Plaukų dažymas. Ar tai visada saugu? (0)

efoto.lt, R.Sipavičiūtės nuotr.

Modernėjantis verslas kasdien pateikia įvairiausių naujovių ir siūlo išbandyti daugybę kosmetikos produktų bei paslaugų. Norėdami patobulinti savijautą ar pakoreguoti išvaizdą, dažnai naudojamės grožio priemonėmis ir procedūromis, nesusimąstydami apie galimą neigiamą jų poveikį sveikatai.

Naujoves vis dėlto dažnai vertiname atsargiau. Bet seniai išbandyta ir patikrinta plaukų dažymo procedūra, atrodo, nekelia jokių abejonių. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atskleidžia, kad pavojai gali tykoti ir dažant plaukus.

Plaukų dažai sudaro apie 8 proc. Europos kosmetikos gaminių rinkos. Europos  Komisijos duomenimis, daugiau kaip 60 proc. moterų ir 5–10 proc. vyrų, kurių amžius vidutiniškai svyruoja nuo 30 iki 60 metų, per metus plaukus dažo 6–8 kartus.

Plaukų dažų poveikis sveikatai

Alerginė reakcija

Plaukų dažuose esančios cheminės medžiagos gali sukelti įvairias organizmo reakcijas, tačiau dažniausia  jų – alergija, kuri gali pasireikšti galvos srities, kaklo, veido paraudimu, niežėjimu ar patinimu. Išimtinais atvejais gali prasidėti ir alerginė viso kūno reakcija. Plaukų dažuose naudojami fenilendiaminai taip pat gali sukelti odos dermatitą, būti toksiški įvairiems vidaus organams, silpninti imunitetą.

Neigiama plaukų dažų sudėtinių dalių įtaka kartais pastebima ir kirpyklų darbuotojams, nenaudojantiems apsauginių pirštinių. Dažnai kontaktuojant su plaukų dažuose esančiomis medžiagomis, jiems gali išsivystyti rankų egzema.

Draudžiami plaukų dažikliai

Siekiant užtikrinti plaukų dažų saugą, Europos Komisija uždraudė plaukų dažuose naudoti 179 chemines medžiagas (sąrašas pridedamas). 2007 m. plaukų dažuose uždrausti naudoti 85, 2009 m. – 41 plaukų dažiklis. Draudimai naudoti sąraše išvardytas medžiagas atsirado, Europos moksliniam komitetui nustačius neigiamą jų poveikį sveikatai. Teigiamai buvo įvertintos 44 plaukų dažuose  naudojamos cheminės medžiagos (sąrašas pridedamas).

Pakuočių etiketės

Plaukų dažuose naudojami dažikliai leidžiami, tik jei laikomasi tam tikrų apribojimų ir įspėjimų. Remiantis ženklinimo reikalavimais, etiketėje turi būti pateikti konkretūs nurodymai dėl atsargumo priemonių, kurių būtina laikytis, naudojant kosmetikos gaminius, bei įspėjimai apie jų keliamą riziką. 2010 m. buvo atnaujinti daugelio cheminių medžiagų, naudojamų plaukų dažų gamybai, atsargumo įspėjimai. Plaukų dažų sudėtyje esant dažiklių, pvz: fenilendiaminų, aminofenolių, rezorcinolių, naftolių ir daugeliui kitų, etiketėje turi būti nurodyti šie atsargumo įspėjimai:

• Plaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.
• Prašome perskaityti ir laikytis instrukcijų.
• Sudėtyje yra fenilendiaminų, rezorcinolio.
• Laikinosios „juodosios chna“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.
• Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.
• Nenaudoti blakstienoms arba antakiams dažyti.
• Nedažykite plaukų, jei:

1. Veidas yra išbertas arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;
2. Dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;
3. Kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chna“ tatuiruotės.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad nuo 2012 m. lapkričio 1 d. parduoti kosmetikos gaminius, neatitinkančius šių ženklinimo reikalavimų, bus draudžiama.

„Juodoji chna“

Kartais plaukų dažuose ir piešiniuose ant kūno gali būti panaudoti dažai, pagaminti iš Heninės lavsonijos (Lawsonia alba) augalo, liaudyje žinomo kaip chna. Pavojus slypi ne

Chna, sumaišytų su PPD, pasekmė – alerginė reakcija

pačioje natūralioje žolėje, o, siekiant intensyvios juodos spalvos, su ja sumaišomoje cheminėje medžiagoje p-fenilendiamine (PPD). Ši medžiaga, skirtingai nei natūrali chna, gali sukelti sunkias alergines reakcijas, ilgai išliekančius randus, gali įjautrinti organizmą kitoms medžiagoms. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad PPD naudoti ant odos (tatuiruotėms, piešiniams ant kūno) – draudžiama.

Kaip apsisaugoti nuo „juodosios chna“?

Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad PPD pasaulyje naudojamas gana  plačiai: plaukų dažų gamyboje, drabužių dažyme, fotografijos pramonėje. Nors piešimui ant kūno PPD naudoti neleidžiama, tačiau daugybė tatuiruočių meistrų nepaiso šio draudimo. Intensyviausia alerginė reakcija prasideda praėjus 3–12 dienų po tatuiruotės padarymo.

Natūrali chna būna rausvų, rusvų spalvų, bet niekada nebus visiškai juoda. Jei piešiniui naudojama natūrali chna pasta, nuplovus ją, piešinys ant kūno liks oranžinis, vėliau paruduos. Naudojant „juodosios chna“ pastą, piešinys bus juodas. Ruošiantis darytis tatuiruotę ar kitokį piešinį ant kūno ir siekiant išvengti neigiamo „juodosios chna“ poveikio, būtina skaityti dažų sudėtį ir stebėti, kad joje nebūtų PPD.

Rekomendacijos dažantiems plaukus

Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai merginoms ir moterims, neturinčioms žilų plaukų, pataria jų visai nedažyti arba rinktis greičiau nusiplaunančius, trumpalaikius plaukų dažus, kurie padengia plauko paviršių ar labai negiliai įsiskverbia į patį plauką. Ilgalaikiai dažai gali žaloti plaukus, panaikinti natūralų jų žvilgesį, plaukai pradeda sausėti, gali pasireikšti alerginė reakcija dažų sudėtyje esančioms medžiagoms.

Prieš dažant plaukus labai svarbu patikrinti jautrumą naudojamiems dažams. Įspėjimas atlikti jautrumo testą būna nurodytas plaukų dažų naudojimo instrukcijoje, todėl ją reikia atidžiai perskaityti. Dažniausiai testas atliekamas ant nedidelio odos plotelio už ausies arba ant vidinio alkūnės linkio užtepus dažų ir palikus 48 val. Jeigu per šį laikotarpį neatsiranda sudirginimo, paraudimo, niežėjimo, patinimo, bėrimo – testas laikomas neigiamu ir plaukų dažus galima naudoti.

Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai primena, kad atliekant įvairias grožio procedūras, reikėtų atidžiai rinktis kosmetikos gaminius, atkreipti dėmesį į gaminio sudėtį, naudojimo instrukciją ir specialistų patarimus.