Dr. Dainiaus Razausko, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotojo, pranešimas „Lietuvių Dievas“, skaitytas Antrojoje nacionalinėje religijotyrininkų draugijos konferencijoje „Tarpdisciplininiai religijų tyrimai Lietuvoje: problemos ir perspektyvos“.
2012 m. spalio 26 d., Vilnius. Parengė Daiva Liubamirskaitė. Video iš Ugdymo plėtotės centro virtualios vaizdo įrašų bibliotekos, kurioje skelbiami nufilmuoti švietimo renginiai, įvairios videopamokos, pokalbiai su žymiais žmonėmis, reportažai švietimo temomis.
Lyg ir trumpas šios rašliavos aprašas,bet tiek svetimžodžių įrašyta,kad net “Lietuvių Dievas” nesuprastu….
Labai gerai, kad mūsų senoji prigimtinė religija tyrinėjama religijotyros mokslo. Man patinka dr. Dainiaus Razausko kvietimas,- mąstykime Dievą lietuviškai. Aš suprantu- savo religijos sąvokomis. Net čia, konferencijoje, užduodami klausimai, o kaip Dievas pas jus teisėjo vaidmenyje, o kaip gaunamas Dievo apreiškimas, iš kitur- o paskutinis teismas, o pasaulio pabaiga? Mūsų religijoje nėra pasaulio pabaigos, nėra paskutiniojo teismo ir tuo mes galime didžiuotis ir nesijausti prastesni. Būtų gerai, jeigu turintys pasiruošimą, iš mūsų prigimtinės religijos šaltinių išspaustų sunką ir pateiktų mums kaip teologinį koncentratą. Jeigu religijotyros darbų yra nemažai, tai grynai teologinių tekstų labai trūksta.
Taip.
Kaip tai nėra? Pasaulio pabaiga ir lemtingoji diena yra visose senovės Europos religijose – apie tai rašoma ir islandų Edose, ir antikos literatūra, galų gale apie pasaulio pabaigą pilna archajiškų sakmių. Netgi indėnai apie pasaulio pabaigą kalba.
Gal galite pateikti šaltinį ar nuorodą, kur mūsų senojoje prigimtinėje religijoje kalbama apie pasaulio pabaigą katalikų variantu? Gal yra pas mus kur nors pasakyta , kad bus paskutinio teismo diena ir Dievas su govėda siaubingų asabų teis gyvuosius ir net mirusius?
Dėl teismo ir pasaulio pabaigos vaizdinių ir sąvokų lietuviškoje pagonybėje tai palikim išsiaiškinti mokslininkams 🙂 o dėl lietuviškos pagonybės teologijos tai manau vietinė religijotyra ir yra ta TEOLOGIJA :))) tik skaityti reikia daug, labai daug… o paskaičius nenusiminti, kad vistiek yra klausimų neatsakytų. bet jei nori gauti atsakymus į visus klausimus eik pas krikčionis arba pas musulmonus. jie turi išplėtotą teologiją ir tikrai gali padėti. lietuvių pagonybės atvėju reikia susitaikyti, kad pagrindinių tikėjimo tiesų “knygų” bus daug, visos su savais požiūriais, bet visos savaip teisios.
nu prišaiua čia vėjų… 🙂
Tamstele, norėčiau priminti tau, kad žinios, stiprybė, galybė ir išmintis yra mūsų tautos šaknyse, o jeigu tu jų nenori pažinti, o tau smagiau ir patogiau suprasti svetimas šaknis tai pirmyn, bet tai priimk ir tų svetimybių gyvenimo būdą, negyvenk kaip lietuvis…. 🙂
Ponas Audriau, teisingai kalbate, viską turi išsiaiškinti mokslininkai…Bet apimtis didžiulė, vien tik šaltinių sąrašas, pateiktas D. Razausko, atsispausdinus užima trylika puslapių. Todėl aš išmanančius kviečiu juos perkošti ir storos knygos apimtyje pateikti santrauką. O neatsakytų klausimų visada liks, nes tai gyvenimo prasmės ir būties klausimai.
Noriu priminti kad savas santraukos interpretacijas pateikia ir Aleksandras Žarskus “Rėdos ratas”, “Virsmų ratas” ir Jonas Trinkūnas “Baltų tikėjimas” ir Dainius Razauskas “Ryto ratų ritimai”. Kiekvienas savaip – pagal savo sritį. Bet visi laikosi vieno – senosios pasaulėžiūros aiškinimu.
Žinoma, grandiozinė santrauka (nepabijokim to žodžio pagonių Biblija) būtų labai sveikintina, bet ji gali pasaulėžiūrą gali įsprausti į savotiškus rėmus. Turiu galvoje tokį pavyzdy: “o KNYGOJE parašyta kad yra taip, o ne kitaip”. Taigi vieno šventraščio siekimas kvepia idealo troškimu. Tai nėra blogai. Bet norint išlaikyti šią pasaulėžiūrą gyvą, reikia jai leisti skleistis visiais žiedais 🙂 ir skaityti juos visus, kad suvokti pagrindą stabilų, o išorę kintančią.
Nes surašyti tokį judėjų Tanacho lietuvišką atitikmenį manau būtų ne vienos kartos darbas. Tiesiog noriu šaukti visus skaityti VISKĄ. Net ir koraną, vedas ir testamentus. Kad susivokti kokia yra tavo pasaulėžiūra reikia suvokti kitas. Ir žinoma būti joms pakančiu 🙂
Su artėjančiom Kalėdom!
Klausiausi, klausiausi Dr. Dainiaus Razausko – kietas “mokslas” apie lietuvių Dievą, net lietuviškais žodžiais neišreiškiamas ,bet paprasčiausi svetimų kalbų žodžiai nuostabiai šlykščiai tinka Dainiaus mintims.
Manau Alkas.lt galėtų apskritai išjungti komentarus prie straipsnių. Nereikia čia antro delfi.lt
Tegu žmonės skaito ir aptarinėja gyvai susitike naujienas, o ne “teršia eterį”. Beje bendrą…
Su artėjančiom Kalėdom!
Dar plg. su tokia pačia Dievo interpretacija latvių mitologijoje (žr. p. 82)
http://www.lt-lv-forum.org/files/786/Butkus_Latvi%C5%B3%20etnografija.pdf
Gerbiamo Dainiaus norisi paklausti- apie kurį mūsų protėvių dievą jis kalba? Juk mūsų protėviai, skirtingais geofiziniais laikotarpiais, turėjo ir skirtingus dievus. Anot šaltinių, seniausias jų yra Dievas Pradžiapatis (šaltiniuose-Pradžapatis), kuriam jau virš 50 000 metų. Beje, šio Dievo šaknis indams suteikė garbę ir teisę savo karalius-radžas kildinti iš Dievo. Kiekvienas dievas, tame tarpe ir Pradžiapatis, ir jo pasekėjai, simbolizavo Saulę ir Žemėje viešpatavo vienerius dieviškuosius metus, kurie trunka 6000 metų.
Anot sen. indų šaltinių, kurie iki mus daėjo sanskrito kalboje, Dievo Pradžiapačio įpediniu buvo dievas Brachma, kuris turėjo septynis sūnus. Kiekvienas jų valdė laike vienerių dieviškųjų metų, kurie, savo ruožtu, turi dar aštuonis skirtingus laikmečius. Juose viešpatauja Brachmos sūnų dievai-pagalbininkai. Jų tarpe yra ir visą ką ugnimi naikinantis dievas Agnis(Ugnis-graikų Fajetontas), ir Nakties bei šalčio dievas Bharatas ( “Mahabharata”), ir tarpinis tarp Dienos (Saulės) ir Nakties (Mėnulio) dievas Saliamonas-Suleimanas (Senasis Testamentas) ir kt.
Kadangi visi geofiziniai procesai periodiškai kas 6000 metų kartojasi, tad periodiškai į Žemę grįžta valdyti ir dievai. Taip, dar šio tūkstantmečio viduryje, tūkstančio metų laikotarpiui, į mūsų Žemės pusrutulį bus “atkomandiruotas” “viešpatauti” dievas Agnis (Fajetontas). Kas laukia mūsų žemės pusrutulį tuo metu, galime sužinoti iš Ovidijaus “Metamorfozių”.
Tad apie mūsų dievus negalima kalbėti abstakčiai. Tai ne filosofijos objektai o konkretūs geofiziniai procesai!
“Tai ne filosofijos objektai o konkretūs geofiziniai procesai!” – kokia čia kalba rašai “lietuviškai”?
Nu ramybės nebus ir šiais metais 🙂 Užkabino Razauskas turbūt jautrią stygą ne vienam :)))
Romai gerbiamas, Jūs išdėliojot pritrenkiančią religijų sintezės teoriją… Ir dar su datom…
Šiame video pasakojama apie lietuvišką Dievo sampratą pasiekusią mus iki šių dienų, vaizdžiai ją lyginant su kitom religinėm tradicijom. Čia kalbama apie Dievą “abstraktųjį”, nes apie “konkretųjį” negali niekas šiame pasaulyje nieko tikra pasakyti. Net fizikai 🙂
Dievu galima tik tikėti ir pasitikėti:) Arba ne. Tai mūsų tautiečiai ir darė šimtmečiais, ir dabar tebedaro.
O kai prasideda kalbos apie konkretumus, tai jau yra išvedžiojimai, spekuliacijos, pranašystės, kliedesiai. Ir visa tai rimtu veidu. Čia aš apie tuos geofizinius procesus. Gal galėtumėte pasidalinti savo šaltiniais? Nes tai ką jūs čia išdėjote kvepia geru kokteiliu. Tokiu kad paskaičius detaliau turbūt ir aš įtikėsiu, kad (cituoju) “į mūsų Žemės pusrutulį bus “atkomandiruotas” “viešpatauti” dievas Agnis”
Ačiū. Nuoširdžiai Jūsų
Lietuvių praeitis tokia sena ir turtinga, o mūsų protėvių šaltiniai ( mitai, legendos, šventieji raštai ir kt.) tokie informatyvus, kad jokiai filosofijai vietos nepalieka. Kiekvienas personažas mūsų protėvių šaltiniuose simbolizavo ir simbolizuoja konkretų geofizinį procesą vykusį konkrečiame laikmetyje. Kaip dar lietuviškiau galima tai pasakyti?!
Vėl aš 🙂
Kad lietuvių praeitis sena ir turtinga niekas nesiginčija. Mitai ir legendos yra svarios kategorijos.
Bet mūsų protėviai (lietuviai) neturėjo ir neturi šventųjų raštų. Nebent Tanachą ir Vedas Jūs laikot lietuviškais. Čia jau drąsu būtų… Nebent Jūs kosmopolitas beribis, kur teigia, kad visi mes esam viena tauta ir visi , visų tautų šventieji raštai “apie tą patį” . Bet Jūms kiek suprantu rūpi lietuviški (protėvių) šaltiniai.
Audriau, lietuviai turi senuosius raštus tai tau aš galiu patvirtinti. lyvis
O ką Tamstos pasakytumėt jei aš paskelbčiau kad alkoholis yra tikrasis lietuvių Dievas? Absoliuti dauguma juo tiki, vartoja (net per mišias). Girti tėvai vaikus daro, iš vaikų pašalpų mėgaujasi savo skysto pavidalo Dievu, kuomet žmogus miršta irgi būna aplaistomas pradedant duobkasiu baigiant giedoriais. Net Lietuvos klasikas Erlickas atrodo kaip amžinai susiliejęs su Dievu: toks lėtai dėliojantis pėdas kad “neužneštų” per posūkius. Vairuoja girti, girti vaikai žūsta po savo gimnazistų švenčių. Ko gero yra ir įžymių mokslininkų, kurie nuoširdžiai tiki mano pastebėtu lietuvišku Dievu?
Lietuvių kutūros išskirtinis bruožas yra tame, kad mūsų kalba ir mūsų praeitis yra daug senesni nei Lietuvos vardas, kuriam tiktai apie 1450 metų. Patys Indijos specialistai neneigia, kad lietuvių kalba, kurią galima vadinti arijų-baltų kalba, yra senesnė nei sanskrito. Sanskrito kalboje arijas reiškia- grynas-baltas. Arijus-baltus vadinti indoeuropiečiais aš nedrįstų, kadangi į šią sąvoką galima įpainioti ir nieko bendro neturinčius su arijais-baltais.
Studijuojant sen. indų šaltinius padariau išvadą, kad arijų-baltų kalba pradžioje kalbėjo visa tauta-liaudis. Vėliau, atsiradųs teologų luomui ir pirmiems dievams, atsirado būtinumas ir atrasti naują kalbą, kurios neturėtų suprąsti tą pati tauta ir liaudis. Taip iš arijų-baltų, dabar jau vadinamos lietuvių kalbos, gimė sanskrito kalba.
Beje, senovės Indijos šaltiniai, kurie, suprantama, buvo rašomi tiktai sanskrito kalboje, mini pirmąjį dievą Pradžapatį, kuriam, anot tų pačių šaltinių, apie 50 000 metų. Tad galime daryti išvadą, kad arijų-baltų-lietuvių kalba yra dar senesnė.
Jėzau Jėzau, dar tokių nesąmonių negirdėjau… Jau vien paskaičius pavadinimą kyla mintis, ar žmogui viskas galvoj gerai? Ar lietuvių dievas vien lietuvius gelbės? Ir kiek tuomet dievų pasaulyje? Kaip jie valdžią pasidalija? Mirk juokais, čia grįžtama į antikinius laikus.
Dar. Jei visa tai traktuojama tik kaip tam tikro lygio kultūra, kodėl gi – galima susipažinti.