Pristatyta naują prof. B.Genzelio knygą „Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis“

Rašytojų klube Vilniuje pristatyta Nepriklausomybės Akto signataro prof. Bronislovo Genzelio knyga „Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis”. Pilnai akademinės publikos, draugų, rašytojų salei B.Genzelis priminė, kad apie kelią į Nepriklausomybę yra nemažai rašęs. „Manau, straipsniuose, skirtuose moksliniams leidiniams, esu įžvelgęs ir dar neminėtų kelio į Nepriklausomybę niuansų. Kai kurias savo įžvalgas sujungęs į visumą ir papildęs naujomis pastabomis ir apmąstymais, tikiuosi prisidėti prie objektyvesnio XX amžiaus pabaigos Lietuvos istorijos nušvietimo“.

Vakarą-pokalbį vedė literatūros kritikas Valentinas Sventickas, pasak kurio pati trumpiausia knygos recenzija būtų tokia: „tai realistiška, koncentruota, informatyvi, patriotiška knyga. O jei kalbėti plačiau, tai knygoje nemažai kalbama apie tai, ką tautinės savimonės labui padarė rašytojai, jų organizacija, literatūra, kaip toji kryptis plėtėsi literatūroje ir publicistikoje. Knygos skyriuje „Išsivadavimas“ B.Genzelis sako, kad intelektualiosios opozicijos centrai buvo trys: Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus universitetas ir Rašytojų sąjunga. Aš dirbu šiuose rūmuose nuo 1986 metų, prisimenu jų sales ir kambarius, Atgimimo metais knibždėjusius iki nakties, negaliu pamiršti nepriklausomybinių idėjų ir pirmą kartą viešai ištartų arba išlietų kaip tik čia. Nepamiršiu ir kitų šių rūmų žmonių, sudariusių galimybes ir sąlygas aukštai kelti balsus“.

Pasak literatūros kritiko, dalykiška B.Genzelio fotografinė kalba padeda atkurti to meto atmosferą. „Nuostabu – kalba rami, o jausmus sužadina visus. Mane ši knyga sužavėjo tuo, kas paprastai susižavėjimo nekelia: beveik be intonacijos, be pykčio, be patetikos, be suniekinimų, objektyviai ir glaustai atskleidžiamos tikros okupuotos Lietuvos realijos. Manau, kad autorių turėjo slėgti mintys, jog pasakojimas yra nuobodus užsiemimas, kad tai neva visiems žinoma, bet turbūt nugalėjo supratimas, kad jaunesnei kartai tai – nežinoma žemė“, – auditorijai kalbėjo V.Sventickas. „Skaitymo įdomumą lemia dramaturgija. Tikroviškai nupiešiama okupacinio režimo tvarka su valdymo piramide, todėl susidaro teoriškai pagrįstas įspūdis, kad tautinei savimonei reikštis ir valstybingumui atkurti nėra jokių sąlygų. Ir vis dėlto tai įvyksta. B.Genzelis parodo šio veiksmo upes ir upelius. Romuviečiai, žygeiviai, paminklosauginiai judėjimai, folkloras, dainų šventės, lituanistikos ir tautosakos leidyba, pogrindžio spauda, lietuvių studentų sambūriai Maskvoje, literatūra istorinėmis temomis, pasinaudojimas komunizmo teorijos ir praktikos nesutapimais, žymių mokslo ir meno žmonių priklausymas kompartijai. Pasipriešinimo radikalai čia taip pat parodomi: nuo partizanų iki Lietuvos Laisvės Lygos“. Literatūros kritikas V.Sventickas pabrėžia, kad dažnai didžiuliuose tomuose, pasakojančiuose apie tą patį laiką ir aprėpiančiuose tautinės savimonės reikalus, daugybė žinių paprastai paskęsta informacijos masėje. Tuo tarpu B.Genzelio apybraižoje faktai kruopščiai atrinkti, jie gerai įsimenami. „Pavyzdžiui, kad ir tai, jog 1989 m. Lietuvoje veikė 6377 slaptieji KGB agentai. Jog būtent KGB 400 publikacijų Lietuvos ir užsienio spaudoje piršo mintį, kad Sąjūdį inspiravo KGB ir jame pilna KGB bendradarbių“, – kalbėjo V.Sventickas. Pasak knygos autoriaus B.Genzelio, „atkuriant Lietuvos valstybingumą lemiamą vaidmenį suvaidino disidentų judėjimas ir pusiau legali intelektualioji opozicija. Dėl jų veiklos susiformavo Sąjūdis, kuris ir atvėrė vartus į Nepriklausomybę“.

Pokalbyje Rašytojų klube dalyvavo Nepriklausomybės Akto signataras, rašytojas Romas Gudaitis, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas Marcelijus Martinaitis, Nepriklausomybės Akto signatarai Z.Vaišvila ir filosofas Romualdas Ozolas, filosofas, politologas, vertėjas, hum. m. dr. Vytautas Radžvilas.

Bronislovas Genzelis – filosofas, profesorius, politinis veikėjas, signataras. Gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje, Trakų apskrityje. Mokėsi Alytaus pradinėje, vėliau – Kaišiadorių gimnazijoje. 1954–1959 m. studijavo filosofiją Maskvos universitete. 1959–1961 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas. 1961–1964 m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas. 1974 m. apsigynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1964 m. iki 1992 m. Vilniaus universitete dėstė visuotinę filosofijos istoriją, Lietuvos kultūros istorijos kursą. 1965 m. – docentas, 1976 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1997 m. B.Genzelis išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesoriumi, ėjo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas. Skaitė Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje ir politinės filosofijos kursus. Nuo 2005 m. gruodžio – VDU Senato narys.