Laimo liga yra bakterijų Borrelia burgdorferi sukelta liga, pasireiškianti žmogaus odos, vidaus organų bei nervų sistemos pažeidimu. Borelijos randasi smulkiųjų graužikų ir kitų laukinių, rečiau naminių žinduolių, paukščių organizmuose. Iš vieno gyvūno kitam ligos sukėlėją perneša Ixodes rūšies erkės, kurios paplitusios Lietuvoje. Laimo ligos sukėlėjai randasi erkės žarnyne. Erkei siurbiant kraują, jie migruoja į erkės seilių liaukas, o iš jų perduodamos žmogui. Kuo ilgiau erkė išbūna įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad galima užsikrėsti Laimo liga.
2013 m. gegužės – birželio mėnesiais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai, kaip ir kiekvienais metais, atliko erkių stebėjimus Pajūrio regioniniame parke, Karklėje bei Šilutės rajono Gaidelių miške. Stebėjimų metu buvo nustatomas erkių gausumas, rūšys, renkamos erkės jų platinamų ligų nustatymui. Surinktos erkės buvo tiriamos Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje dėl Laimo ligos sukėlėjų nustatymo.
2013 m. atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad kas trečia tirta erkė buvo užsikrėtusi Laimo ligos sukėlėju. Pajūrio regioniniame parke Karklėje erkių užkrėstumas buvo 32 proc., Šilutės rajono Gaidelių miške – 3,8 proc.
Erkių aktyvumo sezonas trunka nuo kovo iki lapkričio mėnesio, o kartais jos būna aktyvios net gruodžio mėnesį. Erkių gausumas miškingose vietovėse yra nevienodas. 2012 m. pirmosios erkės buvo pastebėtos kovo 12 dieną, o paskutinės – lapkričio 19 dieną. Erkių aktyvumo periodas truko 253 dienas. 2013 m. pirmosios erkės buvo pastebėtos balandžio 18 dieną.
Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, įvairias kojų, rankų sritis – į vietas, kur oda yra ploniausia. Įkandimo žmogus nejaučia, kadangi erkės išskiria nuskausminimo ir kraujo krešėjimą stabdančias medžiagas.
Užsikrėtus Laimo liga, praėjus 1–4 savaitėms erkės įkandimo vietoje atsiranda migruojanti dėmė (eritema), kuri yra didesnė nei 5 cm ir plečiasi. Be to, daliai ligonių pasireiškia ir neryškių bendro pobūdžio negalavimų: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Tačiau yra atvejų (10–20 proc.), kai eritemos nebūna.
2012 m. Klaipėdos apskrityje buvo užregistruoti 93 žmonės susirgę Laimo liga. Tai sudarė apie 4 proc. visų Lietuvoje užregistruotų atvejų (2429). Per 2013 m. sausio-birželio mėn. Klaipėdos apskrityje buvo užregistruota 18 Laimo ligos atvejų, t.y. 1,4 karto mažiau nei per 2012 m. tą patį laikotarpį (26 atvejai).
Vienas patikimiausių apsisaugojimo nuo erkių būdų yra tinkami rūbai: ryškių spalvų ir kaip galima sandaresni, kad erkė nepatektų ant kūno, o jai patekus, kad galima būtų lengvai ją pastebėti. Kita priemonė yra repelentai – erkes atbaidančios medžiagos.
- Būnant miške, nepatartina sėdėti ar gulėti ant žolės. Geriau vaikščioti takeliais, poilsiui pasirinkti sausą, atvirą miško aikštelę.
- Grįžus iš miško, parko, sodo ar viešnagės kaime reikėtų atidžiai apžiūrėti save, iššukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, nes kol erkė suranda kur įsisiurbti, praeina maždaug valanda laiko.
- Aptikus įsisiurbusią erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti. Pasistengti nespausti erkės kūnelio ir nereikia nei erkės, nei jos įsisiurbimo vietos kuo nors tepti. Erkę reikia suimti su pincetu kaip galima arčiau kūno odos. Ištraukus erkę, pažeistą vietą reikia nuplauti muilu ir patepti dezinfekuojančia medžiaga. Erkės įkandimo vietoje ar aplink ją atsiradus paraudimui, pajutus pykinimą, galvos skausmą, tuoj pat reikia kreiptis į gydytoją.
- Norint apsaugoti stovyklavietes, poilsiavietes, kempingus nuo erkių, būtina jų teritorijoje išnaikinti menkaverčius krūmus, sausuolius. Reguliariai pjauti žolę, o nupjovus ją tuoj pat išvežti, praplatinti pasivaikščiojimų takus, vedančius link vandens telkinių, laužaviečių, paplūdimių. Graužikai yra erkių išgyvenimo šaltinis, todėl sistemingas graužikų naikinimas mažina jų skaičių.
