Žemaičių vienybės dieną Lietuvos Romuva Kražiuose sušauks Baltų Krivūlę (112)

Žemaičių vienybės dieną Kražiuose įvyks Baltų Krivūlė | Alkas.lt nuotr.

Žemaičių vienybės dieną Kražiuose įvyks Baltų Krivūlė | Alkas.lt nuotr.

Liepos 12-14 dienomis Kražiuose Lietuvos Romuva surengs trečiąją Baltų Krivūlę. Pasak Krivulės rengėjų Kražiai vienas didžiausių Žemaitijos ir visų baltų žemių dvasinių centrų. Čia yra didžiausias Lietuvos alkakalnis – Medžiokalnis.  Žemaitija ilgiausiai Europoje išlaikė dvasinę nepriklausomybę ir prigimtinės batiškos kultūros tąsą.

Pagerbdami Žemaitiją stipriname save

„Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus“ – byloja liaudies patarlė, skatinanti lietuvius įveikti visus sunkumus. Žemaitija buvo ir yra ypatingas Lietuvos kraštas, kuriam teko išskirtinė dalia. Jis pasižymi išskirtine galia. Žemaičiai garsėja kietu, nepalenkiamu būdu, dideliu užsispyrimu. Slėpiningas žemaičių kraštas puikuojasi piliakalniais ir šventkalniais. Kas aplanko Medvėgalį, Girgždūtę, Šatriją, negali atsispirti krašto didybei.

Kuo ypatinga Žemaitija Lietuvai, kur slypi jos galia?

Prieš 600 metų Žemaitija buvo oficialiai pakrikštyta, tačiau daugiau kaip 400 metų iki tol žemaičiai įnirtingai priešinosi dvasinei priespaudai, o ir po krikšto žemaičių gelminė dvasia tik pasidengė krikščionišku luobu, bet  išliko tokia pat gyvybinga ir ištikima savo žemei ir protėvių papročiams. Iki šiol čia gerbiami didingi šventi ąžuolai, liepos, pušys ir kiti medžiai, tik iš išorės pridengti negyvais svetimo krašto šventųjų atvaizdais. Sąmonės gelmė lengvai praskiria šį negyvą nudžiūvusį luobą ir geria sveiką medžių gyvybę. Kelmės rajone ne vieną tokį medį galima rasti ir šiandien.

Žemaitija visuomet gynė Lietuvą nuo atėjūnų iš vakarų, atplaukiančių jūromis ir bandančių, prisidengiant kryžiumi, pavergti kraštą. Ne tik gynė Lietuvą, bet ir gelbėjo broliškas baltų žemes. Žemaičiai, vadovaujami kunigaikščio Vykinto, kurio pilis, manoma, buvo Papilių piliakalnis šalia Kražių,  1236 metais Saulės mūšyje sutriuškino  Kalavijuočių ordiną ir nutraukė kitų baltų žemių užkariavimą. Po šio mūšio Kalavijuočių ordinas nebeatsigavo. 1260 metais liepos 13 dieną žemaičiai kuršių žemėje ties Durbe sutriuškino Vokiečių ordiną. Durbės mūšis buvo didžiausias XIII a. ir XIV a. lietuvių laimėjimas kariaujant su Vokiečių ordinu. Šis mūšis parodė žemaičių žemių konfederacijos jėgą. Po mūšio Baltijos šalyse pasikeitė politinė padėtis: Livonijos ordinas iš Durbės (Livonijoje) ir Georgenburgo pilių išvedė savo įgulas, Livonijos ordino ir Vokiečių ordino pavergtose žemėse sukilo kuršiai, žiemgaliai, estai, prasidėjo Didysis prūsų sukilimas, trukęs 14 metų (1260–1274 m.). Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas nutraukė taiką su Livonijos ordinu, vėl ėmė kariauti su vokiečių riteriais. Durbės mūšis sužlugdė Vokiečių ordino bandymą greitai užgrobti Žemaitiją, iki XIII a. aštuntojo dešimtmečio sustabdė jo veržimąsi į rytus. Tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei. Ši pergalė iki šiol įkvepia žemaičius ir visus baltus, todėl mūšio diena, liepos 13- oji,  pažymima kaip Žemaičių vienybės diena, kurią dera švęsti visiems lietuviams ir latviams.

Žaisdami politinius žaidimus, Žemaitiją Lietuvos valdovai ne kartą atidavė kryžiuočiams, tačiau žemaičiai ir toliau sėkmingai rodė kietą būdą – neįsileido atėjūnų. Visa Lietuva parodė išskirtinę tvirtybę – keturis šimtmečius atsilaikiusi, sėkmingai kovojusi dėl savo nepriklausomybės, tapo paskutine apkrikštyta valstybe Europoje (1387 m.). Žemaičiai buvo dar stipresni, todėl juos pavyko oficialiai pakrikštyti dvidešimt šešeriais metais vėliau.

Įvedus Lietuvoje krikščionybę, valstybė netrukus nunyko, įsigalėjo baudžiavos vergija. Buvo iškirsti šventi gojai, nuversti aukurai, žudomi žyniai, persekiojami ir kankinami visi, kas saugojo senąjį prigimtinį tikėjimą ir papročius.  Su dvasiniu pavergimu atėjo ir materialus skurdas. Tai geriausiai atspindi palaidojimai. Kiekviename kape iki krikšto tyrinėtojai aptinka turtingas įkapes – žalvario, sidabro papuošalus. Po krikščionybės įvedimo visa tai dingo. Iš Kražių kilęs profesorius Mykolas Michelbertas Kelmės krašto senuosiuose palaidojimuose archeologinių kasinėjimų metu aptiko gausybę paliudijimų apie turtingą anų laikų žmonių gyvenimą ir stiprią jų ginkluotę.

Kas buvo tos vertybės, dėl kurių reikėjo kovoti 400 metų? Lietuviai ir žemaičiai gynė teisę gyventi pagal savo protėvių papročius savo šventoje žemėje, kur šventa buvo viskas: vanduo, medžiai, javai, linai, kalnai. Šventa buvo gyvybė, jos tęsimas, šeima. Gynė teisę gyventi laisvėje savo tautos tūkstančius metų palaimintoje žemėje. Gynė teisę gyventi darnoje su žmonėmis ir gamta.

Neabejotina – šios  vertybės yra ne mažiau reikšmingos ir šiandien. Jos tiesiog būtinos oriam, sveikam ir darniam gyvenimui, norint išsaugoti save, savo artimuosius ir tautą kaip didelę giminę. Jos būtinos ir norint išsaugoti visą pasaulį, nes grėsmė gyvybei Žemėje yra žymiai didesnė nei prieš kelis šimtus metų – neatsakinga žmonių veikla griauna gamtos pusiausvyrą, sukurta (ir vis kuriama) priemonių, galinčių sunaikinti visą gyvybę žemėje. Būtina atstatyti senąją gyvybės išsaugojimo pasaulėžiūrą.

Žymusis mitologas Norbertas Vėlius Pasaulio Medį, kurį lietuviai ir daugelis tautų sąmonės gelmėse suvokia kaip kosminį pasaulio simbolį, guldo ant Lietuvos iš vakarų į rytus. Jis teigia, kad šio medžio šaknys yra Žemaitijoje, o šakos- Aukštaitijoje. Todėl Žemaitija – tai ir gelminių šaknų, šventyklų, žinojimo, ryšio su Žeme ir žynių žemė. Kelmas – lietuviškoje pasaulėžiūroje yra visa ko pagrindas, pirmapradė giminė, taigi Kelmės kraštas ypatinga kelminių-šakninių vertybių vieta.

Žemaitija yra kaip vėliava, kuri geriausiai išlaikė gelmines ir pamatines gyvybines Europos tautų vertybes. Todėl apsilankymas Žemaitijoje, užkopimas ant amžių išbandymus atlaikiusių alkakalnių ir piliakalnių teikia jėgą, žadina gyvybines galias. Viena geriausių progų tai padaryti – Žemaičių vienybės diena liepos 13-oji. Tuo metu visi besirūpinantys gelmine pasaulėžiūra iš Lietuvos, Latvijos ir kitų baltų žemių, norintys jungtis, stiprėti ir skleisti baltišką šviesą, rinksis ant didžiausio baltų žemių alkakalnio – Medžiokalnio į Baltų Krivulę, kurios darbotvarkę skelbiame čia:

Liepos 12-14 dienomis

Kviečiame į Baltų Krivūlę ir Žemaičių Vienybės Dieną Kražiuose!

Penktadienis, liepos 12 d.:

nuo 18.00 susibūrimas Kražiuose, kolegijos patalpose;

19.00 ugnies, atgabentos iš Neries ir Nemuno santakos Kaune aukuro, įžiebimas Medžiokalnio aukure;

20.00 Susipažinimo ir bendravimo vakaras:

– Saulės palydėjimas nuo Daugėliškės alkakalnio;
– ugnies uždegimas ant Perkūnkalnio;
– suneštinės blaiviosios vaišės.

Šeštadienis, liepos 13 d.:

nuo 10.00 susibūrimas Kražių kolegijoje;

11.00 Baltų Krivūlė. Pranešimai ir  pasisakymai tema Gelminės savasties ir sveikos prigimties stiprinimas, bendradarbiaujant ir keliant visuomenę;

18.30 Šventinė eisena su vėliavomis ir ugnimi į Medžiokalnį;

19.00 Žemaičių vienybės ir baltų kraštų draugystės šventė Medžiokalnyje;

– svarbiausi įkvepiantys žodžiai;
– visus uždegančios dainos;
– jungiantys rateliai;
– draugystės šokiai;
– suneštinės blaiviosios vaišės.

Sekmadienis, liepos 14 d.:

10.00 Baigiamieji susitarimai ir pareiškimai Kražių kolegijoje

Krivūlę šaukia: Lietuvos Romuva

Rengėjai: Kelmės kraštiečių klubas, Kelmės savivaldybė

Čia šaukiamoje Krivūlėje bendradarbiavimui susijungs Lietuvos visuomeninės organizacijos, kurioms rūpi Lietuva ir geriausios tūkstantmečius ugdytos tautos vertybės:

Baltų Krivulės Kvietimas jungtis

Lietuvos visuomenines organizacijas, kurioms svarbu Lietuva, mūsų žemė, gamtos ir kultūros paveldas, per tūkstantmečius kauptos tautos vertybės, sveikas gyvenimo būdas ir  bendruomeniškumo supratimas, kviečiame jungtis lygiateisiais pagrindais į organizacijų sąjungą, kurios tikslas stiprinti viena kitą, geriausias tautos vertybes skleisti visuomenėje, informuoti apie savo organizacijų vykdomą veiklą ir renginius, pagal galimybes remiant viena kitą ar bendru sutarimu vystyti jungtinę veiklą arba rengiant bendrus renginius. Pradinis susitarimas bus priimtas visuotinėje Krivūlėje, Kražiuose liepos 12-14 dienomis. Kviečiame dalyvauti, arba el. paštu atsiųsti savo pasiūlymus ir norus.

Baltų Krivūlė Kražiuose.

Pasiteiravimui: 868793385, Valdas Rutkūnas.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Mes baltai, Naujienos, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: