Pirmadienis, 16 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

D. Razauskas. Lietuvių Dievas (video)

www.alkas.lt
2012-12-17 09:51:18
208
PERŽIŪROS
22
D. Razauskas. Lietuvių Dievas (video)
dr. Dainius Razauskas
dr. Dainius Razauskas

Dr. Dainiaus Razausko, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotojo, pranešimas „Lietuvių Dievas“, skaitytas Antrojoje nacionalinėje religijotyrininkų draugijos konferencijoje „Tarpdisciplininiai religijų tyrimai Lietuvoje: problemos ir perspektyvos“.

2012 m. spalio 26 d., Vilnius. Parengė Daiva Liubamirskaitė. Video iš Ugdymo plėtotės centro virtualios vaizdo įrašų bibliotekos, kurioje skelbiami nufilmuoti švietimo renginiai, įvairios videopamokos, pokalbiai su žymiais žmonėmis, reportažai švietimo temomis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Razauskas. Artūro Dubonio susinaikinimas
  2. Mitologas D. Razauskas: lietuviškoji tapatybė – iš savęs ir iš Dievo
  3. J. Vaiškūnas. Dievai ir dorovė (video)
  4. D. Razauskas. Kūrybos jungas
  5. D.Razauskas. Kaupti ir skleisti: dvi nuostatos į būtį, save ir Tėvynę
  6. D.Razausko paskaita „Sutartinės: sąvokos prasmė ir jos sąsajos“ (video)
  7. J. Vaiškūnas. Ar išlaikysime Norberto Vėliaus vėliavą? (video)
  8. J. Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – baltų religinių vaizdinių atkūrėjas (I)
  9. A. Patackas. Auxtheias Vissagistis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 22

  1. Artūras Gotautas says:
    13 metų ago

    Lyg ir trumpas šios rašliavos aprašas,bet tiek svetimžodžių įrašyta,kad net “Lietuvių Dievas” nesuprastu….

    Atsakyti
  2. Ženklas says:
    13 metų ago

    Labai gerai, kad mūsų senoji prigimtinė religija tyrinėjama religijotyros mokslo. Man patinka dr. Dainiaus Razausko kvietimas,- mąstykime Dievą lietuviškai. Aš suprantu- savo religijos sąvokomis. Net čia, konferencijoje, užduodami klausimai, o kaip Dievas pas jus teisėjo vaidmenyje, o kaip gaunamas Dievo apreiškimas, iš kitur- o paskutinis teismas, o pasaulio pabaiga? Mūsų religijoje nėra pasaulio pabaigos, nėra paskutiniojo teismo ir tuo mes galime didžiuotis ir nesijausti prastesni. Būtų gerai, jeigu turintys pasiruošimą, iš mūsų prigimtinės religijos šaltinių išspaustų sunką ir pateiktų mums kaip teologinį koncentratą. Jeigu religijotyros darbų yra nemažai, tai grynai teologinių tekstų labai trūksta.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      13 metų ago

      Taip.

      Atsakyti
  3. Vytas says:
    13 metų ago

    Kaip tai nėra? Pasaulio pabaiga ir lemtingoji diena yra visose senovės Europos religijose – apie tai rašoma ir islandų Edose, ir antikos literatūra, galų gale apie pasaulio pabaigą pilna archajiškų sakmių. Netgi indėnai apie pasaulio pabaigą kalba.

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      13 metų ago

      Gal galite pateikti šaltinį ar nuorodą, kur mūsų senojoje prigimtinėje religijoje kalbama apie pasaulio pabaigą katalikų variantu? Gal yra pas mus kur nors pasakyta , kad bus paskutinio teismo diena ir Dievas su govėda siaubingų asabų teis gyvuosius ir net mirusius?

      Atsakyti
      • Audrius says:
        13 metų ago

        Dėl teismo ir pasaulio pabaigos vaizdinių ir sąvokų lietuviškoje pagonybėje tai palikim išsiaiškinti mokslininkams 🙂 o dėl lietuviškos pagonybės teologijos tai manau vietinė religijotyra ir yra ta TEOLOGIJA :))) tik skaityti reikia daug, labai daug… o paskaičius nenusiminti, kad vistiek yra klausimų neatsakytų. bet jei nori gauti atsakymus į visus klausimus eik pas krikčionis arba pas musulmonus. jie turi išplėtotą teologiją ir tikrai gali padėti. lietuvių pagonybės atvėju reikia susitaikyti, kad pagrindinių tikėjimo tiesų “knygų” bus daug, visos su savais požiūriais, bet visos savaip teisios.
        nu prišaiua čia vėjų… 🙂

        Atsakyti
        • Algirmantas says:
          13 metų ago

          Tamstele, norėčiau priminti tau, kad žinios, stiprybė, galybė ir išmintis yra mūsų tautos šaknyse, o jeigu tu jų nenori pažinti, o tau smagiau ir patogiau suprasti svetimas šaknis tai pirmyn, bet tai priimk ir tų svetimybių gyvenimo būdą, negyvenk kaip lietuvis…. 🙂

          Atsakyti
        • Ženklas says:
          13 metų ago

          Ponas Audriau, teisingai kalbate, viską turi išsiaiškinti mokslininkai…Bet apimtis didžiulė, vien tik šaltinių sąrašas, pateiktas D. Razausko, atsispausdinus užima trylika puslapių. Todėl aš išmanančius kviečiu juos perkošti ir storos knygos apimtyje pateikti santrauką. O neatsakytų klausimų visada liks, nes tai gyvenimo prasmės ir būties klausimai.

          Atsakyti
          • Audrius says:
            13 metų ago

            Noriu priminti kad savas santraukos interpretacijas pateikia ir Aleksandras Žarskus “Rėdos ratas”, “Virsmų ratas” ir Jonas Trinkūnas “Baltų tikėjimas” ir Dainius Razauskas “Ryto ratų ritimai”. Kiekvienas savaip – pagal savo sritį. Bet visi laikosi vieno – senosios pasaulėžiūros aiškinimu.
            Žinoma, grandiozinė santrauka (nepabijokim to žodžio pagonių Biblija) būtų labai sveikintina, bet ji gali pasaulėžiūrą gali įsprausti į savotiškus rėmus. Turiu galvoje tokį pavyzdy: “o KNYGOJE parašyta kad yra taip, o ne kitaip”. Taigi vieno šventraščio siekimas kvepia idealo troškimu. Tai nėra blogai. Bet norint išlaikyti šią pasaulėžiūrą gyvą, reikia jai leisti skleistis visiais žiedais 🙂 ir skaityti juos visus, kad suvokti pagrindą stabilų, o išorę kintančią.
            Nes surašyti tokį judėjų Tanacho lietuvišką atitikmenį manau būtų ne vienos kartos darbas. Tiesiog noriu šaukti visus skaityti VISKĄ. Net ir koraną, vedas ir testamentus. Kad susivokti kokia yra tavo pasaulėžiūra reikia suvokti kitas. Ir žinoma būti joms pakančiu 🙂
            Su artėjančiom Kalėdom!

  4. Kemblys says:
    13 metų ago

    Klausiausi, klausiausi Dr. Dainiaus Razausko – kietas “mokslas” apie lietuvių Dievą, net lietuviškais žodžiais neišreiškiamas ,bet paprasčiausi svetimų kalbų žodžiai nuostabiai šlykščiai tinka Dainiaus mintims.

    Atsakyti
  5. Audrius says:
    13 metų ago

    Manau Alkas.lt galėtų apskritai išjungti komentarus prie straipsnių. Nereikia čia antro delfi.lt
    Tegu žmonės skaito ir aptarinėja gyvai susitike naujienas, o ne “teršia eterį”. Beje bendrą…
    Su artėjančiom Kalėdom!

    Atsakyti
  6. Alvydas says:
    13 metų ago

    Dar plg. su tokia pačia Dievo interpretacija latvių mitologijoje (žr. p. 82)
    http://www.lt-lv-forum.org/files/786/Butkus_Latvi%C5%B3%20etnografija.pdf

    Atsakyti
  7. Romas Zubinas-Tęsėjas says:
    13 metų ago

    Gerbiamo Dainiaus norisi paklausti- apie kurį mūsų protėvių dievą jis kalba? Juk mūsų protėviai, skirtingais geofiziniais laikotarpiais, turėjo ir skirtingus dievus. Anot šaltinių, seniausias jų yra Dievas Pradžiapatis (šaltiniuose-Pradžapatis), kuriam jau virš 50 000 metų. Beje, šio Dievo šaknis indams suteikė garbę ir teisę savo karalius-radžas kildinti iš Dievo. Kiekvienas dievas, tame tarpe ir Pradžiapatis, ir jo pasekėjai, simbolizavo Saulę ir Žemėje viešpatavo vienerius dieviškuosius metus, kurie trunka 6000 metų.
    Anot sen. indų šaltinių, kurie iki mus daėjo sanskrito kalboje, Dievo Pradžiapačio įpediniu buvo dievas Brachma, kuris turėjo septynis sūnus. Kiekvienas jų valdė laike vienerių dieviškųjų metų, kurie, savo ruožtu, turi dar aštuonis skirtingus laikmečius. Juose viešpatauja Brachmos sūnų dievai-pagalbininkai. Jų tarpe yra ir visą ką ugnimi naikinantis dievas Agnis(Ugnis-graikų Fajetontas), ir Nakties bei šalčio dievas Bharatas ( “Mahabharata”), ir tarpinis tarp Dienos (Saulės) ir Nakties (Mėnulio) dievas Saliamonas-Suleimanas (Senasis Testamentas) ir kt.
    Kadangi visi geofiziniai procesai periodiškai kas 6000 metų kartojasi, tad periodiškai į Žemę grįžta valdyti ir dievai. Taip, dar šio tūkstantmečio viduryje, tūkstančio metų laikotarpiui, į mūsų Žemės pusrutulį bus “atkomandiruotas” “viešpatauti” dievas Agnis (Fajetontas). Kas laukia mūsų žemės pusrutulį tuo metu, galime sužinoti iš Ovidijaus “Metamorfozių”.
    Tad apie mūsų dievus negalima kalbėti abstakčiai. Tai ne filosofijos objektai o konkretūs geofiziniai procesai!

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      13 metų ago

      “Tai ne filosofijos objektai o konkretūs geofiziniai procesai!” – kokia čia kalba rašai “lietuviškai”?

      Atsakyti
    • Audrius says:
      13 metų ago

      Nu ramybės nebus ir šiais metais 🙂 Užkabino Razauskas turbūt jautrią stygą ne vienam :)))
      Romai gerbiamas, Jūs išdėliojot pritrenkiančią religijų sintezės teoriją… Ir dar su datom…

      Šiame video pasakojama apie lietuvišką Dievo sampratą pasiekusią mus iki šių dienų, vaizdžiai ją lyginant su kitom religinėm tradicijom. Čia kalbama apie Dievą “abstraktųjį”, nes apie “konkretųjį” negali niekas šiame pasaulyje nieko tikra pasakyti. Net fizikai 🙂
      Dievu galima tik tikėti ir pasitikėti:) Arba ne. Tai mūsų tautiečiai ir darė šimtmečiais, ir dabar tebedaro.

      O kai prasideda kalbos apie konkretumus, tai jau yra išvedžiojimai, spekuliacijos, pranašystės, kliedesiai. Ir visa tai rimtu veidu. Čia aš apie tuos geofizinius procesus. Gal galėtumėte pasidalinti savo šaltiniais? Nes tai ką jūs čia išdėjote kvepia geru kokteiliu. Tokiu kad paskaičius detaliau turbūt ir aš įtikėsiu, kad (cituoju) “į mūsų Žemės pusrutulį bus “atkomandiruotas” “viešpatauti” dievas Agnis”

      Ačiū. Nuoširdžiai Jūsų

      Atsakyti
  8. Romas Zubinas-Tęsėjas says:
    13 metų ago

    Lietuvių praeitis tokia sena ir turtinga, o mūsų protėvių šaltiniai ( mitai, legendos, šventieji raštai ir kt.) tokie informatyvus, kad jokiai filosofijai vietos nepalieka. Kiekvienas personažas mūsų protėvių šaltiniuose simbolizavo ir simbolizuoja konkretų geofizinį procesą vykusį konkrečiame laikmetyje. Kaip dar lietuviškiau galima tai pasakyti?!

    Atsakyti
    • Audrius says:
      13 metų ago

      Vėl aš 🙂
      Kad lietuvių praeitis sena ir turtinga niekas nesiginčija. Mitai ir legendos yra svarios kategorijos.
      Bet mūsų protėviai (lietuviai) neturėjo ir neturi šventųjų raštų. Nebent Tanachą ir Vedas Jūs laikot lietuviškais. Čia jau drąsu būtų… Nebent Jūs kosmopolitas beribis, kur teigia, kad visi mes esam viena tauta ir visi , visų tautų šventieji raštai “apie tą patį” . Bet Jūms kiek suprantu rūpi lietuviški (protėvių) šaltiniai.

      Atsakyti
      • lyvis says:
        12 metų ago

        Audriau, lietuviai turi senuosius raštus tai tau aš galiu patvirtinti. lyvis

        Atsakyti
  9. Provokacija says:
    13 metų ago

    O ką Tamstos pasakytumėt jei aš paskelbčiau kad alkoholis yra tikrasis lietuvių Dievas? Absoliuti dauguma juo tiki, vartoja (net per mišias). Girti tėvai vaikus daro, iš vaikų pašalpų mėgaujasi savo skysto pavidalo Dievu, kuomet žmogus miršta irgi būna aplaistomas pradedant duobkasiu baigiant giedoriais. Net Lietuvos klasikas Erlickas atrodo kaip amžinai susiliejęs su Dievu: toks lėtai dėliojantis pėdas kad “neužneštų” per posūkius. Vairuoja girti, girti vaikai žūsta po savo gimnazistų švenčių. Ko gero yra ir įžymių mokslininkų, kurie nuoširdžiai tiki mano pastebėtu lietuvišku Dievu?

    Atsakyti
  10. Romas Zubinas-Tęsėjas says:
    13 metų ago

    Lietuvių kutūros išskirtinis bruožas yra tame, kad mūsų kalba ir mūsų praeitis yra daug senesni nei Lietuvos vardas, kuriam tiktai apie 1450 metų. Patys Indijos specialistai neneigia, kad lietuvių kalba, kurią galima vadinti arijų-baltų kalba, yra senesnė nei sanskrito. Sanskrito kalboje arijas reiškia- grynas-baltas. Arijus-baltus vadinti indoeuropiečiais aš nedrįstų, kadangi į šią sąvoką galima įpainioti ir nieko bendro neturinčius su arijais-baltais.
    Studijuojant sen. indų šaltinius padariau išvadą, kad arijų-baltų kalba pradžioje kalbėjo visa tauta-liaudis. Vėliau, atsiradųs teologų luomui ir pirmiems dievams, atsirado būtinumas ir atrasti naują kalbą, kurios neturėtų suprąsti tą pati tauta ir liaudis. Taip iš arijų-baltų, dabar jau vadinamos lietuvių kalbos, gimė sanskrito kalba.
    Beje, senovės Indijos šaltiniai, kurie, suprantama, buvo rašomi tiktai sanskrito kalboje, mini pirmąjį dievą Pradžapatį, kuriam, anot tų pačių šaltinių, apie 50 000 metų. Tad galime daryti išvadą, kad arijų-baltų-lietuvių kalba yra dar senesnė.

    Atsakyti
  11. Jt says:
    12 metų ago

    Jėzau Jėzau, dar tokių nesąmonių negirdėjau… Jau vien paskaičius pavadinimą kyla mintis, ar žmogui viskas galvoj gerai? Ar lietuvių dievas vien lietuvius gelbės? Ir kiek tuomet dievų pasaulyje? Kaip jie valdžią pasidalija? Mirk juokais, čia grįžtama į antikinius laikus.

    Atsakyti
  12. Jt says:
    12 metų ago

    Dar. Jei visa tai traktuojama tik kaip tam tikro lygio kultūra, kodėl gi – galima susipažinti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-osios eitynės | J. Česnavičiaus nuotr.
Pilietinė visuomenė

Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje

2026 02 15
Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Times Now World apie Ryžtingas Ukrainos sportininko poelgis: Olimpinis komitetas baudžia – Ukrainos prezidentas apdovanoja
  • Mike Waltz, With Kallas (Times Of India) apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Jurgis Fridmanas apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • +++ apie M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje
  • M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų
  • Sumanus maisto laikymas gali sumažinti švaistymą namuose
  • Burnos priežiūra ne tik išsaugoms šypseną, bet ir užkerta kelią ligoms

Kiti Straipsniai

Dainius Razauskas

Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi

2026 02 11
Adomas Mickevičius, 1828 Juzefo Oleškevičiaus paveikslas

Adomas Mickevičius apie „šiandieninę“ geopolitiką

2026 01 27
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Už šikinę – ne už Tėvynę

2025 12 08
Latvijos Dievturiai

Latvija žengia istorinį žingsnį: Latvijos Dievturiai įteisinti kaip tradicinė religija

2025 10 09
Romuvos Krive trečią kartą išrinkta Inija Trinkūnienė

Romuvos Krive trečią kartą išrinkta Inija Trinkūnienė

2025 10 06
Tirpdoma Lietuva

D. Razauskas. Lietuvių kalba ir lietuviškasis kvailumas

2025 09 11
Kviečia patyriminė paroda - Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: nuo Budos iki Rex

Kviečia patyriminė paroda – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: nuo Budos iki Rex

2025 09 10
Labubu žaislas

Labubu tai fenomenas! Mažas monstriukas kuris užkariavo pasaulį

2025 08 19
Juozo Zikaro sukurta skulptūra „Perkūnas“. 1923 m.

J. Zikaro „Perkūno“ įkūnijimas

2025 08 15
Romuvos stovykla 2025

Romuva kviečia į vasaros stovyklą „Dainuoju dainą – raminu širdį“

2025 08 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Times Now World apie Ryžtingas Ukrainos sportininko poelgis: Olimpinis komitetas baudžia – Ukrainos prezidentas apdovanoja
  • Mike Waltz, With Kallas (Times Of India) apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Jurgis Fridmanas apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • +++ apie M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
E. Plioplienė. Kalėdų Senelis – mūsų ar ne mūsų?

Lietuviški Kalėdų papročiai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai