Bendrijos „Lemtis“ nariai grįžo iš ekspedicijos po tremties vietas Krasnojarsko krašte (0)

Sutvarkytos Ivanovkos kapinės | G.Aleknos nuotr.

Sutvarkytos Ivanovkos kapinės | G.Aleknos nuotr.

Neseniai iš ekspedicijos Sibire po lietuvių kalinimo ir tremties vietas grįžo bendrijos „Lemtis“ nariai. Aštuonių asmenų grupė per dvi savaites trukusią ekspediciją lankė tremties vietas, tvarkė išlikusias kapines, susitiko su Krasnojarsko krašte gyvenančiais lietuviais, domėjosi istorine praeitimi ir parsivežė daug naudingos vaizdinės bei dokumentinės medžiagos.

Ekspedicijos dalyviai, nuskridę į Krasnojarsko miestą, pirmiausia susitiko su vietos lietuvių bendruomenės pirmininku Antanu Rasiuliu. Jam buvo įteiktos atminimo dovanos, kurias lietuviams, gyvenantiems Sibire, dovanojo Lietuvos tremtiniai ir politiniai kaliniai. A.Rasiulis džiaugėsi parodytu dėmesiu ir pagarba Sibire likusiems lietuviams ir pažadėjo dovanas perduoti Krasnojarske gyvenantiems tautiečiams.

Jau pirmomis ekspedicijos dienomis jos dalyviai turėjo unikalią galimybę susitikti su Sibire gyvenančia lietuve. Narvos gyvenvietėje, įkurtoje dar estų tremtinių, jie sutiko tremtinę iš Varėnos Danutę Danilaitę-Belianiną. Trumpo, tačiau labai šilto susitikimo metu jai buvo įteiktos Lietuvos tremtinių dovanos: lietuviška duona, maldaknygės ir kiti suvenyrai.

Ekspedicijos metu buvo aplankyti Manos ir Partizanskojės rajonai ir juose išlikusios arba buvusios tremties gyvenvietės, jų kapinės: Narva, Chabaidakas, Ivanovka, Mina, Kojus ir Biriusukas. Svarbiausi darbai buvo atlikti Minos ir Ivanovkos kapinėse, kuriose buvo pastatyti nauji maumediniai kryžiai, aptverti kapai. Kitose tremtinių palaidojimo vietose buvo iškirsti medžiai ir krūmai, sutvirtinti išlikę paminklai ir atstatyti seni kryžiai ir tvorelės.

Vienos iš prioritetinių kapinių, kurias planavo aplankyti ekspedicijos dalyviai, buvo Biriusuko kapinės. Jas pavyko pasiekti tik vandens keliu – dvylika kilometrų teko plaukti valtimi Manos upe. Tik taip buvo įmanoma aplankyti vietą, kurioje paskutinė lietuvė buvo palaidota 1991 m. Kapinės buvo stipriai apaugusios ir tik po dviejų dienų darbo išryškėjo seni, tačiau dar tvirti kryžiai, kurių išlikę apie dešimt.

„Darbo sąlygas sunkino lietus, problemos su grupės transportavimu bei medienos paieška. Visgi džiaugiamės, jog ekspedicijos pradžioje išsikeltus uždavinius sugebėjome įvykdyti“, – įspūdžiais dalijosi ekspedicijos vadovas Gintautas Alekna. Beje, jis pasiliko Sibire, kur, Tiumenėje pasitikęs kitos ekspedicijos dalyvius, toliau tęsia darbus. Po to G.Aleknos laukia dar viena ekspedicija Permėje, o po jos, rugpjūčio mėn. viduryje, jis sugrįš trumpam į Lietuvą. Po trumpos viešnagės G.Alekna visam mėnesiui vyks į tiriamąją ekspediciją Krasnojarsko krašte bei Irkutsko srityje, kur ruošis kitų metų ekspedicijoms.

Bendrija „Lemtis“ dėkoja ekspedicijos partneriams ir rėmėjams: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos aludarių gildijai, Šakių rajono savivaldybei, „Senukams“, „Inter Rao Lietuva“, „Armijai ir civiliams“, Sedos kredito unijai, Ukmergės ūkininkų kredito unijai, Anykščių kredito unijai, asociacijai „Lietuvos kredito unijos“. Ekspedicijos dalyviai ypatingai džiaugiasi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių aktyvumu prieš ekspediciją ir dėkoja, jog jie ne tik aktyviai domėjosi ekspedicijos aplinkybėmis, bet ir pateikė svarbios informacijos apie tremties vietas, perdavė dovanų Sibiro lietuviams.

Turinčius klausimų, patarimų ateities ekspedicijoms ar norinčius išgirsti ekspedicijos įspūdžius ir patirtį Sibire, ekspedicijos dalyviai prašo skambinti šiuo telefono numeriu: 8 626 74148.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *