Akis – svarbiausias žmogaus jutimo organas. Net 80 proc. visos informacijos gauname per akis. Akimis matome, jaučiame, mylime, kalbame…
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais:
– apytikriai 285 milijonai pasaulio gyventojai turi regos sutrikimų, iš jų 39 milijonai – akli, 246 milijonai – turi vidutinio sunkumo arba sunkių regos sutrikimų;
– apie 90 proc. aklųjų gyvena mažas pajamas gaunančiose šalyse;
– net 80 proc. regėjimo sutrikimų galima išvengti juos gydant ar vykdant profilaktiką;
– aklumas dėl infekcinių ligų per pastaruosius 20 metų smarkiai sumažėjo;
– apie 65 proc. visų regos negalią turinčių asmenų – vyresni negu 50 metų amžiaus;
– pasireiškiant gyventojų senėjimo procesui, daugės ir su amžiumi susijusių regos sutrikimų;
– pagrindinės regos sutrikimų ir aklumo priežastys – glaukoma ir katarakta.
Lietuvoje nuo 2002 metų akių ligos sudaro vis mažiau naujai registruojamų ligų atvejų bendrame visų ligų skaičiuje Vilniaus mieste, tačiau, kaip ir visame pasaulyje, daugėja suaugusiųjų, sergančių su senėjimu susijusiomis akių ligomis, tokiomis kaip glaukoma ir katarakta.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai skatina nebūti abejingais savo akims:
– Pasirūpinkite tinkama mityba. Maisto produktuose turi būti pakankamas vitaminų kiekis, pats maistas – įvairus: valgykite daug šviežių geltonos ir oranžinės spalvos vaisių bei daržovių (morkų (būtinai sumaišytų su aliejumi), papajų, mangų), melionų, aviečių, žemuogių, raudonųjų ir žaliųjų paprikų, kopūstų, brokolių, bulvių, kurie yra vitamino C šaltiniai. Rekomenduojama vitamino C dienos norma 60–70 miligramų; mėlynės stiprina regėjimą, matymą prietemoje ir mažina akių nuovargį ilgai būnant dirbtinėje šviesoje; omega-3 riebalų rūgštys svarbios akių skysčio cirkuliacijai, reguliuoja akispūdį, mažina riziką pasireikšti sausų akių sindromui.
– Neskaitykite valgydami, važiuodami ar gulėdami lovoje.
– Kompiuteriu dirbkite ir televizorių žiūrėkite ribotą laiką. Nepertraukiamai dirbti kompiuteriu ir žiūrėti televizorių galima ne daugiau kaip 1 val.; dirbant kompiuteriu 8 val. darbo dieną, kas valandą 5 – 10 min. leiskite akims pailsėti (rekomenduojama atlikti specialius akių ir fizinius pratimus darbo vietoje ir (arba) poilsio zonoje); atstumas iki monitoriaus turi būti ne mažesnis kaip 40 cm, monitorius turi būti pastatytas taip, kad žvilgsnis būtų nukreiptas šiek tiek žemyn ar vienodame akių lygyje; optimaliausias atstumas tarp televizoriaus ir žiūrovo – penkis šešis kartus didesnis nei televizoriaus įstrižainės ilgis.
– Pasirūpinkite akių poilsiu ir mankšta. Pavargusias akis pirmiausia atgaivinkite šaltu vandeniu, paskui uždėkite ramunėlių, medetkų ar juodosios arbatos kompresą; jeigu dirbate kompiuteriu, sąmoningai turite stengtis dažniau mirksėti, kad būtų drėkinama akių junginė. Galite pasinaudoti ir „Greitąja pagalba“ – dirbtinėmis ašaromis, kurios turi būti kuo artimesnės natūraliai ašarų struktūrai, be dirbtinių konservantų.
– Reguliariai tikrinkitės regėjimą. Vaikams nuo 1-3 metų amžiaus ir suaugusiems regėjimas profilaktiškai tikrinamas vieną kartą per metus; gydytojui nurodžius nešioti akinius – jų nevenkite. Nuomonė, kad užsidėjus akinius po metų kitų reikės juos keisti į dar stipresnius yra neteisinga. Teisingas akinių parinkimas ir reguliari akių mankšta garantuoja gerą regėjimą.
Kas daro įtaką mūsų akims?
– Įtemptas darbas;
– Sausas oras;
– Netinkamas apšvietimas;
– Netinkama mityba;
– Ultravioletiniai spinduliai;
– Netinkamai parinkti akiniai;
– Darbas kompiuteriu;
– Televizoriaus žiūrėjimas;
– Rūkalų dūmai;
– Nuovargis ir stresas;
– Nereguliarus miegas.
Būtinai atkreipkite dėmesį, jeigu Jūsų akys:
– Paraudo, niežti;
– Dažniau mirksi, tapo dirglesnės;
– Neryškiai mato;
– Ašaroja, traiškanoja ar jaučiamas akių sausumas.
Atsiminkite! Sveika mityba, akių mankštos ir akių drėkinimas yra svarbiausi dalykai, norint turėti sveikas akis!!!
