Jaunimas kuria naujas valstybinių švenčių tradicijas

Dažnai piktinamės, kad jaunuoliai vangiai dalyvauja valstybinėse šventėse. Į tokius priekaištus jie atšauna: „Šios šventės kasmet vienodos ir neįdomios.“ Jaunosios kartos neįkvepia oficialios kalbos, daug kartų girdėtos dainos ir graudenimai nykiose mokyklų ar kultūros centrų salėse. Jie nori valstybei svarbias datas minėti įvairiau, nuoširdžiau ir linksmiau. Vieni pirmųjų naujas valstybinių švenčių tradicijas ėmė kurti Kauno statybininkų rengimo centro mokiniai. Jie nusprendė, kad pirmiausia joms reikia naujos, patrauklios erdvės, ir pasiryžo įrengti vienybės parką.

„Labai svarbu išgirsti mokinių norus, leisti savaip minėti valstybines šventes, o ne primesti nusibodusius, pasenusius švenčių modelius, – sako Virginija Griškevičienė, Kauno statybininkų rengimo centro gimnazijos skyriaus vedėja. – Mokiniai panoro Taikos prospekte, šalia mūsų centro, įrengti parką ir pastatyti jame aukurą. Per šventes plazdenanti aukuro ugnis simbolizuos neblėstančią meilę ir pagarbą tėvynei, jos istorijai ir žmonėms.“

Visiems labiausiai patiko Kauno statybininkų rengimo centro mokinių Luko Mikalavičiaus ir Mariaus Kuzmicko idėja, kad aukuras turėtų būti nedidelis, maždaug 1,2 metro aukščio, stačiakampio formos, į viršų šiek tiek siaurėjantis. Vaikinai mielai sutiko tokį aukurą sumūryti.

„Nusprendėme, kad mums reikia ne įmantraus, bet kruopščiai, su meile pastatyto vienybės simbolio. Aukurą mūrijome maždaug mėnesį, mums pagelbėjo jaunesni bendramoksliai, kurie karjere pririnko akmenų, padėjo išgrįsti takelį“, – pasakoja L. Mikalavičius.

Birželio mėnesį „Vienybės“ aukure pirmą kartą suplazdėjo ugnis, netoliese pastatyti mokinių padaryti suoliukai, pasodintas ąžuoliukas – stiprybės ir išminties, tautos gyvybės simbolis. Tikimasi, kad mokyklos ir Dainavos mikrorajono bendruomenė prie aukuro susiburs ne tik per valstybines šventes, bet ir kitus renginius.

„Aplink aukurą po truputį įrengsime parką. Jau sutvarkėme sklypą, ketiname pasodinti medelių, pastatyti daugiau medinių suoliukų, dekoratyvinių metalo dirbinių, – planais dalijasi V. Griškevičienė. – Kol užbaigsime visus darbus ir parkas sužaliuos, teks luktelėti maždaug penkerius metus. Viliamės, kad jis taps patrauklia laisvalaikio praleidimo vieta, kuri suvienys mūsų bendruomenę.“

Kauno statybininkų rengimo centro jaunimas pasiryžo kitaip minėti valstybės šventes, įkurti vienybės parką ir pastatyti jame aukurą po to, kai prisijungė prie didžiausio Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“. Jame iš viso dalyvauja ir savo iniciatyvas įgyvendina 120 švietimo įstaigų – bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, kolegijų – iš 30-ies savivaldybių.

Projektą „Kuriame Respubliką“, kuris tęsis iki 2014-ųjų rugsėjo pabaigos, įgyvendina VšĮ „Pilietinės visuomenės institutas“ kartu su partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.