Lietuvos Sąjūdžiui birželio 3 d. sukanka 25 metai (11)

SąjūdisBirželio 1 d. 11 val. LR Seimo Kovo 11-osios salėje prasidės iškilmingas Lietuvos Sąjūdžio 25-mečio minėjimas ir XIV Sąjūdžio suvažiavimas.

Suvažiavimo išvakarėse gegužės 30 d., 13 val. naujienų agentūroje Elta bus pristatytas birželio 1 d., vyksiantis XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas: jo programa, Sąjūdžio veikla, valstybės problemos, suvažiavimo rezoliucijos, naujas „Sąjūdžio žinių“ numeris. Kalbės Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, Tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius, vicepirmininkas Kazimieras Garšva ir kiti tarybos nariai.

Lietuvių Tauta, sukūrusi ir apgynusi savo valstybę 1236 m., didžiulių savo pastangų dėka ją atkūrė 1918 ir 1990 m. Prieš 22 metus nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką atkūrė Lietuvos Sąjūdis, pažadinęs Lietuvos žmonių dvasią, grąžinęs atsakomybės jausmą už savo Tėvynės ateitį, įkvėpęs darbo ir gyvenimo viltį. Daugybės pasišventėlių pastangos prieš ketvirtį amžiaus per trumpą laiką Sąjūdį pavertė visos Lietuvos geros valios žmonių Sąjūdžiu.

1988 m. birželio 3 d. Mokslų akademijos salė | Jono Česnavičiaus nuotr.

1988 m. birželio 3 d. Mokslų akademijos salė | Jono Česnavičiaus nuotr.

Per 25 metus Sąjūdis turėjo tuos pačius narius, panašius tikslus, bet tris kiek skirtingus pavadinimus. Nuo 1988 m. birželio 3 d. vadovavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė (35 nariai), nuo 1988 m. spalio 24 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo taryba (35 nariai) ir Sąjūdžio Seimas (220 narių), nuo 1990 m. balandžio 22 d. – Lietuvos Sąjūdžio tarybos (iki šiol jų buvo 12). Sąjūdis tapo visuomeniniu judėjimu valstybei remti ir nebegalėjo dalyvauti rinkimuose.

Pirmas didysis Sąjūdžio mitingas Vingio parke. Vilnius, 1988 m. liepa. | efoto.lt

Pirmas didysis Sąjūdžio mitingas Vingio parke. Vilnius, 1988 m. liepa. | efoto.lt

Pirmajame (steigiamajame) Sąjūdžio suvažiavime priimtus įstatus Lietuvos TSR Ministrų taryba teregistravo beveik po 5 mėnesių (1989 m. kovo 16 d.), atkreipdama „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos dėmesį, kad Sąjūdis savo veikloje privalo laikytis Lietuvos TSR Konstitucijos ir kitų įstatymų reikalavimų“.

Antrojo Sąjūdžio suvažiavimo VI posėdyje (pirmininkas – A.Abišala, sekretorius – G.Šileikis) buvo balsuojama: „Kas už tai, kad buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis taptų Lietuvos Sąjūdžiu? Už – absoliuti dauguma, prieš – 2, susilaikė – 4“. Nuo to laiko oficialus Sąjūdžio pavadinimas yra Lietuvos Sąjūdis.

Lietuvos Sąjūdžio tikslas – palaikyti ir stiprinti Lietuvos valstybę, jos vientisumą ir nedalomumą, padėti išlaikyti ir įtvirtinti taip sunkiai iškovotą Nepriklausomybę, seniausią iš gyvųjų indoeuropiečių kultūrą.

 

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvidešimtpenkmečio minėjimo programa


Gegužės 31 d. – birželio 27 d.

Seimo II rūmų galerijoje eksponuojama Atgimimo laikų Stepono Lukoševičiaus „Alko“ klubo plakatų paroda „Nuo Sąjūdžio priešaušrio iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo“

Birželio 1 d. (šeštadienis)

11 val. Dvidešimtpenkerių metų pagerbimo jubiliejinis Lietuvos Sąjūdžio XIV suvažiavimas Seimo Kovo 11-osios Akto salėje * (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius)(rengia Lietuvos Sąjūdžio taryba)

Birželio 2 d. (sekmadienis)

12 val. Sąjūdiečių, palaidotų Vilniuje, kapų lankymas
(rengia Seimo kanceliarija ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių klubas)

17 val. Jaunimo forumas–diskusija „Kartų estafetė: gyvoji Sąjūdžio atmintis“ Vilniaus dailės akademijos Gotikinėje salėje (Senieji rūmai, Maironio g. 6, Vilnius)
(rengia Jaunimo sambūris „Pro Patria“)

Birželio 3 d. (pirmadienis)

9.30 val. Zino Kazėno Sąjūdžio fotografijų parodos atidarymas Parlamento galerijoje *

10 val. Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvidešimtpenkmečio minėjimas Seimo Kovo 11-osios Akto salėje *

12 val. Sąjūdžio dvidešimtpenkmečio ąžuoliuko sodinimas prie Seimo rūmų
(rengia Seimo kanceliarija)

13 val. Atminimo lentos atidengimo ceremonija prie Rašytojų sąjungos pastato (K. Sirvydo g. 6, Vilnius)
(rengia Rašytojų sąjunga ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių klubas)

14.00 val. Sąjūdiečių konferencija–forumas „Sąjūdžio Lietuva: viltys ir tikrovė“ Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, Vilnius)
(rengia Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių klubas ir Lietuvos mokslų akademija)

17.30 val. Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Birželio 20 d. (ketvirtadienis)

16 val. Fotografo Raimondo Urbakavičiaus Sąjūdžio nuotraukų parodos atidarymas ir leidinio pristatymas Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, Vilnius)
________________
* Įėjimas su kvietimais

Sąjūdžio dvidešimtpenkmečiui skirti renginiai savivaldybėse [pdf]

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

11 komentarų

  1. Amelija:

    Širdį perveria šiurpas – nejaugi tai buvo taip seniai? Kiek mūsų, tuo metu jaunų, jau guli po kryžiais… Ačiū Dievui, to meto draugystė liko amžina – tegul Abišala, Kaušpėdas, Šerkšnys tapo turtuoliais, mes esame draugai – draugai amžiams. Ir “tėvelis” Landsbergis su savo vaikystės atsiminimais, su brolio Gabrieliaus šposais – to meto inkliuzas. Ačiū likimui, suvedusiam mus į vienį, ačiū laikui, galėjusiam tapti Europos žmonėmis.

  2. Kemblys:

    Susiburti ,,Lietuvos Sąjūdžiui” prieš 25 metus buvo tiek pat galimybių, kaip dabar Baltarusijoje ar Šiaurės Korėjoje. Gal šį kartą J.Vaiškūnas papasakos kas juos sukvietė pačiam pirmam susirinkimui: mokslininkus, filosofus, etnologus. Tuos, kurių dėka tarybų sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius M.Gorbačiovas buvo priverstas atsisakyti marksizmo-leninizmo ideologijos ir suskaldyti tarybų socialistinių respublikų sąjungą.
    Dauguma tų pirmųjų ir dabar daro įtaką Lietuvos valstybės valdymui. Gal jiems dar nesibaigė ,, sąjūdis Gobačiovo persitvarkymo politikai remti”?

    • Rimvydas:

      “filosofus, etnologus”, “komunistų partijos generalinis sekretorius”, “ideologijos”, “socialistinių”, “politikai” – 4 sakiniuose šitiek svetimžodžių!..:) O trečiajame sakinyje iš eilės net 4 svetimžodžiai! Gėda gerbiamas Kembly, oi kaip gėda. Ir ko Jūs vertas?…

      • Kemblys:

        Kartais, kai išrenku kieno nors parašytus svetimžodžius, manęs paprašo išversti į lietuvių kalbą, dažniausiai neatsisakau.
        Rimvydai, jei tu čia nesimaivai, o tikrai saugai lietuvių kalbą, būk malonus išversk į lietuvių kalbą M.Gorbačiovo tuometinių pareigų pavadinimą. Būsiu dėkingas, aš tikrai nežinau.
        Deja, etnologas (mokslas tokis, kaip biologas, muzikologas) J.Vaiškūnas ir šį kartą nutylės aplinkybes kaip tsrs slaptos tarnybos atrinko pirmuosius sąjūdiečius.

  3. medus:

    man tai buvo tik paauglytė – gal todėl to meto įvykiai taip giliai įsirėžė atmintyje emociškai, ne faktiškai. bet galbūt tas jausmas ir yra pats stipriausias atsiminimas ir nemeluojantis įrodymas, kad tai buvo nesumeluota, tikra. labai svabi ir graži atmintis. tikiuosi, kad ne viskas dėl Lietuvos prarasta, labai tuo tikiu – žmogaus dvasia stipresnė nei melas, intrigos ir klanai. turime tuo tikėti ir iš tiesu galėsime keisti savo “realybę”.

  4. Rasa:

    1988-06-03. Ypatinga Diena. Man, tuometei provincijos devintokei ne pionierei, viena įsimintiniausių, spalvingiausių ir daugybės įvykių kupina diena, pradedant rytiniu netikėtu vienu paskutiniųjų “mažuoju karu” su tarybinės mokyklos sistema per plačiosios tėvynės kalbos egzaminą, tęsiant asmeninėmis netektimis (kas žino, kaip viskas būtų susiklostę kitaip- galbūt būtume šeimoje turėję net ir signatarą, na, o išpranašavusį kažką panašaus į būsimą Sąjūdį- tikrai taip, teskyrė keletas dienų……), baigiant Didžiuoju Atradimu -Sąjūdžiu (tiesa, išgirstu truputį vėliau). Džiaugiuosi, galėjusi gyventi nepaprastu laikotarpiu ir betarpiškai matyti neįtikėtinu greičiu skriejančią Lietuvos Istoriją ir jos kitimą. 25-eri metai- ketvirtis amžiaus, o atrodo, kad viskas vyko dar tik vakar… Už tą nepaprastą gyvenimą – kuo didžiausi ir nuoširdžiausi padėkos žodžiai Žmonėms, išdrįsusiems (beje, juk ne visi tą vakarą MA salėje išdįso prabilti apie tai, ko susirinko…) ir nepabijojusiems mesti iššūkį raudonajai supuvusiai santvarkai. Dar kartą AČIŪ Sąjūdžio Iniciatyvinės Grupės ĮKŪRĖJAMS ir visiems kitiems jų bendražygiams.

  5. Artūras Gotautas:

    Bet dar ir yra žmonių tikinčiu melu ir melagingom istorijom,o ypač apie sąjūdį 😀
    O kiek ten veikėjų šventai tikinčių prabudusią Lietuvą ir išsivadavusią iš TSRS .. 😀
    Išsivaduokit pradžiai,nuo nuosavos Žemės mokesčių,toliau apie kitus išsivadavimus galėtume kalbėti 😀
    Gal šiuo metu su tai pačiais sąjūdžio “metodais” sukurti sąjūdį prieš ES ir visą mėlyną supuvusią santvarką ?
    Ar palaukti 2018 – 2020 m. kai bus kita santvarka su visais sąjūdžiais ir kitais vaidinimais,nors dauguma artistų tie patys veikėjai/kadrai nuo 1986 m. iki šiol ..
    Tada “stažuotė” užtruko po du metus bendrai žydiškai “kontrolei”,šiuo metu “stažuotės” ilgesnės,nes žydų žydiškam žydėjimo žiede (ŽžŽž) vietos yra ribotos apribojant pačia ribą ..
    Anais laikais valstybių tarnybose žydai sudarė 70 – 80% tarnautojų,dažnu atveju aukštuose “postuose”,šiuo metu baisiau,nes žydiškos pasakos įdiegtos į žmonių galvas,valdant juos pačius,jiems patiems nesuprantant ..
    Pats geriausias vergas tas,kuris nesupranta,kad jis vergas …

    • pacientui A G:

      nieko tokio, nepergyvenk žmogau. Tai tik Pilnaties poveikis. Praeis, tikėkimės, nesi beviltiškas…

    • medus:

      jūsų komentare racijos šiek tiek yra: tiesa – vergovės baisiausia forma yra ta, kai ji pavadinama laisve ir žmonės užsiliūliuoja toje “laisvėje” – ir nors po kiek laiko supranta, kad “kažkas ne taip”, bet su kuo gi kovoti, jeigu esi laisvas??? apgavystė, kurioje gyvena daugelis..
      o dėl sąjūdžio nesutinku – tai buvo juoširdus judėjimas nusikratyti TSRS pančių ir tai BUVO PASIEKTA. tik gaila, kad tie dori žmonės nesigvėšė valdžios ir užleido vietą tiems, kurie suskubo tautą įpančioti į kitą vergovę.
      o filosofiškai pažiūrėjus, labai platus klausimas – laisvės žmonijai žemėje aš šiuo metu apskritai nematau, tačiau tautinis tapatumas, meilė gimtajam kraštui, dvasios galimybė neskęsti purve ir noras nevaržiomai kūrybiškai reikštis – dalykai, kurių verta trokšti ir dirbti jų siekiant. žingsnis po žingsnio gali pakeisti labai daug.

    • medus:

      mano kometaras žemiau yra atsakymas A G 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *