Vyriausybė siūlo Seimui pritarti 11-os įstatymų pakeitimams, kurie iš esmės sumažina biurokratinę naštą gyventojams, verslui ir viešojo administravimo institucijoms. Kitaip tariant, siekiama užbaigti antspaudo, kaip privalomo teisinio akto, sandorio sutvirtintojo ar biurokratinio žymeklio, epochą. Civilinio kodekso ir su juo susijusių įstatymų pataisoms trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.
Iki šiol šiuose įstatymuose juridiniams asmenims yra įtvirtintas privalomas reikalavimas naudoti antspaudus. Praktikoje tai reiškia žmonių sugaištą laiką vien tam, kad gautų reikalingą dokumento patvirtinimo žymą ar net kelis tokius antspaudus. Vyriausybė siūlo Seimui pritarti teisiniam reguliavimui, kuris juridiniams asmenims leidžia patiems pasirinkti – naudoti ar atsisakyti antspaudo civilinėje apyvartoje.
Taip pat Seimui siūloma dar labiau sutvirtinti valstybinių informacinių sistemų statusą. Jeigu teisiniai aktai priimami naudojantis šiomis sistemomis, pavyzdžiui, kai ūkininkas internetu teikia paraišką valstybės paramai, tai tokių aktų nebereikės pasirašyti ranka ir patvirtinti antspaudu.
„Supaprastinę sprendimų priėmimo tvarką ir pagreitinę žmonių aptarnavimą, visiems sutaupysime daug laiko. Kartu pasieksime ir kitą tikslą – plačiau įdarbindami informacines technologijas, padidinsime savivaldybių ir valstybinių institucijų veiklos efektyvumą“ – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Našta iki Panerių kalnuose suardyto… (atgimsiančio vėl)
dėl tunelių bei perkąsnių
iki “reaktyvinio”
garinio,
geležio
ir akmenų-titnagų
amžių buvusi mažesnė.
Nuo titnago, nuo plačios
plačios europinės prekybos
iš ČIA JUO
(jotvingiams saugant-prižiūrint)
visais keliais, visomis kryptimis iš
plačių plačių lietuviškųjų (būsimos valst.)
žemių, vis labiau ir labiau – šimtmečiais
pradėjusi “spausti” našta:
nuo dar neatrastos 1533 m. leidimo
knygos pirmosios, nuo 1569 m.
“susispaudimo” su kaimynu po vienu stogu;
nuo prievartinių dalybų ir iškeldinimų svetur…
Vyriausybė supaprastins, pagreitins ką?
Manyčiau (…)paprastinę ir tapsim prastesni –
beveidžiai,
beantspaudžiai BEVYČIAI……………………………………TIK
Prie titnago ir kuokų grįžt – argi jau metas (ne per anksti nupiep. “bolševikpalaikių lykiai” nugrobią žymenis?)
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sako: „Praktikoje tai reiškia žmonių sugaištą laiką vien tam, kad gautų reikalingą dokumento patvirtinimo žymą ar net kelis tokius antspaudus.“ „plačiau įdarbindami informacines technologijas, padidinsime savivaldybių ir valstybinių institucijų veiklos efektyvumą“. Idiotas tas Butkevičius, arba apsimeta. Žmonės sugaištą laiką stovint eilėse, vaikštant tarp „specialistu“, renkant visai niekinius dokumentus, lakstant tarp įstaigų ir t.t. O antspaudą uždėti kelių sekundžių reikalas. O kaip atpažinti originalą nuo kopijos, ar klastotės? … Ar kas nors tikrino jam sveikatą?
neatsisakys tikrai.. daug metų praeis, kol nebeliks popierinių dalykų ir antspaudų.
Surašiau čia savo nedidelės patirties ir to, kaip turėtų būti, mišinį.
Bent kol kas antspaudo atsisakymas atneštų daugiau žalos, nei naudos. Naštą ne antspaudas užkrauna, o darbo organizavimas, t.y.,, tai, kad bet kokių dokumentų, pažymų, popierių, esančių kitoje įstaigoje siunčiamas pilietis, nors įstaigos turi galimybę (taigi, ir PRIVALĖTŲ!) pačios iš kitos įstaigos kažką el. paštu, faksu, kažką gal ir antžeminiu paštu užsakyti, kažką nusikopijuoti iš Registrų centro ar iš žinybinių duomenynų. Tokiu atveju anos įstaigos „gyvą” antspaudą pakeistų/papildytų pažymą/kopiją atsiuntusio ar ją kad ir iš ekrano pasidariusio specialisto (el.) parašas ir skyriaus antspaudas. Nežinau, ar mano atkaklus zyzimas paveikė, bet vienoje įstaigoje taip ir įvyko – atnešiau dokumentus, kuriuos tik pati turėjau, specialistas pats skeneriu padarė jų kopijas (neteko eiti pas notarą), o kitus įstaigos turimus dokumentus patys pasiėmė. (Gal nuo tada ir kitos įstaigos jau prie tokios tvarkos perėjo?)
Kai, užuot patys atlikę raštinių darbą, biurokratai piliečius siuntinėja, šiems tenka prarasti savo darbo dieną – atsiprašyti iš darbo, gaišti laiką registracijai, leisti pinigus ir kelionėms, ir už gaunama kopijas ar pažymas. Nesuvokiama, kai taip vaikomas net neįgalus, ar ligonis, arba sunkų ligonį 24×7 slaugantis šeimos narys – kad med. įstaigai atneštų kažkokią pažymą iš kitos med. įstaigos! (Dabar tai „pateisinama”, o tiksliau – dangstoma privačių duomenų apsauga!!! T.y., skaitmenizacijos teikiamomis galimybėmis medicinos biurokratai naudotis nenori, nors tik pats pacientas turėtų spręsti, ar jis leidžia jį gydantiems matyti jo med. korteles, kad ir per kelias įstaigas jos išmėtytos, užuot būtų į vieną bendrą jo sveikatos byla surinktos!)
O kaip senatvės pensijų dokumentai tvarkomi? Ar vis dar pats žmogus siuntinėjamas per įstaigas ir visų prašyti sprafkės, jog jam reikalinga sprafkė? Užuot bent porą mėnesių iki sukankant pensininko statuso datai, žmogus gautų iš Sodros pranešimą, jog jam jau ateina pensijos metas, ir Sodra jam įskaičiavo štai tokios trukmės darbo stažą, priskaičiavo štai tokio dydžio pensiją? Ar viskas, ko jo prašoma, tai tik patikrinti, ar viskas gerai ir pranešti, į kokį banką/kokiu adresu siųsti pensiją? O jei rastų neatitikčių, jis prašomas parašyti (paskambinti ar atvykti) ir pateikti, jei turi, trūkstamus dokumentus, arba Sodrai pranešti, kur jų galima rasti.