Lapkričio 22 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, paskaitą „Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė“ skaitys istorikas prof. Zigmantas Kiaupa. Vilnius buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė nuo Gedimino valdymo laikų iki valstybės žlugimo 1795 metais. Per tą laiką Lietuvos valstybė keitė savo pavidalą ir vidinę sandarą, kartu keitėsi ir Vilniaus kaip Lietuvos sostinės požymiai ir paskirtys.
Gediminaičių valdymo laikais Vilniaus pilys buvo svarbiausios valstybėje, jos buvo pagrindinė didžiųjų kunigaikščių būstinė. Nors didieji kunigaikščiai su savo dvaru daug keliaudavo po valstybę ir ją valdė ne tik iš Vilniaus, čia pamažu telkėsi besikuriančios valstybės valdžios centrinės institucijos. Jogailaičiai beveik visą laiką buvo Lenkijos karaliais ir Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais vienu metu, jie daug laiko praleisdavo ne Lietuvoje. Vis dėlto XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje Vilniuje iškilo didingi valdovų rūmai, įkūniję Vilniaus kaip sostinės paskirtį. 1569 m. Liubline buvo sukurta jungtinė Lenkijos ir Lietuvos valstybė, vadinamoji Abiejų Tautų Respublika. Bendrų Respublikos valdžios institucijų, valdovų ir Seimo darbo vieta tapo Varšuva. Bet Respublikos sudėtyje išliko Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė su savo valdžios centrinėmis institucijomis (kancleriai, iždininkai ir kiti pareigūnai). Jų darbo vieta buvo Vilnius, jame reziduodavo ir Respublikos valdovai. Vilnius išlaikė Lietuvos valstybės sostinės statusą, nors jo paskirtys ir buvo šiek tiek apkarpytos.
Vilniaus kaip valstybės sostinės padėtį stiprino jame veikusios ir kitokio pobūdžio, nevalstybinės, institucijos. Nuo 1387 m. Lietuvos krikšto laikų Vilnius buvo didžiausios Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupijos galvos būstinė. 1579 m. Vilniuje buvo įkurta Vilniaus akademija-universitetas, ilgą laiką vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla. Čia rinkdavosi viena iš svarbiausių Lietuvos bajorų savivaldos institucijų – Lietuvos vyriausiasis tribunolas. Vilniaus kaip Lietuvos valstybės sostinės statusą ypač pabrėžė tai, kad čia įsikūrė ir dirbo 1794 m. sukilėlių valdžia – Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba.
Vilnius iki 1795 m. įvykusio trečiojo Respublikos padalijimo buvo Lietuvos valstybės sostinė. Todėl visai pagrįstai 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas Vilnių skelbė atkurtos Lietuvos valstybės sostine.
Susiję straipsniai:
- Sapiegų rūmuose – nauji atradimai
- Pabėgimas iš žudynių vietos įmanomas, pabėgimas nuo istorijos – ne
- Lukašenkos mokslinio centro darbuotojas ragino išbraukti LDK laikotarpį iš Gudijos istorijos (video)
- P.Konradas. Welcome: „Table hotel“ in Vilnius
- Lietuvos istorijos atspindžiai prof. G.Kazimierėno tapyboje (I) (video)
- Lietuvos istorijos atspindžiai prof. G.Kazimierėno tapyboje (II) (video)
- Kviečia gyvosios viduramžių istorijos šventė – Šventosios (Pabaisko) mūšis 1435-2011
- Liaudies kultūros centre vyks susitikimas su gudiško almanacho „Druvis“ leidėjais
- R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis
- R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
- A. Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas
- Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas
- Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
- Mėlynųjų Vandenų mūšis
- M. Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė?
- Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią parodą „Raitelio simbolis LDK monetose“
- A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (IV)
- Ekranuose pasirodys dokumentinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“
- Aptarti Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-ųjų metinių minėjimo renginiai
- R.Dediala. Pamiršta Vasario 16-osios pergalė
- Šventėje „Hanza Kaunas 2012“ – viduramžių dvasia
- A. Patackas: Dar kartą apie Gedimino stulpus ir J.Pilsudskį
- Būtojo Kenigsbergo paieškos Karaliaučiuje
- Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
- Kviečia Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Paskutinieji LDK piliečiai“
- Taikomosios dailės muziejuje vyks istoriko Antano Tylos knygos apie LDK iždą pristatymas
- Viduramžių teutonų riteriai reikalaus pagarbos istorijai piketuodami
- Medininkuose skambėjo giesmės, ruseno aukuras, žvangėjo ginklai (nuotraukos, video)
- Laiškai iš praeities: Mindaugą menanti pilis Liubčioje
- Medininkų pilyje bus pristatytas tapytojo G. Kazimierėno paveikslas „Rūstybės diena“
