E. Drungytė. Dar kartą apie nacionalizmą ir piliečių teises (32)

Vasario 16-osios eitynės | rengėjų nuotr.

Vasario 16-osios eitynės | rengėjų nuotr.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliko gyventojų apklausą DELFI užsakymu. Šios apklausos tikslas – išsiaiškinti, kiek Lietuvos gyventojų pritaria ar nepritaria Kovo 11-osios eitynėms Vilniuje. Kokioms eitynėms? Štai čia ir atskleidžiama tyrimo esmė, nes klausimas suformuluotas taip: „Ar Jūs pritariate kasmetinėms nacionalistų eitynėms Vilniaus Gedimino prospekte Kovo 11-ąją?“ Klausime jau užkoduotas negatyvus požiūris į eitynių dalyvius, nes Lietuvoje, kuri vis dar priskirtina prie pilietiškumą mažiausiai demonstruojančių valstybių, nacionalizmo konotacija tebevelka sovietinį šleifą – nacionalizmas yra blogis. Iš tiesų nacionalizmas kaip universali doktrina teigia, kad aukščiausioji kiekvieno žmogaus pareiga yra ištikimybė savo tautai. Bet politinė savišvieta taip pat nebūdinga mūsų visuomenei, o inercija yra labai stipri.

Ką gi konstatavo  „Spinter tyrimai“ ir kokią žinią paskleidė naujienų portalas Delfi.lt per visas žiniasklaidos priemones? Tyrimų rezultatai teigia, kad „didžioji dalis Lietuvos gyventojų nepritaria nacionalistų eitynėms, kurios kasmet Kovo 11-ąją rengiamos Vilniaus centre“. Kas kartą, kai paskelbiami įvairių tyrimų rezultatai, tiek aš asmeniškai, tiek daugybė mano draugų piktinasi – niekas niekada nėra paklausęs mūsų nuomonės. Ar mes nesame Lietuvos gyventojai? Tyrimų kompanija neatskleidžia, kokio miesto ar regiono gyventojai buvo apklausti. Pasako tik skaičių – „apklausė 1004 respondentus nuo 18 iki 75 metų“. Bet ir šis konstatavimas yra iškalbingas. Jie apklausė 1004 žmones ir paskelbė rezultatus „didžioji dalis Lietuvos gyventojų nepritaria“. Iš tiesų, nepritaria daugiau kaip 400 piliečių, tačiau nežinome, kas jie, koks jų išsilavinimas, kokia tautybė ir pan.

Ką norėta tokia apklausa įrodyti? Ką norima pateisinti? Kokią nuomonę norima suformuoti? Juk jei būtų paklausta, ar pritariate Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos organizuojamai eisenai Gedimino prospekte, tikėtina, kad atsakymų rezultatai būtų buvę kitokie. Ar šia apklausa norima visiems Lietuvos piliečiams pasakyti, kad nacionalizmas yra blogis ir labiausiai prilygsta fašizmui? Tikėtina, kad būtent tai. Ar šia apklausa norėta pateisinti Vilniaus valdžią, kuri leidimą eitynių organizatoriams išdavė ne Gedimino prospekte, o Upės gatvėje, motyvuodama oficialiais renginiais? Tikėtina, kad būtent tai. Ar šia apklausa siekiama pristabdyti kylančią tautinės savimonės ir pilietiškumo raišką Lietuvoje? Tikėtina, kad taip.

Portalas Delfi.lt akcentuoja mokslininkės Vitos Petrušauskaitės nuomonę, kuri, nors ir pripažįsta, jog „2006 m. Konstitucinis Teismas (KT) savo nutarime yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje minima tauta – ne lietuvių etninė grupė, o Lietuvos piliečių bendruomenė. Pasak KT, tautos vardu priimami sprendimai apima visą piliečių bendruomenę“, vis viena kelia klausimus, kuriuose daug baimių ir numatomų grėsmių. Mokslininkė mano, kad „nesant atsvaros Kovo 11-osios eitynėms, etninės grupės gali jaustis ignoruojamos“. Labai atsargiai, terpiant žodelį „gali“, jaunoji mokslininkė iš tiesų siunčia signalą išvardintų tautų atstovams, kurie tai priims kaip teiginį, ir supras sakinį be žodelio „gali“.

Taip pat ji teigia, kad „Vokietijoje žygiuoja neonaciai, aplink susirenka daug jiems nepritariančių žmonių. Tuo metu Lietuvoje tokios eitynės didesnio pasmerkimo nesulaukia, jas kritikuoja tik pavienės etninės grupės.“ Tačiau Lietuvoje žygiuoja ne neonaciai! Kam daromos tokios prielaidos? Kam reikalingi tokie palyginimai? Kaune Vasario 16-osios eitynėse matėme ne vieną kitos tautos atstovą, prisijungusį prie kolonos savo noru. Kauno žydai ėjo drauge ir teigė, kad yra drauge, nes yra Lietuvos gyventojai ir jau kelintos kartos kauniečiai.  Tačiau fonetiškai panašūs (pagal skambėjimą) žodžiai „nacionalistai, neonaciai“ apklausos rezultatus pateikiančioje apžvalgoje yra aiškus, tendencingas negatyvios konotacijos primetimas. Ir visą šią užsakomąją apklausos medžiagą vainikuoja teiginys: „Vasario 16-ąją Kaune vykusias analogiškas eitynes aštriai sukritikavo Simono Vizentalio (Simon Wiesenthal) centro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zurofas.“ Ar DELFI dirba Vizentalio centrui? Žvelgiant į tokiu būdu pateiktą informaciją, labai tikėtina.

Taigi nacionalizmas, kuris prieštarauja marksizmo ideologijai, teigiančiai, kad „proletariatas neturi tėvynės“ ir kosmopolitizmui, kurio atstovai yra pasaulio piliečiai, nepaisantys savo ir kitų tautų tradicijų, kultūros, patriotizmo, vadinasi, ir globalizmo, Lietuvoje mėginamas sulyginti su kažkuo, kas yra labai baisu, atmestina, grėsminga, pavojinga. Bet šią užduotį sumanę įgyvendinti  Lietuvos piliečius siekiantys įbauginti asmenys dar kartą suklupo ant kalbos akmenėlio. Nes „nacionalistas“ iš tiesų yra „tautininkas“, kadangi tarptautinis žodis kilęs iš pamatinio lotynų kalbos žodžio natio, reiškiančio tautą. Kraštutinių pažiūrų nacionalistai, arba naciai, buvo Vokietijos nacionalsocialistai. Atkreipkite dėmesį į antrąjį sudurtinio žodžio dėmenį – socialistai! Asmeninė Hitlerio ideologija, vėliau įvardyta fašizmu, neturi nieko bendra su įvairių pasaulio tautų individualumu, t. y. jų tautiškumu ir to tautiškumo pagrindu sukurtomis valstybėmis. Bet šiandieninė situacija Lietuve turi labai daug bendra su jau minėtaisiais marksiszmu – kaip puikiai mums jį įskiepijo! – ir kosmopolitizmu, kuris drąsiai ir be skrupulų braunasi blizgiais reklamų pavidalais.

Taigi, tautieti (žr. aukščiau išdėstytą Konstitucinio Teismo išaiškinimą), pilieti, ar Tu tikrai esi toji didžioji Lietuvos gyventojų dalis, kuri pasisako prieš tautininkų eitynes? Prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtas pačių piliečių organizuotas eitynes, kuriose nėra klerkų, kurios neprimena Gegužės 1-osios paradų, kuriose savęs nedemonstruoja valdančių partijų atstovai, kuriose negirdėti trafaretinių žodžių ir metai iš metų kartojamų tų pačių kalbų? Ar Tu tikrai manai, kad šie savo valstybę gerbiantys bei mylintys žmonės, pilietinis jaunimas, visuomeninių organizacijų atstovai, Lietuvos regionų atstovai, neturi teisės švęsti Kovo 11-osios eidami su Trispalvėmis Gedimino prospektu? Taip, mes jau neturime beveik jokių teisių – nei protestuoti, nei išreikšti savo valios (kurios nepaisoma net ir įvykus referendumui!), nei džiaugtis nepriklausomybe, nei gerbti savo valstybinės kalbos, vėliavos, tautinės kultūros, nei saugoti ir tausoti savo žemės gamtinių išteklių, nei pasirinkti gyvenimo būdo… Mes neturime beveik jokių teisių. Ar dar turime valstybę?

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *