A.Vaškevičius. Padovanokime dovaną sau ir ateinančioms kartoms (9)

Albinas Vaškevičius

Albinas Vaškevičius

Sveiki, bičiuliai,

Aš kiekvieno laiško gale rašau tautos išlikimo formulę, kurią sugalvojau prieš dešimtį metų.

Tautos išlikimo formulė I = (ŽMONĖS + KALBA + ŽEMĖ + PAPROČIAI) x ISTORIJA

Ją galima vadinti ir tautos sėkmės formule. Šioje formulėje yra Žemė, kurią, jeigu laiku ja nepasirūpinsime, galime prarasti ko gero visiems laikams.

Šiemet man susirikiuoja daug gražių datų: man rugpjūčio 22 dieną sueina 60 metų; mano dalyvavimui kraštotyroje, folklore, žygeivijoje – 40; tautos išlikimo formulei – 10. Nežiūrint šių gražių skaičių aš švęsti nesiruošiu, nors dovanas gauti visada malonu. O švęsti nesiruošiu todėl, kad yra svarbesnis dalykas – rugpjūčio 24 dieną Žemės gynėjų suvažiavimas dėl Žemės nepardavimo užsieniečiams. Galite man, o tuo pačiu ir sau ir savo ateinančioms kartoms padovanoti pačią brangiausią dovaną Žemę t. y. rugpjūčio 24 dieną atvykti į Kauno sporto halę, sudalyvauti Žemės gynėjų suvažiavime, vėliau aktyviai prisidėti prie 300000 parašų surinkimo ir pačio balsavimo referendume.

Istorijos pamokos:

Žydai žemę buvo praradę prieš 2000 metų. Nuo XIX amžiaus žydai pradėjo sparčiai imigruoti į Palestinos valstybę. Ten susipirkę palestiniečių žemes 1948 05 18 paskelbė Izraelio nepriklausomybę. Į Izraelio teritoriją, buvusią Palestiną, palestiniečių pabėgėliai sugrįžti jau neturi teisės. Karo veiksmai dėl šios žemės tęsiasi iki šių dienų. Izraelis 3 kartus mažesnis už Lietuvą.

Vengrai iki 1001 metų buvo klajokliai. Tradiciškai laikoma, kad Vengrijos valstybę įkūrė Árpád, kuris atvedė madjarus į Panonijos lygumas IX a. 1001 metais vengrai paskelbė Vengrijos karalystę. Jie dar nepamiršo ką reiškia neturėti savo žemės ir būti klajokliu, todėl jie pirmieji Europos sąjungoje 2012 gruodį nusprendė užsieniečiams Vengrijos žemės neparduoti. Vengrija 1,5 karto didesnė už Lietuvą.

Gruzinai nutarė žemės neparduoti.
Amerikos indėnai jau pardavė. Jie tuo nepatenkinti.
Indai atsikovojo savo žemę iš anglų.

Sakysite tai labai toli ir gal mums sunku įsivaizduoti. Pažiūrėkime tada čia pat. Punsko-Seinų-Suvalkų-Balstogės-Augustavo krašte, lietuvių etninėse žemėse, yra piliakalniai ir pilkapiai, kuriuos gynė mūsų protėviai. Jie ten ir palaidoti. Tai Eglinės, Klevų, Šiurpilų,… piliakalniai; Šveicarijos,… pilkapiai. Sakysite vis tiek toli? Manoma kad 1009 metais, kai Lietuvos vardas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Brunonas buvo nužudytas prie Lietuvos sienos. O tai kažkur netoli Lomžos – tai dar apie 160 km į pietvakarius nuo Punsko. Tai ar Punsko kraštas toli? Kadangi šias lietuvių etnines žemes prieš 97 metus okupavo mūsų „strateginis partneris“ Lenkija, todėl čia esančių mums brangių istorijos ir archeologijos paminklų Lenkijos valstybė nesaugoja, nes tai ne jų tautos paveldas. Ant Lenkijoje esančių baltų piliakalnių galima statyti namus, kasti smėlį, žvyrą. Lietuvoje ant piliakalnių negalima net laužo kūrenti, nes tai gali pažeisti kultūriniame sluoksnyje esančią mūsų istorijos dalelę. Tai pavyzdys kaip elgiasi net mūsų vadinamas strateginis partneris kai mūsų žemės dalis jau mums nebepriklauso. O jei 2014 metų gegužės 1 dieną jau visą Lietuvos žemę bus galima parduoti užsieniečiams? Kas tada laukia mūsų tėvų ir protėvių kapų? Kas laukia apie 1000-io Lietuvos piliakalnių tame tarpe Kernavės piliakalnių, Gedimino pilies,…? O kas laukia visos kitos Lietuvos Žemės?

Taigi šį šeštadienį laukiu iš Jūsų dviejų dovanų:

1. Atvykti į Kauno sporto halę – Žemės gynėjų suvažiavimą.
2. Jeigu ryšitės, tai tapti ir parašų rinkėjais. Mažiausiai reikia 3000 parašų rinkėjų. Žinoma gali būti ir daugiau. Juo greičiau ir daugiau surinksime – tuo greitesnė ir tvirtesnė bus pergalė.

Tapatybės kortelę nuo 2011 metų pagal įstatymus privaloma nešiotis kartu su savimi visur. Todėl visus raginame bent tuos tris mėnesius (nuo rugpjūčio 24 d. iki lapkričio 24 d.), kol bus renkami parašai, visur su savimi turėti asmens dokumentą – taip palengvinsime parašų rinkėjų darbą.

Jeigu kyla klausimų klauskime, tarkimės, spręskime. Kol kas mes – tauta esame šios žemės šeimininkai. O jeigu prarasime savo protėvių žemę, tai išdavikams teks išdavikų likimas, o kovotojams nors ir pralaimėjimas, bet garbingas.

Iki susitikimo rugpjūčio 24 d., šeštadienį 11 val., Kauno Sporto halėje, Perkūno al. 5.

Kategorijos: Laiškai Alkui, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *