Prieš mokslo metus rekomenduojama pasirūpinti vaikų skiepais (0)

efoto.lt | Emilijos nuotr.

efoto.lt | Emilijos nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad vasara – tinkamas laikas peržiūrėti vaikų profilaktinių skiepų kalendorių ir pasiruošti artėjantiems mokslo metams. Vakcinacija yra vienas svarbiausių dalykų, kurį tėvai ar globėjai gali padaryti savo vaikų ir bendruomenės sveikatos labui.

Vaikai praleidžia daug laiko mokyklos kolektyve bei uždarose patalpose, kur susidaro palankios sąlygos ligų užkratui plisti oro lašeliniu būdu. Taip pat dėl negalutinai susiformavusių higienos įgūdžių lengviau užsikrečiama ir fekaliniu-oraliniu keliu – per nešvarias rankas ir daiktus. Užkratui imlūs (neturintys imuniteto) gali susirgti užkrečiamosiomis ligomis. Paskiepytieji įgyja imunitetą, tampa atsparūs užkrečiamajai ligai, kartu yra užkertamas kelias epidemijoms. Jei pasiekiama didelių skiepijimo apimčių, sukuriamas aukšto lygio visuomenės imunitetas. Taip sumažinama tikimybė susirgti užkrečiamąja liga.

Pradėjus skiepyti vaikus pirmaisiais gyvenimo metais dauguma jų įgyja imunitetą, tačiau, laikui bėgant, paskiepytųjų imuninė gynyba nusilpsta, todėl vyresnio amžiaus vaikai vėl tampa imlūs įvairioms infekcijoms.

Kokliušas puola ir paauglius

Pastaruoju metu pastebimas sergamumo kokliušu didėjimas tarp visai neskiepytų ar nepilnai paskiepytų (tai yra paskiepytų mažiau nei penkiomis kokliušo komponento turinčiomis vakcinomis) 11–17 metų paauglių. Todėl būtina 6–7 metų vaikus prieš jiems pradedant lankyti mokyklą pakartotinai paskiepyti sustiprinančia kokliušo, difterijos, stabligės ir inaktyvinto poliomielito vakcina, kuri sukelia pakartotinę specifinių šioms ligoms antikūnų gamybą.

Kadangi šia vakcina ikimokyklinio amžiaus vaikai skiepijami tik nuo 2008 m., anksčiau nei 2001 m. gimusiųjų vaikų tėvai neturėjo galimybės paskiepyti savo atžalų pakartotine vakcinos doze. Tokiu atveju būtų naudinga konsultuotis su šeimos gydytoju dėl papildomo šios vakcinos skyrimo.

Tymų grėsmę didina turizmas

ULAC duomenimis, visoje Europoje daugėja susirgimų tymais. Šiemet užregistruoti 2 tymų atvejai ir Lietuvoje. Dėl pastaraisiais metais didėjančio sergamumo tymais ypač svarbu, kad vaikai laiku būtų paskiepyti tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Sustiprinančioji šios vakcinos dozė skiriama būtent prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą, kai jam sueina 6 arba 7 metai. Jeigu tokio amžiaus sulaukęs vaikas nebuvo paskiepytas šia vakcina, jam valstybės kompensuojama tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcina skiriama tada, kai sueina 12 metų.

Grėsmę imliems (nepersirgusiems ir neskiepytiems) asmenims užsikrėsti šiomis infekcijomis didina ir didelė gyventojų migracija ir turizmas.

Galimos vėjaraupių komplikacijos

Prieš pradedant lankyti mokyklą specialistai rekomenduoja paskiepyti nuo vėjaraupių anksčiau nesirgusius vaikus, kadangi virusas gerai plinta dideliuose ir uždaruose kolektyvuose. Taip didėja ir kontakto su šia infekcija rizika.

Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad vėjaraupiais geriau persirgti nei nuo jų skiepytis, nes susirgimas dažniausiai nekomplikuotas, o imunitetas susidaro visam gyvenimui. Tačiau medikai primena, kad kuo vaikas vyresnis, tuo sunkiau jis gali susirgti.

Vėjaraupių viruso latentinė forma išlieka nugaros smegenų ganglijuose, todėl virusas gali pakartotinai tapti aktyvus ir pasireikšti juostine pūsleline.

Pavojingas ir hepatito A virusas

Įvertinus hepatito A epidemiologinę situaciją Lietuvoje, prieš leidžiant vaikus į kolektyvą, juos rekomenduojama paskiepyti ir šia vakcina. Hepatito A vakcinas galima skiepyti kartu su kitomis vaikams skirtomis vakcinomis. Hepatitu A užsikrečiama nuo infekuoto žmogaus, kuris sukėlėjo virusus išskiria su išmatomis. Vaikai yra pagrindiniai šio viruso nešiotojai.

Kadangi sergančiųjų izoliavimas neveiksmingas, nes pasireiškus klinikiniams požymiams išmatose sukėlėjo jau beveik nebėra, o užtikrinti vaiko nepriekaištingą higieną tuo metu, kai jis yra kolektyve, beveik neįmanoma, vienintelė veiksminga profilaktikos priemonė – skiepai nuo hepatito A.

Pneumokokas – klastinga infekcija

Pneumokokinę infekciją sukelia Streptococcus pneumoniae bakterija, kuri plinta oro lašeliniu būdu. Dažniausia šia infekcija užsikrečiama susibūrimo vietose, kolektyvuose. Todėl darželiai ir mokyklos yra palanki vieta pneumokoko užkratui plisti.

Neretai pneumokokinės infekcijos sukėlėjas gali nesukelti jokių ligos požymių, tačiau nusilpus užsikrėtusiojo imunitetui jis gali išprovokuoti ligas (meningitą, sinusitą, anginą, kraujo užkrėtimą ir kt.) ir sukelti rimtų komplikacijų.

Streptococcus pneumoniae bakterijų sukeltos komplikacijos gali išprovokuoti rimtą grėsmę susirgus gripu. Todėl pasiskiepijus nuo pneumokokinės infekcijos įgyjama papildoma apsauga nuo galimų gripo komplikacijų.

Būtina ruoštis gripo sezonui

Įvairaus amžiaus vaikai priskiriami gripo rizikos grupei. Vaikų lankymasis kolektyvuose sudaro palankias sąlygas ir gripo virusui plisti. Lietuvoje sergamumas gripu pradeda didėti nuo spalio pradžios. Po vakcinos įskiepijimo pilnavertis imunitetas susidaro tik po dviejų savaičių, todėl vakcinaciją gripo vakcina naudinga pradėti planuoti jau vasaros gale.

Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar globėjus gydytojas turi informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas po skiepų.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *