VU bibliotekoje atidarytoje parodoje pristatoma kilminga Lietuvos valstybės istorija

Liepos 3 d. 16 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje atidaryta unikali paroda „Sub signo nobilitatis: Po kilmingumo ženklu“. Paroda skirta Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, joje atsispindi Lietuvos valstybės vieta ir reikšmė Europoje, nuo savarankiškos valstybės iškilimo XIV a. iki pat jos žlugimo 1795 m.

Šioje parodoje eksponuojama tai, kas apibūdina valstybės – taip pat ir Lietuvos – statusą tarp kitų regiono šalių: įvairūs dokumentai, atskleidžiantys įtakingų ir visoje to meto Europoje žinomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių bei didikų giminių istorijos ištakas, unikalūs žemėlapiai, liudijantys Lietuvos valstybės sienų ir teritorijų raidą.

Parodos parengimas susijęs ir su Lietuvai, kaip garbingai Europos valstybei, kelių svarbių sukakčių paminėjimu. Prieš 600 metų, 1413 m. spalio 2 d. Horodlėje sudaryta unija tarp Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kurioje Lietuvos bajorams buvo suteikti lenkų ponų herbai su teise juos paveldėti. Tai reiškė Lietuvos aukštuomenės įsiliejimą į Europos kilmingųjų šeimą, o tuo pačiu ir savarankiškos Lietuvos valstybės pripažinimą Europoje. Be to, minima pirmojo originalaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio 400 metų sukaktis. Šio LDK žemėlapio parengimą organizavo, prižiūrėjo ir finansavo vienos žymiausių Lietuvos didikų šeimos atstovas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616). Šis pirmasis originalus Lietuvos žemėlapis Magni Ducatus Lithuaniae… exacta descriptio… buvo išspausdintas 1613 m. Amsterdame.

Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. leidiniuose bei rankraščiuose esantys visų buvusių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių herbai – nuo Kęstučio iki paskutinio Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio, valstybės valdovų portretai, valstybiniai ir atskirų teritorijų, žemių simboliai, žymiausių LDK kilmingųjų šeimų – Radvilų, Sapiegų, Pacų, Ostrogiškių, Valavičių, Sanguškų ir kt. – heraldiniai ženklai. Parodoje pristatoma ir eksponatais iliustruojama apie 20 LDK giminių herbų. Tai, kad Lietuva nuo seno priklausė Europos šeimai parodo ir mūsų bajorų naudotų herbų panašumas į didžiausių Europos valstybių didikų ženklus – parodoje galima pamatyti Anglijos, Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos, Italijos, Belgijos, Čekijos, Portugalijos, Rusijos diduomenės, o taip pat ir įvairius senuosius valstybinius herbus, žemėlapius bei Europos miestų vaizdus su jų simboliais ir herbais.

Paroda VU bibliotekoje veiks iki 2013 m. gruodžio 15 d.

Apie VU biblioteką

Seniausia ir turtingiausia Lietuvos valstybinės reikšmės akademinė biblioteka, reprezentuojanti Universitetą ir visą šalį. Biblioteka, įsikūrusi unikaliame istoriniame architektūriniame ansamblyje, išsiskiria reikšmingu mokslui, švietimui ir kultūrai sukauptu paveldu.

VU biblioteka atvira Universiteto bendruomenei, Vilniaus miesto ir visos Lietuvos gyventojams, užsienio svečiams.

Bibliotekoje saugomos kultūros paveldo retenybės: seniausia spausdinta knyga, esanti Lietuvoje, – inkunabulas Rabano Mauro „Opus de universo“ (Strasbourg, 1467) ir vienas iš dviejų pasaulyje žinomų pirmosios lietuviškos knygos Martyno Mažvydo „Katekizmo“ egzempliorių.

Biblioteka daugelį metų yra garbingiausių Lietuvos Respublikos svečių vizitų dienotvarkėje. Joje lankėsi Belgijos karališkoji šeima, Velso princas Čarlzas, popiežius Jonas Paulius II, Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama, Nyderlandų karalienė, Ispanijos karališkoji šeima ir daugelis kitų.