P. Gylys. Pedofilijos byla, antipolitika ir 80 seimūnų iš Juodojo Lietuvos sąrašo (40)

Povilas Gylys | alkas.lt nuotr.

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Balsavimas dėl N.Venckienės neliečiamybės ryškiai pademonstravo, kaip   moraliai puolusi yra mūsų politinė sistema ir kaip smarkiai pakirtęs mūsų šalį yra antipolitikos ir antivalstybiškumo virusas. Išoriškai vertinant, galima manyti, kad buvo suduotas smūgis N.Venckienės asmeniui, „Drąsos kelio“ judėjimui. Iš tikrųjų, giliau pažvelgus, nuostoliai yra žymiai didesni. Nukentės ne tik Venckų bei Kedžių šeimos, politiškai ir teisiškai persekiojami Klonio gatvės gynėjai, bet ir visa mūsų visuomenė. Nukentės nuo mūsų šalies nuvalstybinimo, dėl jos moralinių pagrindų, vadinasi, ir teisingumo sistemos vis didesnio deformavimo, išderinimo. Jau dabar  aišku, jog pedofilijos bylos „permontavimas“, ir  paskutinis teismo sprendimas A.Ūso byloje tai patvirtina, turės  sisteminių neigiamų pasekmių mūsų šaliai. N.Venckienės byla yra tik dalis strateginio plano ištrinti VIP-inės (VIP-very important  person) pedofilijos  pėdsakus  Lietuvoje.

Po Seimo realios daugumos – socdemų, konservatorių ir liberalų antipolitinio, vadinasi, ir antivalstybinio, sprendimo didelę dalį visuomenės apėmė dar didesnis nusivylimas taip vadinamomis politinėmis ir teisinėmis  institucijomis. Sakau taip vadinamomis, nes iš tiesų jos pasireiškia kaip antipolitinės ir neteisingumą, neteisybę didinančios įstaigos. Paaiškinsiu – kai kartą manęs vienas vyresnės kartos žurnalistas taikliai paklausė ar galima politiku laikyti žmogų, kuris negina viešojo nacionalinio ar viešojo lokalaus- tarkim bendruomenės- intereso, sekė mano atsakymas: asmuo, kuris siekia naudos tik sau ar savo partijai, bet nesupranta viešojo gėrio, bendrojo gėrio esmės ir tik dangstosi tuo gėriu, nėra politikas. Jis yra  antipolitikas. Tęsiant šią mintį, galima teigti, kad antipolitikas yra žmogus, prisidedantis prie bendrojo blogio kūrimo ir sklaidos. Nacionalinio lygio neteisybė yra viena iš viešojo blogio rūšių, nuo kurio individualiai apsiginti mes praktiškai negalime.

Šių metų balandžio 9 diena į Lietuvos istoriją įeis kaip diena, pažymėta gerai KOORDINUOTO,  ORGANIZUOTO ir VIEŠAI CINIŠKO vaivorykštinės koalicijos politinio susidorojimo dėme. 80 Seimo narių, juos  siūlau įtraukti į Juodąjį Lietuvos  sąrašą, ignoruodami moralinius ir konstitucinius demokratijos  principus, nekreipdami  dėmesio į akivaizdžius faktus, remdamiesi išgalvotais, taip pat ir pseudoteisiniais, nes neteisingais, argumentais į mūsų akivaizdžiai angažuotos teisėsaugos rankas atidavė buvusią teisėją ir dabartinę politikę.

Nors politinio susidorojimo faktą bando pridengti dalis šališkai veikiančios žiniasklaidos, daug žmonių MATO tą susidorojimą, teisėsaugos naudojimą politiniams tikslams, valdančios nomenklatūros tikslams. Nemaža dalis matančių dar labiau „nusipilietina“ – praranda viltį, kad mūsų valstybė gali atsigauti. Kita dalis, manau, vis labiau suvokia, kad šią valstybę būtina gelbėti ir kad tai galime padaryti tik bendromis pastangomis, solidariai. Tikiuosi, kad vaivorykštinės partinės koalicijos ir teisėsaugos nomenklatūros siautėjimas, priešingai valdančiųjų lūkesčiams, stiprins šias nuostatas, vadinasi, stiprins pilietiškumą, t.y., norą tarnauti valstybės išlikimo ir stiprinimo idealams.

P.S. Po to, kai 80 Seimo narių balsavo prieš teisingumą, aš sau paskelbiau karantiną – neduoti rankos Juodojo Lietuvos sąrašo žmonėmis. Nenoriu užsikrėsti antivalstybiškumo virusu. Tai aukščiausia bausmė, kokią gali skirti atskiras asmuo – inteligentas. Bausmė, kai kas sakys, yra  drąstiška,  bet  ir  prasižengimas yra rimtas. Tie žmonės, palaikydami neteisybę, prisideda prie viešojo blogio, griauna nematomą, bet tikrai realų, valstybės pastatą.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *