Kaip atpažinti priklausomybę nuo telefonų

Užmiegate su telefonu rankoje? Atsibudę ieškote ne stiklinės vandens, o ekrano? Naujausias „Telia“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad net 96 procentai žmonių rytą pradeda tikrindami telefoną, o 90 procentų tai daro prieš miegą. Šie skaičiai parodo, kad ekranai užima vis svarbesnę vietą mūsų gyvenime, dažnai be aiškios ribos tarp sveiko naudojimosi ir priklausomybės. Kaip sužinoti, ar ir jūsų įpročiai jau peržengė sveiką ribą? Kaip atpažinti priklausomybę ir ką su ja daryti?

Tyrimo metu išaiškėjo, kad žmonės telefoną naudoja beveik visur ir visada: 72 procentai pasiima jį į tualetą, 69 procentai  naršo socialiniuose tinkluose būdami su draugais, o 78 procentai tikrina telefoną pietų ar vakarienės metu. Net ir būnant darbo susitikimuose, 67 procentai žmonių bent kartais patikrina savo telefoną, o beveik pusė netgi vairuodami ima telefoną į rankas.

Pasak „Telia“ Skaitmeninės įtraukties vadovės Julijos Markeliūnės, tyrimo rezultatai puikiai iliustruoja dabartinę visuomenės padėtį: „Šie skaičiai rodo, kad ekranai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Problema kyla tada, kai naudojimasis ekranais tampa nekontroliuojamu įpročiu, trikdančiu mūsų tarpusavio ryšius ir gyvenimo kokybę. Daugelis žmonių net nesuvokia, kad jau išsivystė priklausomybė“, – sako J. Markeliūnė.

Kada ekranai tampa problema

Perteklinis ekranų naudojimas šiuo metu nėra oficialiai pripažinta priklausomybė, tačiau, pasak „Romuvos“ klinikos gydytojo psichiatro ir Skaitmeninės etikos centro eksperto Mindaugo Jasulaičio, ji turi daug bendrų bruožų su cheminėmis priklausomybėmis. Priklausomybė nuo ekranų ypač veikia priekinę smegenų žievę, atsakingą už sprendimų priėmimą, impulsų kontrolę ir gebėjimą susikaupti.

„Dažnas naudojimasis socialiniais tinklais ar žaidimais apsunkina gebėjimą susikaupti ir priimti racionalius sprendimus. Tai nėra tik vaikų ar paauglių problema – suaugusieji taip pat tampa priklausomi nuo ekranų. Visgi vaikai ir paaugliai yra ypač pažeidžiamos grupės, nes jų smegenys dar tik formuojasi, todėl jiems žymiai sunkiau įvertinti riziką ir atsitraukti nuo ekrano“, – sako M. Jasulaitis.

Nekontroliuojamas naudojimasis ekranais gali turėti rimtų pasekmių. Ilgainiui tai pablogina dėmesio koncentraciją, mažina atminties pajėgumą ir sukelia miego sutrikimus. Žmonės dažnai pastebi, kad jų kantrybė menksta, o gebėjimas atlikti užduotis ar įsitraukti į veiklas prastėja. Ekranai gali tapti ir emocinės sveikatos priešais – jie siejami su padidėjusiu nerimu, depresija bei netgi fiziniais simptomais, tokiais kaip nugaros ar kaklo skausmai.

Dar viena problema – socialinių santykių nykimas. Neretai žmonės, kurie pasineria į ekranus, apleidžia savo pomėgius, draugystes ir šeimos ryšius. Virtualus pasaulis, nors ir suteikia greitą pasitenkinimą, nesukuria ilgalaikės prasmės jausmo.

Kaip atpažinti priklausomybę nuo ekranų?

Kai kurie požymiai, rodantys, kad jūsų įpročiai gali būti probleminiai, gali būti pastebimi ir pačių žmonių. Vienas akivaizdžiausių požymių – laikas, praleidžiamas prie ekrano, sako M. Jasulaitis: „Priklausomybė nuo ekranų tampa akivaizdi, kai žmogus nebesugeba kontroliuoti savo elgesio. Jei matote, kad prie telefono ar kito įrenginio praleidžiate daugiau nei reikalinga, kad vos nubudus pirmiausia tikrinami socialiniai tinklai, jei prieš miegą vietoj poilsio laiko skrolinama po įvairius kanalus – tai rimtas signalas, kad naudojimosi ekranais įpročiai gali būti probleminiai.“

M. Jasulaitis pažymi, kad dar vienas būdingas ženklas – impulsyvūs veiksmai ir sunkumai juos suvaldyti. Socialiniai tinklai, žaidimai ar begalinis naujienų srautas veikia smegenų atlygio sistemą, kuri pradeda reikalauti vis daugiau ir daugiau stimulo. Jei bandymas apriboti, pavyzdžiui, paauglio įrenginių naudojimą sukelia pykčio ar net agresijos protrūkius – tai aiškus signalas, jog susiformavo priklausomybė.

Problemą galima atpažinti ir per socialinę perspektyvą. Jeigu pastebite, kad vis dažniau ignoruojate savo socialinius ar darbo įsipareigojimus, nebedalyvaujate anksčiau mėgtose veiklose ar stengiatės kuo greičiau atsitraukti nuo realybės į virtualų pasaulį, tai gali būti ženklas, kad jūsų įpročiai tapo destruktyvūs. Įsivertinti savo įpročius ir geriau suprasti, ar ekranų naudojimas jau peržengia sveiko balanso ribas, gali padėti paprastas testas, kurį parengė Skaitmeninės etikos centras.

Kaip atsikratyti priklausomybės nuo ekranų

Ką daryti, jei pastebėjote, kad jūsų naudojimosi ekranais įpročiai gali būti probleminiai? Pirmiausia – svarbu suprasti, kad sąmoningas elgesio keitimas gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę: „Nėra tokio vaisto, kurio išrašius žmogui norėtųsi mažiau sėdėti prie telefono. Pagrindinė pagalba – mokytis atpažinti savo impulsus ir sukurti sąmoningas ribas. Tai yra tiek kasdieniai sprendimai, tiek viso gyvenimo pokyčiai“, – aiškina M. Jasulaitis.

Fizinė veikla gali būti svarbi pagalbos priemonė. Pasak psichiatro, sportas stiprina priekinę smegenų žievę, atsakingą už impulsų kontrolę – reguliarus fizinis aktyvumas moko disciplinos ir sąmoningų sprendimų priėmimo, o šie gebėjimai gali padėti įgyti daugiau kontrolės ir naudojantis ekranais.

Dar vienas metodas, galintis padėti atkurti smegenų pusiausvyrą, yra vadinamoji „dopamino detoksikacija“. Tai mėnesio ar panašios trukmės laikotarpis, kai žmogus sąmoningai atsisako naudotis socialiniais tinklais, žaidimais ar kitais skaitmeniniais dirgikliais. M. Jasulaičio teigimu, po tokios praktikos smegenyse matomi realūs, teigiami pokyčiai. Visgi ne kiekvienam įmanoma ar net būtina iš karto imtis griežto detoksikacijos iššūkio. Sveikesni įpročiai gali būti pradėti formuoti nuo mažų kasdienių sprendimų, tokių kaip sąmoningai kuriami „be telefono“ laikotarpiai per valgį ar pasivaikščiojimą.

Parengta pagal „Telios“ pranešimą