Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos kiemelyje atidengė paminklą kalbai.
„Kalba – mūsų bendras ryšys. Išsaugoti kalbą reiškia išsaugoti tautą. Tegul čia iškalti lietuvių kalbos žodžiai būna įamžinti ne tik grindinyje, bet ir išlieka mūsų atmintyje bei kasdienybėje. Jeigu nepamiršime savo kalbos, nepamiršime ir savo istorijos. Puoselėkime kalbą, kalbėkime ir kurkime lietuviškai“, – sakė šalies vadovė.
Pasak jos, penkios baltų šeimos kalbos jau mirusios, todėl menininkų, verslininkų ir visų žmonių dėka atsiradęs paminklas yra svarbus priminimas, kad kiekvienam iš mūsų tenka atsakomybė išsaugoti lietuvių kalbą.
Paminkle iškalti išnykę lietuvių kalbos žodžiai:
Angu (arba)
Ankerys (sudygęs grūdas)
Anopas, -a (anoks, -ia)
Ansgatės (antai, aure)
Arep (op)
Atlėšys (atodrėkis)
Augyvė (1.motina. 2. auklė. 3. įsčia. 4. augalas)
Augojas (laukinis serbentas)
Begne (bene, ar tik ne, gal)
Berklai (lieptas)
Bėsku (oi, oi (skausmui išreikšti))
Besneko (niekai, tegu sau, bala nemato, tiek tos)
Biškinas (vidutinis, nestambus arklys)
Bizdras, -a (trumpas, be uodegos)
Brąsvus, -i (derlingas, našus)
Būrioti (srėbti, pliaupti)
Bukštinas (avinas)
Čiūtė (kankorėžis)
Čiužma (daug, kantrybė)
Dabus, -i (puošnus, -i)
Dangojus (apsidengimas, danga, drabužiai, skalbiniai)
Dangovė (apdaras, drabužiai, apsitaisymas)
Daras (darbas)
Deivilas (dievaitis)
Delka (meškerė)
Valkos (rogės)
Vambra (lūpa, burna, snukis)
Varkalys (varinių daiktų kalėjas, varininkas)
Varvas (lašas)
Vekė (statinis kaištis, volė)
Veliuoka (vaiduoklis, šmėkla)
Ventarinė (pilvas)
Verkšnaitis (elgeta)
Žagata (šarka)
Žievulėlis (žievės skiedrelė, gabaliukas)
Žiorti (derėti)
Žiubčius (avižų maišelis su pasaitu arkliams, žibikas)
Žužulys (stora gelumbė)
Žvieti (žvejoti)
Žvilas, -a (1. poširmis. 2. apyžilis)
“Tarnuotis (švartuotis), – nori Klaipėdoj tarnuotis pasikraut, tai tarnuok pirklį savą vytinę čia.
Žinia, – Nemunu ir Šešupe kiek pajėgsim, – Pašešupin (Marijampolėn) prekių nugabensim;
iš Tvankstos grįžom, visos vytinės mūsiškės ir laivai kiti jau nuo Vyslos žemupių parvyks.”
Ta dar dar gyva, tad ir būkim, – lietuvišku, savu skambesiu gyvi.
Prezidentė nebijo pasisakyti dėl kalbos, Tautos išsaugojimo. O ką daro valdžioje žiovaujančių armija. Jie yra Tautos pažangos stabdžiai.
Mano nuomone,šiais komopolitinio viruso plitimo laikais,aukšto rango valstybės tarnautojams yra netgi būtina savo pasisakymais ir darbais ginti lietuvių kalbą.Politikų tyla šioje srityje beveik prilygsta lietuvių tautos išdavystei.
Valio prezidentei.
Kalba labai svarbi mąstymui, kalba svarbi, kaip priemonė, kurti tam tikra būvį, vienijantį visuomenę.