Medininkų pilyje bus pristatytas tapytojo G. Kazimierėno paveikslas „Rūstybės diena“ (0)

Parodos rengėjų nuotr.

Lapkričio 21 d. 15 val. Medininkų pilyje (Medininkų k., Vilniaus r.)  vyks  tapytojo, prof.  Giedriaus Kazimierėno paveikslo Rūstybės diena pristatymas. Renginį  rengia Trakų istorijos muziejus.

Vienoje iš rugsėjo pabaigoje lankytojams atidarytos atkurtos Medininkų pilies menių rodomas įspūdingas ant drobės tapytas Giedriaus Kazimierėno paveikslas  Rūstybės diena (2012). Pasak tapytojo, „paveikslo pavadinimą – Rūstybės diena inspiravo biblinio Paskutiniojo Teismo motyvas, o paveikslo konfigūracija primena ankstyvosios gotikos altorių, nes Žalgirio mūšis mums yra sakralus dalykas“. Paveikslo dydis – virš 13 kv.m. – užpildo menės erdvę. Gotikinį paveikslo rėmą sukūrė dailininkas Virginijus Stančikas.

„Drobės dydis yra labai reikšminga išraiškos priemonė, – sako G.Kazimierėnas. – Mūsų istorija yra tokia didinga, kad mažo formato jai nepakanka. Norėjosi pabrėžti šį turtingumą, truputį sukrėsti, pažadinti žiūrovą“.

Anot Trakų istorijos muziejaus direktoriaus Virgilijaus Poviliūno, Medininkų pilies menė – natūrali aplinka dailininko G. Kazimierėno meistriškai nutapytai istorinei drobei, vaizduojančiai vieną svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykių, eksponuoti, jos įspūdžiui sustiprinti. Kelis šimtmečius trukusi Teutonų Ordino ekspansija buvo sustabdyta. Per tą laikotarpį, telkdami riterius iš visos Europos kovai prieš pagonis, popiežiai išleido daugiau nei 100 raštų (bulių). Savo riterius į Lietuvą siuntė Vokietija, Austrija, Šveicarija, Čekija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Anglija, Skandinavija, Nyderlandai, Škotija, Lenkija (iki 1386 m.)… Krašto puldinėjimai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 metais. Žalgirio mūšis – pergalinga šių karų pabaiga.

Siekdamas maksimaliai priartėti prie autentiškos Žalgirio mūšio pajautos, dailininkas pasitelkė seniausią šį mūšį vaizduojančią D. Schillingo (Šilingo) kronikos 1485 m. miniatiūrą. G. Kazimierėnas turi aiškias nuostatas apie istorine tematika sukurtą meno kūrinį ir savitą šio istorinio mūšio viziją. Apie tai tapytojas kalbės renginio metu.

„Paveikslo apačioje, sidabriniame fone, – „muzikinis registras“. Kryžiuočiai, manydami, kad laimi mūšį, užtraukė pergalės himną Christ ist erstanden (Kristus prisikėlė). Dešinėje – Lietuvos ir Lenkijos riteriai, eidami į mūšį, gieda senąjį himną Dievo Motina (Bogurodzica). Abiejų choralų autentiškų natų ir žodžių fragmentai paveiksle panaudoti kaip prasminiai autentiški kodai.

Nesunku įsivaizduoti viena prieš kitą žygiuojančias milžiniškas kariuomenes, giedančias savo himnus. Tačiau paradoksas – jos garbina tą patį Dievą. Ir tie himnai, didingieji choralai, vis garsėdami ima susilieti į absurdišką garsų kakofoniją, kuri galop paskęsta siaubingo mūšio triukšme ir chaose…“ – pasakoja G.Kazimierėnas.

Kritikų teigimu, G. Kazimierėnas pastaraisiais metais nuosekliausiai iš dabartinių lietuvių tapytojų gaivina istorinio žanro tradiciją, pakėlė ją į kokybiškai naują lygmenį. Istorinėse menininko drobėse sutelkta daugybė skirtingų epochų, civilizacinių erdvių simbolių, įvairių buities elementų, kurie sukuria ypatingą, istorinei tapybai būdingą foną.

Tapytojo Giedriaus Kazimierėno drobė „Rūstybės diena“ – pastovios Medininkų pilies ekspozicijos dalis.

Žinių apie Trakų istorijos muziejaus ekspozicijas ir darbo laiką rasite: www.trakaimuziejus.lt