Kas skatina paauglius rinkti šiukšles, taisyti duobes ir rūpintis senoliais? (3)

sac.smm.lt nuotr.

Moksleiviai Lietuvoje – aktyvūs, gebantys imtis iniciatyvos ir spręsti jiems aktualias problemas. Tai akivaizdžiai matyti 2012–2013 m. vykusio nacionalinio pilietiškumo ugdymo projekto „Atviras kodas PILIETIS“ moksleivių įgyvendintose iniciatyvose.

Projekto metu 600 moksleivių iškeltų problemų virto į 70 įgyvendintų gerų darbų, tokių, kaip atstatyta sugriuvusi miesto autobusų stotelė, užtaisytos mokyklos automobilių aikštelės duobės, mokyklose įkurtos jaukios poilsio erdvės, atnaujintos ir į šiukšlingiausias miesto vietas pastatytos senos šiukšliadėžės, surengtos labdaros, atšvaitų, gyvūnų globos, ekologinio švietimo akcijos, aplankyti apleisti senoliai ir kt. Ir visa tai pačių moksleivių iniciatyva bei rankomis.

Į aktyvią veiklą sprendžiant savo bendruomenei svarbias problemas įsitraukė per 700 moksleivių iš  30 įvairių Lietuvos miestų ir kaimelių. Socialinėje feisbuko erdvėje projekte dalyvavusių moksleivių iniciatyvos susilaukė per 24 tūkst. gerbėjų palaikymo ir padrąsinančių komentarų.

Anot Valdo Jankausko, projekto „Atviras kodas: Pilietis“ vykdytojo – Lietuvos neformaliojo švietimo asociacijos „Jaunimo akademija“ prezidento, 2012 m. gyventojų pilietinės galios indekso tyrimas parodė, jog Lietuvos moksleiviai yra ta grupė, kuri išsiskiria iš kitų aukštesniu pilietinės įtakos supratimu ir kartu su mokytojais lenkia visą visuomenę. Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 35,0 (iš 100 galimų), tuo tarpu moksleivių pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 47,6.

„Manau, prie šio rezultato didele dalimi prisideda moksleiviams skirti pilietinio ugdymo projektai, kurių metu sudaromos sąlygos atsiskleisti moksleivių iniciatyvumui, ugdomos pilietinės vertybės, įgyjama daugiau demokratinės patirties ir įgūdžių,“ – teigė V. Jankauskas, kartu pabrėždamas projekto „Atviras kodas: Pilietis“ patirtinio mokymosi profilį, orientavimąsi ne tiek į teorinius svarstymus, bet į praktinį pilietinį aktyvumą ir iniciatyvumą. Anot asociacijos prezidento, „jauni, kūrybingi, energija trykštantys moksleiviai pilietiškai bręsta būtent per gerą patirtį, o ne snausdami paskaitose“.

Pasak V. Jankausko, dažnai didžioji problema yra ne pasyvūs paaugliai, bet mokytojų nepasitikėjimas jais: „Kuo mažiau atsakomybės ir veiklos laisvės mokytojai patiki jauniems žmonėms, tuo mažiau motyvacijos moksleiviai turi.“ Jo manymu, kartu su besikeičiančiais paaugliais, pilietiškai bręsti turėtų ir mokytojai.

Raktas į moksleivių akiratį

2011 mokslo metų pradžioje startavęs projektas moksleivius suintrigavo švietimui vis dar neįprastomis priemonėmis: įtaigūs, pilietiškai motyvuojantys, tačiau užkoduoti pranešimai pasiekdavo jaunimą per optinius skaitytuvus (UpCode), moksleivių dėmesį atkreipė jaunimo šnekamajai kalbai artimas projekto šūkis „Atknisa, kai užknisa“ ir išskirtinio dizaino vizualizacijos, tarptautiniame socialinės reklamos konkurse gavusios aukščiausius įvertinimus. Be to, moksleiviai aktyviai įsitraukė į projekto feisbuko („Atknisa, kai užknisa“) kampaniją. Tokia viešinimo strategija buvo pasirinkta remiantis specialia tikslinės auditorijos (14–18 m. moksleivių) apklausa, iš kurios paaiškėjo, kad toks „pilietiškumas, kurį mokytojai tradiciškai sieja su austomis juostomis ir moliniais uzbonais“ šiuolaikinio jaunimo nebedomina. Anot apklaustų moksleivių, net ir tautine tematika galima kalbėti aktualiai, suprantamai, įdomiai.

Pilietiškumo pratybos

Prasidėjus projektui po visos Lietuvos mokyklas pasklido vienos dienos trukmės dirbtuvės, kurias rengė „pilietiškumo treneriai“ – Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) neformaliojo ugdymo mokytojai. Iš viso pilietiškumo dirbtuvėse dalyvavo per pusantro tūkstančio vyresniųjų klasių moksleivių, kurie neformaliais būdais, per socialinius žaidimus ir kūrybines užduotis sugalvojo daugybę genialių idėjų, kaip neišlaidaujant ir efektingai galima padaryti pasaulį gražesnį.

Anot projekto „Atviras kodas: Pilietis“ vadovės Vilmos Smaliukienės, „svarbiausias pasiektas rezultatas yra tai, kad moksleiviai įsitikino, jog norint ką nors savo aplinkoje pakeisti, pinigai nėra pagrindinis problemos sprendimas. Daug svarbiau – gera idėja, bendraminčių komanda ir aktyvus veiksmas.“ Būtent tokiam pilietiniam veiksmui projektas ir stengėsi įkvėpti jaunimą: „Juk kartais didelę problemą galima išspręsti tiesiog vietoje pastačius šiukšlių dėžę!“ – įsitikinusi V. Smaliukienė.

Pagalba mokytojams ir ateičiai

Per pastaruosius metus atskirai pilietiškumo konferencija ir teminiai seminarai buvo rengiami ir visos Lietuvos mokytojams, kuriems garsūs mokslininkai – sociologė Rūta Žiliukaitė, politologė Ainė Ramonaitė, antropologas Vytis Čiubrinskas, menotyrininkė ir kultūros kritikė Margarita Jankauskaitė – ir LVJC neformaliojo ugdymo praktikai pristatė pilietiškumo problemą bei neformalius moksleivių motyvavimo, skatinimo metodus. Šiuo metu, remiantis moksleivių iniciatyvų įgyvendinimo praktika, rengiama moksleivių pilietiškumo ugdymo metodinė medžiaga visos Lietuvos mokytojams. Šia metodika naudosis  šiandieniniai pedagogai, moksleiviai ir būsimosios kartos.

Projektą  vykdo neformaliojo švietimo asociacija „Jaunimo akademija“ ir partneriai: viešoji įstaiga Lygių galimybių plėtros centras, viešoji įstaiga „Europos namai“, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, viešoji įstaiga „Profat“. Projektas finansuojamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ įgyvendinimo VP1-2.2-ŠMM-10-V priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.