Maudynės su keturkoju draugu – užkrečiamųjų ligų rizika (1)

Theunboundedspirit.com nuotr.

Theunboundedspirit.com nuotr.

Vasarą sušilusiu upių, ežerų, jūros vandeniu pasilepinti mėgsta visi – ir maži, ir dideli. Maudynės vilioja ir mūsų keturkojus augintinius. Ar esame saugūs maudydamiesi viename vandens telkinyje kartu su savo keturkoju draugu ir ar nekeliame pavojaus kitiems? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų specialistai.

Pagrindinės parazitinės ligos, kurias gali platinti naminiai gyvūnai, yra toksokarozė, echinokokozė ir toksoplazmozė. Dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių platinama liga Lietuvoje – toksokarozė. Šios ligos šaltinis – užsikrėtę šunys ir katės, kurie su išmatomis į aplinką išskiria kirmėlių (toksokarų) kiaušinėlius.

Toksokarų kiaušinėliai bręsta dirvožemyje, todėl žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves. Vaikai toksokaroze dažnai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių ekskrementų. Toksokaromis užsikrėtusių šunų, deja, yra labai daug – iki 90 procentų mažų šuniukų ir apie 20 proc. suaugusių šunų yra infekuoti.

Kita sunki parazitinė liga – echinokokozė. Žmogus šia liga užsikrečia kaspinuočių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Kaspinuočio vystymuisi yra reikalingi 2 šeimininkai: galutinis šeimininkas (šunys, vilkai, lapės, šakalai, kartais ir katės), kurio organizme vystosi suaugęs kaspinuotis ir tarpinis šeimininkas (kiaulės, avys, galvijai, graužikai, kiškiai, žmogus ir kt.), kurių organizme vystosi echinokoko cistos. Šunys, katės, kiti laukiniai gyvūnai užsikrečia suėdę infekuotus tarpinius šeimininkus (jų organus su echinokoko cistomis). Gyvūnai, kurių žarnyne vystosi, auga ir parazituoja kaspinuotis į aplinką kartu su išmatomis išskiria kiaušinėlius. Kaspinuočiai žmogui sukelia sunkius negalavimus, kurių negydant žmogus gali mirti.

Į paplūdimį su keturkoju draudžiama

Vilniaus paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo bei eksploatavimo ir žmonių elgesio vandens telkiniuose taisyklėse nustatyta, kad paplūdimiuose vedžioti šunis ir kitus gyvūnus bei maudyti juos, kai tuo metu maudosi žmonės, draudžiama.

Šis draudimas susijęs ne tik su tuo, kad šunys gali išgąsdinti ar įkąsti žmonėms, bet ir su ligomis, kurias gali platinti keturkojai. Šunims tuštinantis ant paplūdimio smėlio ar žolės gali patekti minėtų ligų sukėlėjų, kuriuos žmonės gali pernešti į savo organizmą liesdami rankomis smėlį ar žolę, o vėliau neplautomis rankomis imdami maistą. Taigi, Jeigu žmonėms skirtuose viešuosiuose paplūdimiuose vedžiojami, maudomi šunys, iškyla rizika užsikrėsti parazitinėmis ligomis.

Parazitinių ligų sukėlėjais gali būti užterštas ir vandens telkinių vanduo (jeigu šuo tuštinasi vandenyje ar ekskrementų liekanos nuo kailio ar kitų kūno vietų patenka į vandenį), todėl žmogus gurkštelėjęs tokio vandens taip pat gali susirgti.

Nepamirškime maišelio ir kastuvėlio

Parazitinėmis ligomis dažniau serga vaikai, kadangi žaisdami jie ypatingai daug kontaktuoja su smėliu, žole. Kaip žinoma, nusiplauti rankas su muilu paplūdimiuose dažniausiai nėra galimybės, tad valgydami ar liesdami veidą, burną, dėdami pirštus į burną, vaikai gali užsikrėsti. Be to, maudydamiesi jie kur kas dažniau gurkšteli ežero, jūros ar kito vandens telkinio vandens.

Tad mėgaudamiesi vasaros malonumais saugokime savo ir aplinkinių sveikatą. Vedžiodami šunis parkuose, gatvėse nepamirškime pasiimti kastuvėlio ir maišelio ekskrementams surinkti. O nusprendę savo keturkojį draugą palepinti vandens procedūromis, rinkimės tokį laiką, kai paplūdimyje nebėra žmonių (ir vėl gi – nepamirškime maišelių ir kastuvėlio).

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *