kuriant atvirą ir augančią Europą.“
Svarbiausi konferencijos tikslai – paskatinti socialinių ir humanitarinių mokslų bendradarbiavimą su gamtos ir technikos mokslais bei nustatyti jų vaidmenį Europos mokslo politikoje. Konferencijos dalyviai diskutuos, kaip socialiniai ir humanitariniai mokslai gali padėti įveikti naujojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje „Horizontas 2020“ identifikuotus iššūkius, tokius kaip sveikata ir demografiniai pokyčiai, saugus maistas ir tvarus žemės ūkis, jūros tyrimai ir bioekonomika, saugi energetika ir išmanus transportas, klimato kaita ir gamtos išteklių tausojimas, novatoriška ir saugi visuomenė. Konferencijoje bus siekiama ieškoti naujų bendradarbiavimo formų, identifikuoti jam kylančias kliūtis ir pasiūlyti sprendimus joms įveikti.
Lietuvoje organizuojama konferencija unikali tuo, kad pirmą kartą toks platus suinteresuotų šalių ratas susirenka dalintis idėjomis, kaip paskatinti tolimesnį bendradarbiavimą tarp sričių ir disciplinų.
Konferencijos diskusijų pagrindu bus parengta Vilniaus deklaracija, pagal kurią bus modeliuojama Europos mokslo politikos ateitis. Tikimasi, kad deklaracija pasiūlys gaires, kaip geriausiai išnaudoti socialinių ir humanitarinių mokslų potencialą ir juos integruoti į bendras Europos strategijas.
Konferenciją organizuoja Europos Komisija, Europos mokslo taryba, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba bei Mykolo Romerio universitetas.
Išsami informacija apie renginį pateikiama konferencijos interneto svetainėje.
Susiję straipsniai:
- Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiada vyks Vilniuje
- Baltijos šalių XVII-oji mokslo ir verslo konferencija vyks Vilniuje
- Iškiliausiems mokslininkams paskirtos Lietuvos mokslo premijos
- Lietuvos mokslo taryba siūlo rengti penkias naujas nacionalines mokslo programas
- Siūloma steigti mokslo populiarinimo centrą ir mokslo muziejų
- Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
- Europos Komisija klausia visuomenės nuomonės dėl nemokumo procedūrų
- Paskirtos mokslo premijos 3 užsienio lietuviams
- Vieningos Europos istorijos klausimai bus aptarti Seime vyksiančiame forume
- Trims lietuvių kilmės mokslininkams bus įteiktos mokslo premijos
- Studijų ir mokslo plėtros 2013–2020 m. programoje numatyti ambicingi tikslai
- Pristatyti tarptautinių ekspertų siūlymai dėl Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymo
- Lietuva – tiek Baltijos šalių, tiek Europos lyderė pagal atvykstančių turistų srautų augimą
- Europos lingvistai renkasi Salų dvare
- Naujasis „Mokslo sriubos“ sezonas jau šį šeštadienį!
- „Mokslo sriuba“: Mokslinė informacija – už dyką? (video)
- „Mokslo sriuba“: kviečia susipažinti su „dieviškąja dalele“ (video)
- „Mokslo sriuba“: Kodėl žmonės miega ir sapnuoja? (video)
- Lietuvos istorija pristatoma trijuose Europos miestuose
- Europos Parlamente paminėtas Baltijos šalių kelio į laisvę dvidešimtmetis
- Seime pristatoma Europos kalbų dienai paminėti skirta paroda
- Nobelio taikos apdovanojimą Lietuvos vadovė atsiims drauge su kitais Europos lyderiais
- Didžiajai daliai programos „Žiliberas“ finansuojamų projektų vadovaus VU mokslininkai
- VGTU mokslininkams skirtas Amerikos statybos inžinierių sąjungos apdovanojimas
- Paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai
- KTU vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ – per 100 užsiėmimų, paskaitų ir ekspozicijų
- Seime vyks V Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimas
- VU mokslininkai dalyvauja kuriant naujos kartos taupų ir efektyvų apšvietimą
- Klaipėdoje mokslinėje konferencijoje bus permąstoma Lietuvos miestų raida
- „Santakos“ slėnyje įrengta viena pirmųjų laboratorijų Lietuvoje – švarusis kambarys
http://www.peticijos.lt/visos/71415
Susigrąžinkime valstybę!:
Lietuvos Respublikos piliečiai – valdžiai
Lietuvos Respublikos Seimui 2013-09-19, Vilnius
Lietuvos Respublikos Prezidentei
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Siekiant susigrąžinti valstybę Tautai, kviečiame:
1. Vyriausybę – nedelsiant nutraukti Visagino AE projektą.
2. Seimą – skubos tvarka:
– įgyvendinti 2012 m. spalio 14 d. referendumo sprendimą;
– priimti Seimo sprendimą dėl šiuo metu Lietuvos piliečių siekiamo referendumo dėl mūsų Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo;
– svarstyti prokuratūros įstatymo pakeitimus dėl nepriklausomo prokuroro;
– sustabdyti Europos Sąjungos teisės viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus įtvirtinančių įstatymų priėmimą ir priimtų galiojimą iki tol, kol dėl jų referendume pasisakys tauta.
3. Prezidentę Dalią Grybauskaitę – atsistatydinti.
Faktas, kad Prezidentė neteisėtai nurodinėjo FNTT vadovybei pažeisti įstatymus, nesiderina su Prezidentės užimamomis pareigomis. Tai patvirtino ir teismo sprendimas dėl FNTT vadovo pavaduotojo V. Giržado atleidimo iš darbo ir teisės jam dirbti su slapta informacija atėmimo pripažinimo neteisėtais.
Tai, kad Prezidentė slepia esminius savo biografijos faktus ir juos nuolat keičia, nepaaiškina savo lojalumo atkurtai Lietuvos valstybei aplinkybių, jai dirbant Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje – nesiderina su vadovavimu valstybei.
Tai, kad Prezidentė ar jos viešai neatskleidžiami asmenys be Lietuvos valstybės suvereno – Tautos – pritarimo atidavinėja Lietuvos Respublikos suverenitetą Europos Sąjungai, yra Prezidentės priesaikos Lietuvos Respublikai ir jos Tautai sulaužymas, mūsų Konstitucijos pažeidimas.
Nežinau kas čia spjaudė svetimžodžius į lietuvių kalbą, bet laaabai patiko vienas sakinys:
,,Tikimasi, kad deklaracija pasiūlys gaires, kaip geriausiai išnaudoti socialinių ir humanitarinių mokslų potencialą ir juos integruoti į bendras Europos strategijas.” – POTENCIALĄ !!! (suprask GALIĄ, PAJĖGUMĄ 😀 😀 😀 )
potenciãlas [↗ potencialus]:
1. skaliarinė arba vektorinė erdvės ir laiko funkcija, apibūdinanti vektorinį lauką, pvz., elektrinį, gravitacijos, greičio, jėgų; 2*. pajėgumo, galios lygis, pvz., kurios nors šalies karinis Δ.
Bėdos mūsų Tautą užpuolė, atsiginti negalime, o čia vapama apie galią. Pastebėsiu, kad socialinių ‘mokslų’ sąvokų apibrėžimai, lyginant su tiksliųjų, naiviai paviršutiniški ir nesuderinti tarpusavyje. Nėra sąvokų, nėra ir mokslo yra tik ‘mokslinkai’, kurie nesivargina taisyti savo mokslo. O kam vargti – juk moksliniai laipsniai kaip tiksliųjų.
Lotyniškas žodis “Rotacija” nuo baltiško “ratas” ,iš čia “rotušė”. Potencialas,
lietuviškai “įtampa, galia”, tačiau yra nuo lietuviško Patempti, tempti ir t.t.